Eglė Samoškaitė

Psichikos negalią turinčią moterį vyrai nugirdė, atsivedė į butą ir pririšę prie lovos lytiškai santykiavo, bet tyrėjai nusprendė, kad moteris neišreiškė aiškaus prieštaravimo, todėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kadangi kaltininkai fizinio smurto ir jėgos nenaudojo, tyrėjai padarė išvadą, kad rišimas prie lovos buvo seksualinių žaidimų dalis, o pats faktas, kad moteris buvo girta, nebuvo traktuojamas kaip bejėgiška būklė.

Lietuvos vyriausybės atstovai didžiuojasi šiais metais pateiktu 2,26 mlrd. eurų vertės antiinfliaciniu pagalbos priemonių paketu, bet verslininkai niekaip neranda šiame pakete numatytų 120 mln. eurų, kurie turėjo pagelbėti verslui išaugus energijos išteklių kainoms. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia niekaip negaunantis atsakymų iš Vyriausybės, nors 120 mln. eurų galėtų padengti viso Lietuvos verslo vieno mėnesio elektros energijos sąskaitas iki 24 ct/kWh.

Laisvės partijos politikės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė siūlo imtis priemonių, kaip geriau apsaugoti moteris ir vyrus nuo seksualinio smurto, ketvirtadienį apie tai surengė spaudos konferenciją, bet kol kas dar neparengė teisės aktų projektų. Abi politikės pripažįsta, kad tai yra dalis vadinamosios Stambulo konvencijos: kol jos neįmanoma Lietuvoje ratifikuoti dėl per didelio pasipriešinimo, geriau tam tikras dalis, apsaugančias aukas nuo smurto, priimti atskirais teisės aktais.

Energetikos ministro Dainiaus Kreivio žmonai Daliai Kreivienei, dirbančiai Užsienio reikalų ministerijoje, konservatorių kadencijos metu bus du kartus suteiktas nuosekliai aukštesnis rangas. 2021 m. ministras Gabrielius Landsbergis jai suteikė ministro patarėjo diplomatinį rangą, o 2022 m. prezidentas Gitanas Nausėda, pasiūlius užsienio reikalų ministrui, turėtų suteikti nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangą.

Opozicijoje dirbantys socialdemokratai ketina rengti interpeliaciją jau ketvirtam ministrui. Jeigu anksčiau buvo kalbama apie nepasitikėjimo procedūros inicijavimą energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, tai ketvirtuoju nepasitikėjimo sulaukusiu Vyriausybės nariu greičiausiai taps ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vienoje Lietuvos progimnazijų, šeštokų klasėje, mokosi 30 vaikų, iš jų 26 yra lietuviai ir 4 ukrainiečiai. Per savaitę šie vaikai turi penkias lietuvių kalbos pamokas, kurios vyksta bendrai, nors ukrainiečių mokinukai nesupranta lietuviškai, o lietuviai – nesupranta rusiškai, tad abiem mokinių grupėms toje pačioje pamokoje aiškinama skirtingomis kalbomis ir pateikiamos skirtingos užduotys, skirtingi namų darbai.

Leidusi Vilniuje atidaryti Taivano vardo atstovybę, Lietuva nuvilnijo per visą pasaulį: tai buvo pasaulinio lygmens status quo išjudinimas, smūgis šlapiu skuduru į Kinijos komunistų vedlio Xi Jinpingo veidą. Kinija į tai sureagavo itin jautriai, nes iki tol niekas pasaulyje nedrįso taip pasielgti, nors toks veiksmas, kaip pasakoja su procesu susipažinę asmenys, buvo suderintas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, bet ne su Europos Sąjunga.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad tarp Europos Sąjungos šalių galbūt bus pasiektas susitarimas dėl pigią elektrą gaminančių gamintojų viršpelnių paskirstymo, kuris visai atitiktų Lietuvos interesus. Remiantis pirminėmis žiniomis, šiuo metu dokumentuose yra atsiradęs specialus straipsnis, nurodantis, jog pigią elektros energiją eksportuojančios šalys turės pasidalinti viršpelniais su šią elektrą importuojančiomis valstybėmis.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad Vyriausybė pakankamai gerai rūpinasi atsaku į energijos išteklių kainų krizę, kuri kilo dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Politiko nuomone, Lietuvos gyventojų mokamos kainos už šilumą ir elektros energiją yra įkandamos ir Vyriausybė padarys viską, kad taip liktų ir toliau.

