seimo rinkimai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dalyvauti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose iš viso užregistravo devyniolika partijų. Liepos 22-oji buvo paskutinė diena, kuomet politinės partijos dar galėjo pateikti pareiškinius dokumentus dalyvauti rinkimuose.

Iki rinkimų likus vis mažiau Ingridą Šimonytę vyriausybės vadovo pareigose norėtų matyti vienas iš 7 rinkėjų. Nuo I. Šimonytės pagal palaikymą atsilieka ir socdemų lyderė Viliija Blinkevičiūtė, kuri iki šiol aiškiai nepasako, ar sėkmės atveju imtųsi premjerės kėdės. Politikos senbuvėms ant kulnų lipa iš Seimo išguitas ir antisemitizmu kaltinamas Remigijus Žemaitaitis su nauja politine partija. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šalies vadovo posto siekęs gydytojas Eduardas Vaitkus dalyvaus Seimo rinkimuose kartu su Lietuvos liaudies partija – jis tapo šios politinės jėgos kandidatų sąrašo lyderiu. Be to, savo kandidatūrą E. Vaitkus kels Šalčininkų vienmandatėje apygardoje, kurioje prezidento rinkimų metu sulaukė didžiausio palaikymo. „Atsirado pasiūlymas iš Lietuvos liaudies partijos, kad aš sukomplektuoju visą daugiamandatės apygardos sąrašą. O partija nesikiša“, – šią savaitę Eltai sakė E. Vaitkus.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau nei trims mėnesiams, politinėje padangėje iš įvairių partijų pradėjo burtis įvairiaspalvės koalicijos. Bendrą koaliciją kartu kurti bandęs Viktoras Uspaskichas ir Petras Gražulis nesutarė dėl vertybinių klausimų, kieno sąskaita Ukrainoje turėtų būti taika. Todėl abu politikai bando kurti koalicijas ir ruošiasi dalyvauti Seimo rinkimuose.  Anekdotų mėgėjas Petras Gražulis laimėjo mandatą į Europos Parlamentą.

Iki Seimo rinkimų likus vos trims mėnesiams, partinių reitingų lentelėje pokyčių nesimato – jos viršuje ir toliau išlieka socialdemokratai. Tai rodo naujausia „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Tyrimo duomenimis, už europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) birželį būtų balsavę 13,8 proc. apklausos dalyvių.

Konservatoriai siūlo premjerei Ingridai Šimonytei vesti partiją į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Pasak konservatorių, Šimonytė stipriausia ir daugiausiai iššūkių įveikusi partijai priklausanti politikė. Vis dėlto politologai tokiu partijos sprendimu nesistebi, esą partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis atsakomybės kratosi ir vis dar tikisi išvykti į Briuselį kaip naujas eurokomisaras. Negaili kritikos patiems konservatoriams ir partijos patriarchas, profesorius Vytautas Landsbergis.

Valdančiųjų konservatorių taryba sekmadienį pasiūlė partietei premjerei Ingridai Šimonytei vesti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą šiemet spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. „Siūlau premjerei I. Šimonytei vesti mūsų sąrašą“, – tarybos posėdyje Vilniuje sakė partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Vėliau taryba tokiam siūlymui vienbalsiai pritarė. Šią savaitę konservatoriai paskelbė abėcėlinį kandidatų į Seimą sąrašą.

Valdantieji konservatoriai sekmadienį aptars politinę padėtį ir pasirengimą Seimo rinkimams. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba taip pat tarsis dėl sąrašo Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje formavimo tvarkos ir patvirtins vienmandatininkus. Šią savaitę konservatoriai paskelbė abėcėlinį kandidatų į Seimą sąrašą. Jame – beveik visi dabartinės kadencijos Seimo nariai, buvę parlamentarai, viceministrai, patarėjai, savivaldos politikai.

Mažosios politinės partijos prieš Seimo rinkimus svarsto jungtis į „Tautos vienybės koaliciją“. Nors idėjos iniciatoriai tikina kviečiantys visas tradicines vertybes atstovaujančias politines jėgas, ketvirtadienį įvykusiame pirmajame susitikime dalyvavo Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų), „Taikos koalicijos“, Krikščionių sąjungos, „Profesinių sąjungų centro“ ir Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai.

