Tai reiškia, kad 2025 metų pradžioje vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose veikiausiai rungsis jau kiti politikai ir jų šiuo metu priskaičiuojama apie penkis: tarpusavyje, kuriam dalyvauti pirmininko rinkimuose, veikiausiai tarsis Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas, taip pat minimos Monikos Navickienės, Radvilės-Morkūnaitės-Mikulėnienės, Arvydo Anušausko pavardės.
Esant ypatingoms aplinkybėms galėtų susidaryti ir situacija, kad G. Landsbergis būtų keliamas į pirmininkus ir toliau, nepaisant ankstesnių jo pareiškimų.
Landsbergis formaliai gali dalyvauti pirmininko rinkimuose
G. Landsbergis pirmininko pareigas partijoje eina nuo 2015 metų. Paskutinį kartą partijos pirmininku jis patvirtintas 2021 metų rugsėjį, kai kiti 15 kandidatų dėl pandemijos atsisakė mesti iššūkį savo lyderiui ir atsiėmė savo kandidatūras.
Ir nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų įstatai nurodo, jog partijos pirmininkas negali eiti šių pareigų dvi kadencijas iš eilės, tačiau patys įstatai patvirtinti 2018 metų liepą, o tai reiškia, kad pagal juos šiuo metu skaičiuojama tik pirmoji G. Landsbergio kadencija.
„Su G. Landsbergiu yra taip, kad šita nuostata įstatuose atsirado 2018 metais, tai dvi kadencijos iš eilės galioja į priekį nuo įstatų įsigaliojimo. Tai dabar G. Landsbergis pagal tą nuostatą eina pirmą kadenciją. Jis galėtų kandidatuoti antrai kadencijai, jeigu kitos sąlygos yra išpildomos. Tik tiek, kad jis pats yra pasakęs, jog šita kadencija yra paskutinė“, – teigia Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.
Taigi formaliai G. Landsbergis galėtų dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose.
Ir nors ankstesni politiko žodžiai signalizuoja, kad jis nebeplanuoja to daryti, bet vienas konservatorių narys sakė, jog nenustebtų, jeigu atėjus pirmininko rinkimų laikui G. Landsbergio mylėtojai pradėtų sakyti, kad pirmininkas taip puikiai dirba, todėl turi būti ir toliau renkamas į šias pareigas.
„Jūs manot, kad atsiras dauguma, kuri sakys „ne, ne, ne“? Labai abejoju“, – sakė politikas, tik jam komentuojant dar nebuvo tiksliai žinoma, jog pagal įstatus G. Landsbergis formaliai gali dalyvauti rinkimuose.
Pasak jo, G. Landsbergio rėmėjai puikiausiai galėtų argumentuoti tolesnį jo dalyvavimą rinkimuose įtempta tarptautine situacija, pasikeitusia saugumo padėtimi ar bet kuo kitu. Paklaustas, ar apie tai kalbama partijoje, politikas teigė, jog apie pirmininko rinkimus išvis nekalbama, bet tokios įvykių eigos nereiktų atmesti kaip galimybės.
Kitas partijos politikas tokios galimybės nematė: „Aš nežinau. Būtų švinkimas, niekam tai nepatiktų“.
Landsbergio-Šimonytės flango kandidatai
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra didelė, bet nevienalytė partija. Nors joje esama labai įvairių politikų, bet labai dažnai joje išskiriamas liberalesnis G. Landsbergio ir Ingridos Šimonytės flangas bei konservatyvesnė krikščionių demokratų grupė.
Pati I. Šimonytė formaliai partijai nepriklauso, bet ji tiek glaudžiai susijusi su bendruomene, kad formalus partijos bilietas yra beveik netekęs prasmės. Jeigu ši politikė kada nors nuspręstų tapti partijos nare, labai tikėtina, kad pirmininke ji galėtų tapti be konkurencijos. Tačiau kol kas partijos bilieto I. Šimonytė neturi ir partijos pirmininko rinkimuose dalyvauti negali.
