REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Anušauskas: Rusija turi trijų savaičių langą, vėliau situacija Ukrainoje gali gerokai keistis

Paaiškino, kodėl nešturmavo Ukrainos gynėjų Mariupolyje

Nors Vakarai jau siunčia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tačiau kol kas ukrainiečių ginkluotosios pajėgos dar nėra pajėgios vystyti reikšmingo puolimo prieš rusus. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas rusai turi apytiksliai trijų savaičių langą, kol Vakarų atsiųsta ar siunčiama ginkluotė taps konkrečiu ukrainiečių pajėgumu.

Nors Vakarai jau siunčia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tačiau kol kas ukrainiečių ginkluotosios pajėgos dar nėra pajėgios vystyti reikšmingo puolimo prieš rusus. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas rusai turi apytiksliai trijų savaičių langą, kol Vakarų atsiųsta ar siunčiama ginkluotė taps konkrečiu ukrainiečių pajėgumu.

REKLAMA

Per šias tris savaites Rusija gali bandyti pasiekti kokių nors laimėjimų, kad Vladimiras Putinas pasijustų bent kiek geriau. Nes kol kas laimėjimais nelabai kvepia. O jų jam mirtinai reikia.

„Ar ukrainiečiai vystys puolimus? Jie vykdo taktinio lygmens puolimo operacijas ir gana sėkmingai kai kuriuose fronto ruožuose. Taip, jiems kol kas trūksta pajėgumų. Kaip žinia, netgi balandžio pradžioje atsiųsta karinė įranga, ginklai į pajėgumus patenka tikrai ne iš karto, tai visa logistinė grandinė, plius dar yra reikalingas ir karių parengimas, tai viskas išsitempia į visą mėnesį. Ir aš manyčiau, kad laikas vis tiek Ukrainos pusėje, tikrai ne Rusijos pusėje. Ukraina antroje gegužės pusėje jau tikrai generuos stipresnius pajėgumus, kurie bus aprūpinti galbūt iš Vakarų atsiųsta naujesne technika, todėl Rusija turi faktiškai iki trijų savaičių langą, kuomet gali dar mėginti pasiekti kažkokių laimėjimų, kurie Putinui leisti „pasijusti geriau“, – svarstė ministras.

Apie konflikto eigą Ukrainoje portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo krašto apsaugos ministras, konservatorius A. Anušauskas ir gynybos ekspertas, dr. Egidijus Pepčekys.

REKLAMA
REKLAMA

Atskleidė suktą Putino planą dėl Mariupolio

V. Putinas ketvirtadienį paskelbė nurodęs atšaukti metalurgijos gamyklos „Azovstal“ šturmą, kur savo pozicijas įsitvirtinę laiko Mariupolio gynėjai. Savo sprendimą jis motyvavo siekiu apsaugoti karius, bet esą nurodė užblokuoti gamyklą taip, kad nepraskristų nė musė. Kaip aiškina A. Anušauskas ir E. Pepečkys, iš tiesų šis sprendimas reiškia, kad rusams labai reikia prie Mariupolio sukaustytas bataliono taktines grupes ar dalį jų nukreipti puolimui Donbase.

REKLAMA

JAV prieš kelias dienas pranešė, kad siekdami užimti Mariupolį Rusija ten laikė 12 bataliono taktinių grupių. Uosto arba metalurgijos gamyklos blokadai jų reiktų kur kas mažiau.  

„Dabar akivaizdu, kad pranašumo kitose frontuose staigiai neįgyja, trūksta pajėgumų, todėl jam, matyt, atrodo, kad tos pajėgos, kurias sukaustė Mariupolio gynėjai, pasitarnautų kitose kryptyse ir norėtų jas iš ten atitraukti, nes blokavimui užtenka mažesnių pajėgumų“, – sako A. Anušauskas.  

„Iš kitos pusės, galbūt, galima kalbėti apie siekį pamatyti, kokia bus Vakarų reakcija, nes Vakarų politikai labai aktyviai kalba apie Mariupolį, apie humanitarinę krizę, apie civilius, kuriuos Rusija bombarduoja, ir, aš manau, kad galimas toks variantas, kad V. Putinas tame pamatė kažkokį derybinį elementą, nes prezidentas Volodymyras Zelenskis yra labai aiškiai pasakęs, kad jeigu naikins Mariupolio gynėjus su Rusija apskritai nebebus, apie ką kalbėtis“, – tęsė ministras.

REKLAMA
REKLAMA

Panašiai teigė ir gynybos ekspertas E. Papečkys, kuris atkreipė dėmesį, jog Rusija savo visuomenei skelbia užėmusi Mariupolį, nors situacija šiandien visiškai nesiskiria nuo buvusios vakar. E. Papečkys Mariupolį paminėjo kaip pavyzdį, jog V. Putinas ieško bent popierinių pergalių, kad galėtų sėstis prie derybų stalo.