Su socialdemokratais į Seimą nutarusi kandidatuoti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė neatmeta galimybės tapti oficialia partijos nare. Visgi, kandidatė į parlamentą tikina, jog kol kas – tai ankstyvas klausimas. „Kol kas labai ankstyvas žingsnis – leiskite apsiprasti su man labai dideliu posūkiu. Vis dėlto, tai yra pirmas žingsnis į politinę karjerą“, – šeštadienį LSDP konferencijoje žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Po prezidento rinkimų kampanijos atlikta apklausa rodo išaugusį palaikymą šalies vadovo posto siekusio Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno Aušrai“. Gegužės mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa atskleidžia, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už šią politinę jėgą balsą atiduotų 7,5 proc. gyventojų. Palaikymas „Nemuno aušrai“ per pastarąjį mėnesį paaugo 3,2 proc. Balandį už šią partiją savo balsą atiduoti ketino 4,3 proc. respondentų.

Dėl antisemitinių pareiškimų iš Seimo trauktis turėjęs Remigijus Žemaitaitis apklausose jau rikiuojasi trečias po Šimonytės ir Blinkevičiūtės. Trečia reitinguose ir jo naujai įkurta partija. Politologai nesistebi – sau reklamą Žemaitaitis pasidarė dalyvaudamas prezidento rinkimuose, o vulgari, žydus keikianti retorika daliai visuomenės labai priimtina. Žemaitaitis turi rimtų šansų patekti į būsimųjų valdančiųjų gretas, o, pasak ekspertų, tai pakenktų Lietuvos prestižui.

Paskelbti Europos Parlamento rinkimų rezultatai: triumfavo konservatoriai, socialdemokratai – antroje vietoje. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus, o antroje vietoje liko socialdemokratai su dviem mandatais. Į Europos Parlamentą vyks ir buvęs Seimo narys Petras Gražulis.

Artėjant Seimo rinkimams nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos kreipėsi į rinkimuose dalyvaujančias partijas, pateikdamos savo lūkesčius būsimai aplinkosaugos politikai. Šiuo metu partijos rengia rinkimų programas, kuriose nevyriausybinės organizacijos tikisi matyti aplinkosaugos tikslus bei partijų numatomus darbus. Nevyriausybininkai viliasi, kad partijoms išsiųstas laiškas turėtų padėti įsivardinti aktualiausias aplinkosaugos sritis ir siektinus rodiklius.

Seimo narys Mindaugas Puidokas pristatė „Taikos koaliciją“ – šį darinį be paties M. Puidoko sudaro buvęs kariuomenės vadas ir buvęs kandidatas į prezidentus Valdas Tutkus bei kelios nedidelės partijos – Lietuvos žemaičių partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija. „Taikos“ koalicija savo sėkmę bandys artėjančiuose Europos parlamento ir Seimo rinkimuose. Ekspertai įspėja, kad dabar tokio tipo politikų daugėja ir jų pasisakymais gali pasinaudoti Kremlius.

Penktadienį Lietuvoje prasideda dar vienų – Seimo – rinkimų politinė kampanija. Tą dieną įsigalios ir prezidento dekretas, kad eiliniai Seimo rinkimai bus rengiami spalio 13 dieną. Politinė kampanija pradedama likus pusmečiui iki rinkimų dienos. Rinkimų kodeksas numato, kad Seimo rinkimų kampanijos dalyviais registruotis gali partijos ir fiziniai asmenys, ketinantys į Seimą kandidatuoti savarankiškai.

Iki Seimo rinkimų likus šiek tiek daugiau nei pusmečiui, partiniuose reitinguose tęsiasi štilis – politinės jėgos jau kelis mėnesius iš eilės įšalo užimtose pozicijose. Visgi, pažymi ekspertai, nereikėtų manyti, kad tokia situacija išsilaikys ilgą laiką. Iki rinkimų likus keliems mėnesiams, akcentuoja „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė, reitingų lentelėje galime matyti nuo šiandien stipriai besiskirsiantį vaizdą.

Artėjant politinių kampanijų registravimo pabaigai, pasiskelbę kandidatai į prezidentus ir toliau renka aukas. Kol kas pilniausia sąskaita ir toliau gali džiaugtis valstiečių kandidatas Aurelijus Veryga. Savo ruožtu kol kas nė euro paramos negavęs Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis tikina, kad jo vadovaujama politinė jėga taupys Seimo rinkimams, tad prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimams skirs mažiau finansų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Ukmergės rajono prašymą atšaukti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo šios savivaldybės teritorija padalinta ir prijungta prie dviejų atskirų Seimo vienmandačių apygardų. „Vilniaus apygardos administracinis teismas sakė, kad turime kreiptis į vyriausiąjį administracinį teismą. O LVAT paaiškino, kad mes, kaip rajono taryba, negalime į juos kreiptis.

Artėjančiuose Seimo rinkimuose politikas Remigijus Žemaitaitis pranešė įsteigęs naują partiją „Nemuno aušra“. Ar ši politinė jėga turi bent menkiausią galimybę mesti iššūkį senbuviams?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Ruošiantis trejiems rinkimams ir referendumui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) biudžetas kitąmet augs daugiau nei dvigubai – iki 64,7 mln. eurų. „Kitiems metams Vyriausiajai rinkimų komisijai numatytas biudžetas yra didžiausias, lyginant su ankstesniais metais, tačiau ir laikotarpis laukia neeilinis“, – BNS teigė komisijos vadovė Lina Petronienė. 2024 metais Lietuvoje vyks prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimai, taip pat referendumas dėl dvigubos pilietybės.

Naujausia „Vilmorus” apklausa rodo, kad tik vienos į Seimą patenkančios partijos populiarumas per vasarą pakito gana apčiuopiamai. Apie šį ir kitus įdomesnius politinius pokyčius laidoje „Dienos komentaras“ atsako politologas Mindaugas Jurkynas.

Į Seimą Raseinių-Kėdainių rinkimuose per antrąjį turą sekmadienį išrinktas Raseinių rajono vicemeras socialdemokratas Matas Skamarakas. Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), už M. Skamaraką antrajame rinkimų ture balsavo 56,65 proc. rinkėjų balsų, o už jo konkurentą buvusį Raseinių merą konservatorių Andrių Bautronį – 43,35 proc. rinkėjų. VRK pirmininkės Linos Petronienės teigimu, antrojo rinkimų turo metu balsavimo procesas vyko sklandžiai.

Sekmadienį vyksta antrasis Seimo rinkimų turas renkant parlamentarą Raseinių-Kėdainių apygardoje. Balsavimo apylinkės šiuose rajonuose atsidarė 7 ir veiks iki 20 valandos.  Seimo rinkimų antrajame ture  varžosi buvęs Raseinių meras konservatorius Andrius Bautronis ir dabartinis šios savivaldybės vicemeras socialdemokratas Matas Skamarakas. Per pirmąjį rinkimų turą rugsėjo 3 dieną savo valią renkant atstovą į parlamentą pareiškė 29,65 proc. apygardos rinkėjų.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pranešė sieksianti savivaldos rinkimuose įteisinti balsavimą nuo 16 metų. Šios partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, galimybė jauniems žmonėms dalyvauti rinkimuose sustiprintų šalies demokratinius procesus. „Deja, tenka stebėti nuolat mažėjantį pilietinį aktyvumą Lietuvoje – per mažai žmonių noriai dalyvauja šalies demokratiniuose procesuose.

Raseinių–Kėdainių apygardoje renkant Seimo narį balsavo per 2 tūkst. arba 6,73 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų, šeštadienį skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Toks aktyvumas užfiksuotas išankstinio balsavimo metu antradienį–ketvirtadienį bei per pirmąją balsavimo namuose dieną penktadienį. Balsuoti namuose turi teisę tie, kas dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali atvykti į rinkimų apylinkę sekmadienį. Šis balsavimas tęsis ir šeštadienį.

Kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų rezultatus lems paskutiniais metais iki jų politikų teikiamos iniciatyvos, gebėjimas imtis reformų, sako Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Manau, kad dabar galime konstatuoti, kad Seimo rinkimų rezultatai bus nulemti tų paskutinių metų likusių iki rinkimų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seime – atostogų metas. Nors parlamentarai neturi nustatytų oficialiai nustatyto poilsio laiko, jį gali nusimatyti per pertrauką tarp sesijų. Visgi jau netrukus parlamentarai kibs į darbus, o gal tiksliau – stos į mūšius dėl mokesčių reformos, civilinės sąjungos ar kitų projektų, tikėdamiesi sulaukti populiarumo prieš trejus kitąmet vyksiančius rinkimus.

Naujausios „Spinter” apklausos duomenimis, valdančioji Tėvynės sąjungą pasiekė blogiausią per visą šią kadenciją visuomenės palaikymo rezultatą – už ją balsuotų mažiau nei 9 procentai. Ne ką geresni ir Ingridos Šimonytės reitingai apklausoje apie galimą būsimą prezidentą. Politinės komunikacijos specialisto Manto Martišiaus manymu, būsimuose rinkimuose daug ką lems tai, ar juose dalyvaus Dalia Grybauskaitė.

Savivaldybėse lėšas neteisėtai įsisavinusiems partiečiams socialdemokratai siūlo pinigus grąžinti, o į procesams pasiekus teisėsaugos institucijas – suspenduoti narystę partijoje.

Siekdami pirmalaikių Seimo rinkimų konservatoriai turi strategiją – laimėti dabar jiems būtų lengviau nei po metų. Taip svarsto socialdemokratė Rasa Budbergytė.

Savivaldybių lėšų grobstymo skandalas skandina vyriausybę. Kodėl konservatoriai siūlo priešlaikinius Seimo rinkimus? Ar visi TS-LKD atstovai tam pritaria? Ar krizių premjeras A. Kubilius svarstytų apie sugrįžimą ir kokius sprendimus matytų jis? Apie visa tai pokalbis „Dėmesio centre“ su buvusiu premjeru, europarlamentaru Andriumi Kubiliumi šįvakar 19.30 val.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog palaikymas pirmalaikiams parlamento rinkimams greičiausiai bus sutelktas. „Aš tikiu, kad Seime palaikymas šiam pasiūlymui, tikėtina, ir bus sutelktas“, – LRT televizijai pirmadienį sakė parlamento vadovė. Taip Seimo vadovė kalbėjo konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui laišku kreipusis į parlamentinių partijų vadovus kviečiant juos susitikti Seime ir aptarti pirmalaikių rinkimų galimybę.

Pirmalaikius Seimo rinkimus valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo rengti rugsėjo mėnesį. Konservatorių vadovas pirmadienį laišku kreipėsi į parlamentinių partijų vadovus, antradienį kviesdamas Seime susitikti ir aptarti pirmalaikių rinkimų galimybę.

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad Seimo rinkimus šiandien laimėtų kairieji – socialdemokratai ir Skvernelio vadovaujami demokratai. O iš valdančiųjų į parlamentą esą patektų tik konservatoriai – liberalai ir laisviečiai neperkopia minimalaus barjero. Atskirą žinutę rinkėjai siunčia ir Gabrieliui Landsbergiui su Aušrine Armonaite – net Paksas ir Gražulis sulaukia daugiau šalies žmonių simpatijų, negu jie.

Per savivaldybių tarybų ir merų rinkimus kitų metų kovo 5 dieną žmonės balsuos 1926-iose apylinkėse: jų bus vienuolika mažiau nei per praėjusius Seimo rinkimus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šią savaitę patvirtino 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų apylinkių sąrašą ir jų ribas. Nustatyta, kad rinkėjai balsuos 1926 balsavimo vietose, tuo tarpu per  2020 metų Seimo rinkimus rinkėjai galėjo balsuoti 1937 rinkimų apylinkėse.

Neseniai Darbo partijos pirmininku išrinktas Andrius Mazuronis gali žymėti naują lapą partijos istorijoje, bet jis nėra pirmasis Mazuronis, kuris bandė pakeisti sunkiai lietuviškai kalbantį partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą. Jaunasis Mazuronis teigia, kad dabar padėtis visai kita, todėl jam turėtų labiau pasisekti nei tėvui. O būsimuose parlamento rinkimuose didžiausią konkurenciją regi su valstiečiais žaliaisiais.

Neparlamentinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovas, Seimo opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis įregistravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

Kai paskutinį kartą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis suvažiavime buvo tvirtinamas šioms pareigoms, savo pasisakymą jis pradėjo pažadu, jog tai „paskutinis kartas“. Tai reiškia, kad 2025 metų pradžioje vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose veikiausiai rungsis jau kiti politikai ir jų šiuo metu priskaičiuojama apie penkis: tarpusavyje, kuriam dalyvauti pirmininko rinkimuose, veikiausiai tarsis Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas, t...

Europarlamentarei Vilijai Blinkevičiūtei tapus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke, ši politinė jėga per keletą mėnesių daugiau nei du kartus išaugino savo populiarumą. Ekspertai tikina, kad ne tik naujoji lyderė yra socialdemokratų sėkmės priežastis, tačiau jei artimiausiais metais pavyks šią populiarumo bangą išlaikyti, socialdemokratai rimtai kėsinsis ne tik į Seimą, bet ir į prezidento postą.

Rinkimų sistemą tobulinanti darbo grupė Seime svarsto įvairius pasiūlymus dėl galimų pokyčių. Tarp jų nuskambėjo ir Seimo narės, valstietės Agnės Širinskienės pasiūlymas, kad gyventojų palaikymo parašus prieš rinkimus būtų būtina rinkti ne visoms partijoms. Seime suburta darbo grupė penktadienį Seime sprendė, kaip būtų galima tobulinti rinkimų sistemą.

Po kelių mėnesių nuo skaudaus pralaimėjimo Seimo rinkimuose socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas paskelbė paliekantis savo postą. Maža to, politikas nebeketina pretenduoti į partijos pirmininkus. Vertindamas socialdemokratų darbą ir poelgius per kelerius pastaruosius metus, G. Paluckas pripažįsta, kad gailisi kai kurių savo, kaip pirmininko, sprendimų. 2017 m. pavasarį G. Paluckas laimėjo pirmą kartą surengtus tiesioginius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimus.

Ilgametis socialdemokratas Algirdas Sysas į savo partijos ateitį žiūri ne pro rožinius akinius, o realistiškai ir atvirai. Jis pripažįsta, kad partija pralaimėjo Seimo rinkimus, o kairiąją politiką ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ištiko krizė, susijusi su pažiūrų sustabarėjimu. Taip pat politikas atvirai sako pasigendantis socdemų lyderio Gintauto Palucko atsakomybės už partijos pralaimėjimą ir svarsto, kokių savybių pirmininkui trūksta, kad jis užsitikrintų rinkėjų pasitikėjimą.

Dalis Seimo rinkimus pralaimėjusių politikų rado darbą parlamente – jie įsidarbino buvusių kolegų padėjėjais. Po naujų rinkimų į Seimą nepatekusi buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Vida Ačienė tapo parlamentarų Eugenijaus Jovaišos ir Aušrinės Norkienės padėjėja. E. Jovaišai talkins ir buvęs Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.

Antaną Čepononį išrinkus Seimo nariu, Radviliškio rajono savivaldybėje nebelieka vadovo. Todėl naujo mero rinkimus numatyta surengti balandžio 11 d.  Sprendimas surengti rinkimus Radviliškyje priimtas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį – merą Antaną Čepononį išrinkus Seimo nariu bei VRK pripažinus šio tarybos nario – mero įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą š. m. lapkričio 12 d. Tokiu atveju Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad savivaldybėje, kurioje nebeliek...

Daugiausiai per rinkimus reklamai socialiniame tinkle „Facebook“ tarp partijų išleido Darbo partija, o tarp partijų lyderių – premjeras Saulius Skvernelis, vedęs valstiečių sąrašą, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) apžvalga. TILS duomenimis, nuo rugsėjo 11 iki spalio 10 dienos 532 reklamoms, parodytoms 3245 kartus, partijos ir jų sąrašų vedliai išleido bent 55 tūkst. eurų. Tai sudarė apie 15 proc.

Dviejų prezidentų – Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės – politinę mokyklą perėjęs naujasis Seimo narys Mindaugas Lingė tikisi dalį valstybės vadovų išminties panaudoti Seime. Naujasis parlamentaras kalba apie Seimo kadenciją, kurioje nebebūtų buldozeriu stumiamų įstatymų, visažinystės kaukių ir demokratijai keliamų iššūkių. M. Lingę vargiai galima pavadinti politikos naujoku. Didžiąja savo karjeros dalį jis praleido patarinėdamas prezidentams Valdui Adamkui ir Daliai Grybauskaitei.

Trys valdančiąją koaliciją buriančios partijos pirmadienį pasirašys susitarimą dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų.  Tai sekmadienį pranešė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Sutarties pasirašymo ceremonija, kurioje dalyvaus TS-LKD, Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija, vyks Seime 10 val. Sutartyje partijos įtraukė vertybinius įsipareigojimus, kurių žada laikytis tarpusavyje bei su visuomene, ir svarbiausius būsimus darbus.

Konservatorių kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė kritikuoja šiuo metu stebimą Covid-19 pandemijos valdymą. Jos teigimu, už situacijos kontrolę turėtų būti atsakingas vienas asmuo – premjeras, o ne premjeras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Artimoje ateityje ji pati planuoja perimti veiksmų dėl Covid-19 kontrolę.