Kalbėdami anonimiškumo sąlygomis konservatorių politikai svarstė, kad Landsbergio-Šimonytės flange galėtų būti keliamos dvi kandidatūros į pirmininkus: tai premjerės protežė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė bei dabartiniam partijos pirmininkui labai lojali frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
M. Navickienė yra gana populiari visuomenėje, teigiama, kad yra labai mėgiama premjerės, sutaria su G. Landsbergiu, aktyviai dirba partijoje, kaip politikė yra žvitri. „Sakyčiau, ji pagrindinė šios pusės kandidatė“, – svarstė vienas partijos narys.
„Bet jinai labiau yra I. Šimonytės protežė“, – svarstė dar vienas politikas.
R. Morkūnaitę-Mikulėnienę kolegos apibūdina kaip labai taktišką, bet dažniau užsimena apie jos ištikimybę G. Landsbergiui. Kai apie šią politikę kalba kiti partijos nariai, atrodo, jog R. Morkūnaitė-Mikulėnienė yra tarsi G. Landsbergio Sanča Pansa: padės, laikys užnugarį, bet kur padėsi, ten ir rasi – esą šiai politikei trūksta ambicijų, ji dėl nieko nekovoja, visas pareigas gauna tik dėl savo ištikimybės.
Krikdemų flango kandidatai
Iš krikdemų pusės du ryškiausi kandidatai yra P. Saudargas bei L. Kasčiūnas, bet labai tikėtina, kad šie politikai susitars tarpusavyje, kuris iš jų dalyvaus partijos pirmininko rinkimuose, kad nereiktų konkuruoti vienam prieš kitą.
P. Saudargas šiuo metu užima Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas, kaip šaulys ir savanoris buvo labai aktyvus koronaviruso pandemijos metu, stengiasi būti kuo labiau matomas visuomenėje, tačiau į politikų tarpusavio ginčus viešumoje nesivelia, veikia labiau užkulisiuose.
L. Kasčiūnas Seime vadovauja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir savo autoritetą užsitarnavo migrantų krizės metu. Kadangi Lietuvos visuomenė nėra palanki migrantams, tai L. Kasčiūno siūlytos priemonės bei migrantams priešiška retorika visuomenėje buvo priimtos teigiamai, bet žmogaus teisių organizacijos šiurpo nuo politiko teiginių, jog tose kultūrose, iš kurių atvyksta migrantai, vaikų vertė nėra didelė ir kad migrantai dengiasi vaikais siekdami patekti į Vakarus. Be to, L. Kasčiūnas patinka ne visiems kolegoms dėl savo polinkio viešumai.
Tikėtinas šių politikų susitarimas reiškia mainus. Gali būti, kad pagal daugiamandatės apygardos sąrašą išrinktas L. Kasčiūnas norės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2024 metų birželį, todėl už paramą gauti gerą vietą kandidatų sąraše gali paremti P. Saudargo kandidatūrą partijos pirmininko rinkimuose.
Pastarasis Europos Parlamento rinkimuose veikiausiai nedalyvaus, nes yra išrinktas vienmandatėje apygardoje, todėl pergalės atveju sumažėtų ir taip trapi valdančioji koalicija Seime, o to niekas partijoje nenorėtų.
Ar susitarimas tarp šių politikų atrodys būtent taip, lems įvairios aplinkybės, bet ne paskutinį vaidmenį vaidina politikų troškimas atsidurti vienoje ar kitoje pozicijoje. Partijos pirmininko rinkimai konservatorių gretose, regis, nėra itin lengvas pasivaikščiojimas, nes reikia sudarinėti susitarimus, laviruoti tarp kolegų, nesinori pyktis tarpusavyje, nors kartais tenka.
Atskira respublika
Kaip atskirą respubliką kai kurie partijos nariai mini krašto apsaugos ministrą A. Anušauską, kuris pastaruoju metu labai džiūgauja dėl gerų savo reitingų.