Valdantieji ėmėsi labai ambicingos valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkos, kuri yra daugiausiai sutelkta į valstybės įstaigų vadovus: jiems bus žymiai didinamas darbo užmokestis, keliami ambicingesni tikslai ir suteikiama laisvė tvarkytis įstaigos viduje – tai yra, skirstyti darbo užmokestį tarnautojams ir darbuotojams, priimti ar atleisti žmones, planuoti bendrą jų skaičių.

Neseniai Darbo partijos pirmininku išrinktas Andrius Mazuronis gali žymėti naują lapą partijos istorijoje, bet jis nėra pirmasis Mazuronis, kuris bandė pakeisti sunkiai lietuviškai kalbantį partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą. Jaunasis Mazuronis teigia, kad dabar padėtis visai kita, todėl jam turėtų labiau pasisekti nei tėvui. O būsimuose parlamento rinkimuose didžiausią konkurenciją regi su valstiečiais žaliaisiais.

Kai Rusija dar tik ruošėsi karui Ukrainoje, ji sumažino gamtinių dujų tiekimą Europai. Kad nebūtų didelių pagundų šokinėti prieš Kremlių karui jau prasidėjus. Kai Maskva realiai užpuolė Ukrainą, o Vakarai įvedė sankcijas Rusijai, šioji nusprendė dar labiau paspausti – dujų tiekimą dar labiau apribojo ir net neslėpdama per atstovus pareiškė, jog tiekimas bus atnaujintas, kai Vakarai atšauks sankcijas.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad rusams nepasisekė Ukrainos paimti per 72 valandas, nes jie padarė be galo daug klaidų: visų pirma, buvo praradę adekvatų padėties Ukrainoje vertinimą ir manė, jog šalis nesipriešins, antra, pradėjo puolimą devyniomis kryptimis, o taip laimėti neįmanoma.  „Pirmiausia norėčiau pasakyti, kuo Oršos mūšis turi tokią didelę reikšmę mums.

Valdančiąją koaliciją Lietuvoje sudaro trys politinės jėgos, tačiau tai nereiškia, kad jos nesiekia viena kitos pakandžioti. Kai kurie konservatoriai ir liberalai pastaruoju metu trauko pečiais ir stebisi, kodėl Liberalų sąjūdžiui priklausantis Seimo narys Raimundas Lopata tarsi žaidžia individualų žaidimą Kaliningrado tranzito klausimu.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad ilgalaikes Šengeno vizas turi net 12 mln. Rusijos piliečių, o tai sudaro apie dešimtadalį visos šalies populiacijos. Tačiau Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams sutarus, kad šalys narės turi teisę nacionalinio saugumo tikslais neįsileisti Šengeno vizas įgijusių rusų, sieną su Rusija turinčios Europos Sąjungos šalys sieks bendro sienų uždarymo.

Nors Rusija vasario mėnesio pabaigoje brutaliai užpuolė Ukrainą, bet iki pat kovo mėnesio pabaigos Lietuva išdavinėjo leidimus kariniam Rusijos tranzitui į Kaliningradą. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad po Krymo aneksijos per Lietuvą karinės paskirties įranga nevyko, tačiau buvo išduodami leidimai vežti kurui.

Europos Komisijai pateikus gaires, kurios leido ribotą sankcionuotų prekių tranzitą geležinkeliu tarp Rusijos ir Kaliningrado srities, Lietuva su jomis nenoromis sutiko. Sutiko iš esmės dėl pagrindinių sąjungininkų – JAV ir Vokietijos – siekio neeskaluoti situacijos bent jau šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas, kuriame Vakarai padeda ukrainiečiams.

Valdantieji norėtų įgyvendinti plačią viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu ketina didinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, politikams bei valstybės pareigūnams. Kitiems tokia laimė artimiausiu metu tikriausiai nenusišypsos, nes biudžetas ne guminis.  Jeigu viskas seksis gerai, pertvarka turėtų prasidėti jau nuo kitų metų, bet, neabejotina, kad Seime ir visuomenėje ji sukels daug diskusijų.

