„Iki paskutinės akimirkos tikėjomės, kad pavyks išvengti blogiausio scenarijaus, tačiau karas Ukrainoje prasidėjo ir Ukraina tapo pirmuoju skydu mūsų visų saugimui, todėl šiandien turime būti kartu su mūsų broliais ukrainiečiais. Tačiau tam, kad padėtume broliams ukrainiečiams, pirmiausia turime pasirūpinti savo pačių saugumu. Šiandien susitikau su mūsų statutinių tarnybų vadovais, aptarėme situaciją ir noriu informuoti, kad yra sustiprinta visa sienos apsaugos parengtis, aukšiausiu lygmeniu, visos tarnybos pasirengusios pasirūpinti šalies gyventojų ir strateginių objektų saugumu. Šiuo metu tiesioginės grėsmės nėra, bet tačiau turime būti pasiruošę ir išlikti ramūs, žinoti, kaip reikia elgtis ištikus nelaimei“, - teigia vidaus reikalų minsitrė Agnė Bilotaitė.
Ministrė pranešė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atnaujino rekomendacijas gyventojams, ką reiktų žinoti kiekvienam šalies piliečiui ekstremalios situacijos metu. Ši informacija prieinama portale LT72.lt.
Lietuva rengiasi, kad iš agresiją patiriančios Ukrainos į Lietuvą gali atvykti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių pabėgėlių. Anot A. Bilotaitės, pabėgėlių priėmimo algoritmas pristatytas savivaldybėms ir nevyriausybinėms organziacijoms, bet bus prašoma ir verslo pagalbos.
Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija identifikavo apie 10 tūkst. vietų, kur būtų galima apgyvendinti pabėgėlius, bet ateityje jų bus ieškoma daugiau. Pagal kitus scenarijus į Lietuvą galėtų atvykti ir 20 tūks. Ukrainos piliečių, ir apie 30 tūkst. Bet pastarasis skaičius jau yra iš kritinio scenarijaus.
„Kalbamės ir su ukrainiečių diaspora Lietuvoje dėl galimybės priimti savo tautiečius, su visuomenine iniciatyva „Stiprūs kartu“ yra aptarta galimybė registruoti šalies gyventojus, galinčius ir norinčius savo namuose apgyvendinti ukrainiečius“, - sako A. Bilotaitė.
Lenkija pasirengusi priimti apie 200 tūkst. pabėgėlių, Latvija – apie 10 tūkst., Estija – 3 tūkst. Slovakija – 10 tūkst., Ruminija irgi 10 tūkst.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas sako, kad šiuo metu manoma, jog pasitikti pabėgėlius pirmiausia reiktų Kalvarijos ir Lazdijų savivaldybėse. Pasitikus pabėgėlius reikės informuoti apie migracijos procedūras ir nukreipti žmones, kur jiems apsigyventi. Dalis žmonių gali atvykti su tikslu apsigyventi pas savo gimines, nes ukrainiečių bendruomenė Lietuvoje yra nemaža.
Paprastai biometrinius pasus turintys žmonės tris ėnesius gali gyventi Lietuvoje ir laisvai judėti be jokių papildomų procedūrų, bet per tris mėnesius ne viskas Ukrainoje gali išsispręsti. Pagal Vidaus reikalų ministerijos planą, manoma, kad ukrainiečiams būtų galima suteikti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais.
Taip pat planuojama Lietuvoje kurti didesnius registracijos centrus, dėl to jau yra sutarta su Alytaus miesto savivaldybe. Tokiame centre žmonės galės laikinai, iki 72 valandų, apsistoti bei pradėti migracijos procedūras. Vėliau jau žmonės būtų paskirstomi į kitas apgyvendinimo vietas.
Apgyvendinimui savivaldybės jau pasiūlė ir bendrabučius, ir buvusių mokyklų pastatus. Daug paramos tikimasi iš Lietuvos gyventojų.