Kai kurie konservatorių nariai mano, kad A. Anušauskas gali savarankiškai sumąstyti dalyvauti pirmininko rinkimuose, bet akcentavo, jog partijos viduje šis politikas nėra mėgstamas ir nepritampa nei prie vieno, nei prie kito flango.
„Jis ministerijoje pjauna grybą. I. Šimonytė dėl jo keikiasi“, – sakė vienas konservatorius, pridurdamas, jog ministru šis politikas tapo tik todėl, kad partijos vadovybė norėjo nustumti L. Kasčiūną, bet reikėjo užkamšyti skyles Vyriausybėje.
Kai kurie šios partijos politikai A. Anušausko gerus reitingus vadina tuščiais, kurie auga ne dėl kruopštaus darbo ar asmeninės charizmos, o dėl susiklosčiusios situacijos, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir saugumo reikalai natūraliai tapo itin svarbūs.
Sunku pasakyti, kiek tokie vertinimai tikslūs, bet populiarumas visuomenėje visuomet sustiprina ir politikų įtaką partijose.
Pirmininko rinkimų preliudija – atranka į prezidentus
Konservatorių pirmininko rinkimai turi vykti po Seimo rinkimų – šie vyks 2024 metų spalį, o partijos pirmininko rinkimus būtina surengti per pusę metų nuo parlamento rinkimų. Vienaip partijos pirmininko rinkimai vyks, jeigu Seimo rinkimai konservatoriams pasirodys sėkmingi, kitaip – jei nesėkmingi.
Bet įdomi detalė ta, kad iki to laiko dar vyks daug kitų rinkimų: 2023 metų pavasarį – savivaldos, 2024 metų gegužę – prezidento, 2024 metų birželį – Europos Parlamento.
Kaip teigia kai kurie konservatorių nariai, būtent prezidento rinkimai gali tapti preliudija į partijos pirmininko rinkimus. Darant prielaidą, kad I. Šimonytė antrą kartą į prezidento rinkimus neis, konservatoriai neturi daugiau ryškių kandidatų į šalies vadovus.
Bet Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savo viduje paprastai rengia plačias kandidatų į prezidentus atrankas, kurios susilaukia visuomenės dėmesio ir tai gali tapti galimybe kuriam nors iš politikų didinti savo žinomumą tiek visuomenėje, tiek partijos viduje.
„Kandidatų partijoje bus ieškoma į visur: į Vilniaus merus, į partijos pirmininkus, į prezidentus“, – sako politikas, paminėdamas, kad visose šiose dėlionėse bus tos pačios pavardės: M. Navickienės, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, L. Kasčiūno, P. Saudargo, A. Anušausko.
„Dėl Vilniaus merų vėl bus ta pati dainelė, skalambys M. Navickienės pavardę arba galbūt investuos į ją, kaip į kandidatę tam, kad paruoštų kažkuriems kitiems rinkimams“, – mano konservatorių narys.
Beje, konservatoriai, anot pašnekovo, apskritai gali nekelti savo kandidato prezidento rinkimuose, nes G. Landsbergis negali dalyvauti dėl prastų savo reitingų, o I. Šimonytė, kaip dabar atrodo, nenori. Tokiu būdu esą gali būti siekiama išvis neturėti kandidato šiuose rinkimuose, paremti kurį nors kitą kandidatą, mat esą nėra malonu leisti iškilti kitam stipriam lyderiui.
„Negi jūs manote, kad G. Landsbergis nori išauginti lyderį, kuris gali kandidatuoti į prezidentus, kai jis pats negali? Jūs manote, jis to nori? Nenori. Jis galėjo nusileisti tik I. Šimonytei, kuri yra labai populiari ir tarsi tokia gelbėtoja. Ji padalyvavo, nusvilo, turbūt nebenorės. Tai kas tas kitas? Nebent M. Navickienė labai norėtų, o I. Šimonytė jai padės, tada G. Landsbergis prieš tai nepapūs“, – svarstė vienas politikų.