Valdantieji planuoja itin plačią viešojo sektoriaus įstaigų ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu bus keičiama ir darbo užmokesčio mokėjimo sistema. Šios pertvarkos metu planuojama padidinti ir valstybės politikų darbo užmokesčius, kurie laikomi gana žemais. Premjerė Ingrida Šimonytė yra minėjusi, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Jeigu nepavyktų įtikinti visų Europos Sąjungos šalių neišduoti turistinių vizų rusams, tuomet penkios sieną su Rusija turinčios Rytų Europos šalys gali sudaryti regioninį bloką, kuris bendrai tartųsi neįsileisti rusų turistų, bet priimtų bėgančius disidentus.  Toks susitarimas galėtų apimti Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Į renkamus postą kandidatuodami politikai dažniausiai vardija darbus, kuriuos ketina atlikti, arba idėjas, kurias norėtų įgyvendinti. Tačiau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ patvirtintas kandidatas į Vilniaus merus Lukas Savickas elgiasi visiškai priešingai. Jis sako, kad Lietuvos sostinės gyventojai greičiausiai visai nebenori girdėti jokių naujų skambių pažadų ar grandiozinių idėjų, o verčiau pageidautų, jog pradėti darbai būtų pabaigti. Dar geriau, jei laiku.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra žmogus, kuris sudėjo galutinius taškus liberalizuojant elektros energijos rinką Lietuvoje, nors už teikiamus įstatymus balsavo visas Seimas – tiek pozicija, tiek opozicija. Tačiau jis teigia, kad jeigu ne tuometinis politikų drebėjimas, jog aktyvesnis atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas padidins elektros energijos kainą 1-2 centais, dabar turėtume pigesnę elektrą.

Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad šiuo metu visus šiurpinantis elektros energijos kainų šuolis įvyko dėl kvailų europinių taisyklių nustatymo bei komjaunuoliško Lietuvos politikų elgesio, kai smulkmeniškai įgyvendinama viskas, kas tik šauna į galvą Europos Sąjungos politikams. Pastaruosius R. Kuodis vadina „šampaniniais socialistais“, kurie viduje yra gryni liberalai ir kurie savo idėjas susigaudo iš 19 amžiaus pabaigoje vykusių kovų tarp marksizmo bei kapitalizmo.

Antrąjį šių metų ketvirtį gyventojų darbo pajamos palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisiais augo 14 proc., rodo „Sodros“ antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Tačiau infliacija aplenkė pajamų augimą. Jeigu šiemet birželį metinė infliacija siekė 20,5 proc., tai vidutinis darbo pajamų augimas „į rankas“ tą mėnesį sudarė 12 proc.

Česlovas Juršėnas visiems draugams, kolegoms, oponentams bei konkurentams buvo ir yra žinomas kaip besišypsantis, malonus ir labai gudrus žmogus. Kai tik gali, politikos mohikanas stengiasi papirkti malonia elgsena, bet už nosies jo nepavedžiosi. Nei tada, nei dabar. Būdamas politikos viršūnėje Č. Juršėnas garsėjo savo šaržų kolekcija. Šiuo pomėgiu tarsi demonstravo, kad nesibaimina nei pašaipų, nei kritikos.

Vyriausybėje tarp užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio vyksta neformali kova. Viskas prasidėjo dar tada, kai Vyriausybė vos negriuvo dėl laiku nepritaikytų amerikietiškų sankcijų Baltarusijos trąšų gigantui „Belaruskalij“, bet atsinaujino dabartinėse diskusijose dėl prekių tranzito tarp Rusijos ir Kaliningrado. „Truputį vyksta. Vyksta kartas nuo karto“, – apie trintį tarp dviejų ministrų sako vienas valdančiosios koalicijos atstovas.

Kai vilnietės Editos mama susirgo Alzheimerio liga, šeima kurį laiką vertėsi gavusi socialinių darbuotojų padėjėjų paslaugas namuose kelis kartus per savaitę. Tai buvo šis tas, bet situacijai vis blogėjant tapo akivaizdu – reikia apgyvendinti mamą globos namuose, kur ji galėtų gauti ir medicinines, ir socialines paslaugas. Taip prasidėjo epopėja, kuri truko daugiau nei 6 mėnesius ir kainavo nemažai nervų.

Tarptautinių sankcijų koordinavimas Lietuvoje yra išdrikęs. Geriausias to pavyzdys – diskusijos, ar Lietuvoje veikiantys bankai turėtų aptarnauti mokėjimus už prekių tranzitą į Kaliningradą geležinkeliu, kurį su apribojimais leido Europos Komisija. „Šiaulių bankas“ nelabai seniai paskelbė, kad dėl rizikų nuo rugsėjo nebeaptarnaus mokėjimų iš Rusijos ir Baltarusijos ir taikytų išimtį tik tuo atveju, jeigu valstybės institucijos pareikštų, jog tai valstybei svarbi funkcija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas viešėdamas Ukrainoje pasielgė nelabai apdairiai. Politikas socialiniame tinkle realiu laiku publikavo nuotraukas, kaip Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apdovanoja Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Gavęs įspėjimą ministras nuotraukas ištrynė, nes tai kelia pavojų V. Zelenskio saugumui.

Kai paskutinį kartą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis suvažiavime buvo tvirtinamas šioms pareigoms, savo pasisakymą jis pradėjo pažadu, jog tai „paskutinis kartas“. Tai reiškia, kad 2025 metų pradžioje vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose veikiausiai rungsis jau kiti politikai ir jų šiuo metu priskaičiuojama apie penkis: tarpusavyje, kuriam dalyvauti pirmininko rinkimuose, veikiausiai tarsis Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas, t...

Kai Lietuva pritaikė europinius draudimus sankcionuotų prekių tranzitui iš Rusijos į Kaliningradą, o Kremlius sukėlė skandalą dėl neva blokuojamo eksklavo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dangstėsi viešai neskelbtu balandžio 14 dienos Europos Komisijos generalinių direktoratų laišku, kurį iš šaltinių gavo naujienų portalas tv3.lt.

Rusijos karas Ukrainoje įstrigo, abi pusės yra pakankamai išsekusios ir nevykdo aktyvių karinių operacijų. Situacija pradeda darytis panaši į 1980-1988 metų Irako ir Irano karą, o tai signalizuoja, kad konfliktas Europoje gali labai išsitęsti. Tokios nuomonės laikosi gynybos ekspertas, dr. Egidijus Papečkys.

Lietuvoje gyvenantys migrantai, uždaryti užsieniečių registracijos centruose, tapo puikia aukso gysla asmenims, norintiems uždirbti iš Lietuvos teisės nežinančių, lietuviškai nesuprantančių ir pažinčių neturinčių užsieniečių. Migrantai skundėsi, kad Liberalų sąjūdžiui priklausantis teisininkas Simonas Rėksnys paima pinigus už pažadą išrūpinti „žalią kortelę“, leidžiančią išeiti iš registracijos centro, bet nesuteikia žadėtų paslaugų, neatsako į užklausas.

Lietuvoje iš viso beliko 1505 migrantai, gyvenantys penkiuose užsieniečių registracijos centruose, dar 37 žmonės panaikinus judėjimo ribojimus gyvena savo pasirinktose vietose, informavo Vidaus reikalų ministerija.  Palyginimui, liepos 1 dieną penkiuose užsieniečių registracijos centruose gyveno 2415 migrantų, tuomet buvo pranešusi ministerija. Tai reiškia, kad per dvidešimt dienų iš centrų pasišalino daugiau nei devyni šimtai asmenų.

Komentuodamas susiklosčiusią situaciją dėl Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimo transportuojant sankcionuotas prekes iš Rusijos į Kaliningradą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pilnai neatsako į du klausimus, kurie galėtų padėti suprasti situaciją. Opozicija savo ruožtu tariasi dėl galimos interpeliacijos G. Landsbergiui, kuri galbūt padėtų atsakyti į daugelį kylančių klausimų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungos sankcijas tiesiogiai įgyvendina ne Vyriausybė, o konkretūs fiziniai ar juridiniai asmenys. Šiuo atveju tai buvo „Lietuvos geležinkeliai“, kurie ir informavo klientus iš Rusijos apie pradedamas taikyti sankcijas.

Lietuva jau balandžio mėnesio viduryje buvo informuota, kad Europos Komisija ketino pateikti papildomas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningrado sritį, bet nesulaukusi šių gairių pritaikė sankcijas nuo birželio 17-osios dienos plienui ir geležiai, o nuo liepos 10-osios – cementui, alkoholiui, prabangos ir kitoms prekėms.  Naujienų portalui tv3.lt tai patvirtino Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį kaip reikiant užsipuolė valdančiuosius dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą pasakiusi, kad Lietuvos politikai užsienio politikos srityje nesugeba priimti strateginių politinių sprendimų, blaškosi, komunikuoja apgailėtinai bei slepiasi už Europos Komisijos nugaros, vietoje to, kad tiesiai pasakytų apie pasiektą sutarimą su partneriais dėl tranzito. Visą procesą ji pavadino kinkadrebių partijos šokimu politiniame balete.

Lietuvai pradėjus taikyti europines sankcijas ir iš Rusijos į Kaliningradą nebepraleidus sankcionuotų prekių, tokių kaip plienas, geležis, cementas ir alkoholis, Europos Komisija išaiškino, kad geležinkeliu prekės vis tik turi važiuoti, tik šalys narės turi stebėti, kad prekių kiekis neviršytų pastarųjų 3 metų transportavimo vidurkių. Kitaip tariant, kad sankcijos nebūtų apeinamos.  Daugelis politikų ir ekspertų tai pavadino Lietuvos diplomatine nesėkme.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako esantis nusivylęs Europos Komisijos išaiškinimu, kad remiantis reglamentais sankcionuotų prekių tranzitas iš Rusijos į Kaliningrado sritį gali vykti per Lietuvos teritoriją geležinkeliais, bet Lietuva turės žiūrėti, ar transportuojami kiekiai neviršija 3 metų vidurkių.

Buvusios pirmosios Lietuvos ponios Almos Adamkienės sveikata išlieka silpna, nors padėtis nėra kritinė, sako jos sutuoktinis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Pasak jo, šiuo metu prie žmonos visą parą budi Adamkų namuose apsigyvenusi gydytoja, itin daug padeda Santaros klinikos, todėl tikimasi, kad 95-erių metų A. Adamkienės sveikata pasitaisys.  A. Adamkienė neseniai grįžo iš ligoninės, į kurią pakliuvo dėl neaiškios kilmės viruso.

Diskusijose dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių judėjimo iš Rusijos į Kaliningradą padėtas taškas. Europos Komisija pateikė išaiškinamąjį dokumentą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais, nes sankcijų reglamentuose aiškiai išskiriamas prekių importo ir gabenimo draudimais sausumos keliais.

Diskusijose dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių judėjimo iš Rusijos į Kaliningradą šią savaitę turėtų būti padėtas taškas. Portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, Europos Komisija artimiausiu metu ruošiasi pateikti išaiškinamąjį dokumentą, kad prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą keliaus, bet Lietuva kontroliuos prekių kiekius, kad Rusija nepanaudotų Kaliningrado srities tranzito savo prekių eksportui į trečiąsias šalis.

Kai Europos Sąjungos sankcijos Rusijai dėl šios pradėto karo Ukrainoje palietė prekių gabenimą iš Rusijos į Kaliningradą, padėtis išties tapo nemaloni, o gal ir grėsminga Lietuvos piliečiams, nes rusai pradėjo grasinti mūsų valstybei visomis įmanomomis pasekmėmis. Bet toks tas jų stilius – grasinti ir spausti. Vis tik panagrinėjus Europos Sąjungos sankcijas įteisinančius reglamentus gana akivaizdu, kad sankcionuotos prekės tarp Rusijos ir Kaliningrado srities neturėtų būti transportuojamos.

Šiauliuose nužudytos 15-metės Gabrielės draugai kalba, kad centrinė nusikaltimo figūra galėjo būti vienas iš suimtų vaikinų, kuris anksčiau yra teistas už merginos išprievartavimą, taip pat suimtoji paauglė. Jie taip pat mano, kad nusikaltime galėjo dalyvauti dar viena nepilnametė, vardu Gedvilė, kuri esą galėjo pasisavinti nužudytosios mobilųjį telefoną.

Šiauliuose nužudyta 15-metė Gabrielė labai skaudžiai išgyveno tai, kad nebegalėjo gyventi tėčio ir pamotės namuose ir kad tėvai teismo keliu jos atsisakė, todėl paskutiniu metu prieš mirtį nebendravo su tėvu, o merginos mama gyvena kitame rajone, turi daugiau vaikų. Tai pasakoja nužudytą paauglę pažinojusi moteris iš Šiaulių, kurios vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi, bet nebus atskleidžiami viešai.

Praėjusio šeštadienio popietę Nidoje jauna mergina Greta D. išėjo pasivaikščioti ir nuėjo į Rusijos Kaliningrado pusę. Rusijos pusėje ją sulaikė uniformuoti pareigūnai ir paleido tik po 6 valandų apklausų, portalui tv3.lt pasakoja mergina. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės viešųjų ryšių specialistė Asta Šimkuvienė portalui tv3.lt patvirtino informaciją apie pėstute į Rusijos Kaliningrado sritį nuėjusią merginą.

Prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužę, bet neatrodo, kad politikai urmu veržtųsi užimti šią kėdę. Tai normalu. Niekas nenori iššaudyti šovinių per anksti. Vis tik užkulisiuose jau dalijamasi nuojautomis, kas galėtų būti kandidatais prezidento rinkimuose. O tai priklauso ne tik nuo asmeninio apsisprendimo, bet ir nuo politinės dėlionės, ateities planų, bandoma įsivertinti, kiek tikėtina sėkmė, ar bus gaunama kokios nors naudos, jeigu laimėti nepavyktų.

Lietuva gali sulaukti traukinių su tūkstančiais migrantų iš Maskvos, todėl saugumo situacija nuo praėjusios migracijos krizės ne pagerėjo, o pablogėjo, teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.