„Šiandien mes girdime V. Putino žodžius, kad jie nebepuls besiginančių Ukrainos gynėjų, tačiau tuo pačiu metu jie transliuoja kitą žinią savo visuomenei, kad „mes laimėjome, Mariupolis mūsų“. Nesvarbu, kad ta padėtis tokia pat kaip buvo vakar. Tai yra „Azovstal“  yra ukrainiečių rankose, o jie jau paskelbė kad Mariupolis jų. Taip yra padarytas dar vienas žingsnis, kuris priartina galimas derybas. Vadinasi, nebus ten žudynių, kas tikrai ten vyktų, pavykus įveikti „Azovstal“ besiginančius ukrainiečius, ten vyktų milžiniški karo nusikaltimai, nors pirma juos reikėtų įveikti. Bet tas pagrindas deryboms atsiranda, nes Rusijai jau pačiai labai skauda, ji dabar turi rodyti tokius menamus laimėjimus: „ten Mariupolyje laimėjom, Donbase kažką išsiplėšėm, jau galima sėsti prie derybų stalo“. Manau derybų akimirka artėja“, – teigia pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak E. Papečkio, Ukraina turi didelį rezervo karių potencialą, ši padėtis leidžia Ukrainai nuolat formuoti naujus karinius dalinius bei papildyti esamus, todėl Vakarų šalims vis drąsiau tiekiant sunkiąją ginkluotę anksčiau ar vėliau gali ateiti galimybė pereiti į puolimą. Šiuo metu Kyjivas negali įgyvendinti didelio masto puolimo ir atsikovoti teritorijas iki vasario 24-osios dienos.

„Šiuo metu Ukraina galimybių tokio masto puolimui neturi, jų užduotis dabar sustabdyti rusus Donbase, perlaužti karo eigą savo naudai, išmušti Rusijos pajėgas ir tada panaudojant tuos naujus dalinius atsiras galimybė pereiti į puolimą. Iš Vakarų gaunama sunkioji ginkluotė tikrai bus labai reikalinga. Nes puolimas be sunkiosios ginkluotės nėra įmanomas“, – parėžė pašnekovas.

REKLAMA

„Labai laukiu kad atsidarytų nemaži sandėliai Rytų Europos valstybėse, kurios tapo NATO narėmis prieš Lietuvą ar kartu su Lietuva: tai yra, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje. Iš tiesų ten yra potencialas pajudinti tuos sandėlius“, - svarstė E. Papečkys, bet pabrėžė, kad ši ginkluotė buvo pirkta už tų šalių mokesčių mokėtojų pinigus ir yra rezerve, jeigu prireiktų pačioms šalims, todėl lieka atviras klausimas, kas apmokėtų, jeigu šios valstybės perduotų turimą ginkluotę Ukrainai ir pirktų vakarietišką.

Kiek tikėtinas branduolinio ginklo panaudojimas?

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ne kartą pasigirdo ir svarstymų apie Maskvos pasiryžimą panaudoti taktinį branduolinį ginklą. JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas J. Burnsas prieš savaitę svarstė, kad potenciali desperacija ką nors iškovoti Ukrainoje gali paskatinti V. Putiną panaudoti taktinį branduolinį ginklą, nors jis nemanė, kad toks pavojus yra neišvengiamas.

REKLAMA

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas siūlė nesigąsdinti pačiais baisiausiais scenarijais, nes jie dažnai neišsipildo, be to, tai būtų jau strateginio lygmens sprendimai, kurie V. Putinui nesibaigtų gerai. A. Anušauskas sako netikintis tokių asmenų racionalumu, nes tikėti beprotybės racionalumu neįmanoma, bet politikas svarstė tikintis Kremliaus veikėjų savisaugos instinktu.

„Nesigąsdinkime. Scenarijų mes galime prirašyti pačių baisiausių, tačiau netgi taktinio branduolinio ginklo panaudojimas galbūt atrodo paprastas dalykas, bet tai vis tiek yra strateginio lygmens sprendimai, kurie iššaukia daugybę efektų. V. Putinas ir taip apsiskaičiavo daugelyje dalykų pradėdamas šį karą, o su branduolinio ginklo, netgi taktinio branduolinio ginklo, panaudojimu jis apsiskaičiuotų dar labiau, pasirodytų absoliučiu kvailiu, kuo jį dauguma politikų, tiesą sakant, ir laiko. Šitoje situacijoje nepastebimai naudoti to ginklo, paimti iš arsenalo tikrai praktiškai neįmanoma. Kita vertus, nepamirškime, didelė dalis to taktinio branduolinio ginklo buvo naikinama pagal Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos susitarimus iki 2000 metų. Vėliau tas procesas sustojo, bet didelė dalis tiesiog buvo sunaikinta. Taip kad nesigąsdinkime baisiais scenarijais“, – sakė politikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

E. Papečkys svarstė, kad nors šiuo metu V. Putinas Ukrainoje nepasiekia ryškių pergalių, tačiau propaganda šioje valstybėje dirba tikrai gerai, todėl pačioje Rusijoje jis saugus. Tai reiškia, kad V. Putinas tikriausiai nesijaučia įspraustas į kampą, kai neįmanomos jokios išeitys, išskyrus branduolinio ginklo panaudojimas.

„Tas įspraudimas į kampą būtų tada, kada Rusijos visuomenė jau vienbalsiai nuspręstų, kad įvyko visiškas karinis pralaimėjimas. Kol kas Rusijos propaganda sėkmingai dirba su savo visuomene ir tą nuomonę kreipia taip, kaip reikia. V. Putinas nepraranda savo autoriteto, nepasitenkinimas nukreipiamas į aplinką: Sergejų Šoigu, Dmitrijų Peskovą, Vladimirą Medinskį. V. Putinas dar jaučiasi pakankamai saugus. Ir, turiu pasakyti, kad Vakarai labai atsakingai žiūri. Vakarai taip nedaro, kad visiškai įspraustų V. Putiną į kampą taip, kad jis nebeturėtų, kaip iš jo išeiti. Būtent toji atsakinga Vakarų politika palieka galimybę deryboms, nors kartais iš šalies atrodo, kad per švelniai elgiasi“, – sako E. Papečkys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų