Eglė Samoškaitė

Migracijos krizę valdantys konservatoriai visuomet laikėsi militaristinio požiūrio, kad duoda atkirtį Aleksandro Lukašenkos režimui, sugalvojusiam migrantus panaudoti kaip ginklus. Užuojauta buvo palikta tik nesusipratėliams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Lietuvos institucijos bei politikai sutartinai rūpinosi vien sienų apsauga ir migrantų apgręžimu.

Lietuvos valstybės institucijos ruošiasi scenarijui, jeigu Baltarusijos režimas sumanytų kelis šimtus migrantų atvežti į oficialų sienos perėjimo punktą, kur atvykėliai galėtų oficialiai pateikti prieglobsčio prašymus. Tai paaiškėjo iš Seimo Užsienio reikalų komitete svarstytų pasiūlymų Užsieniečių teisinės padėties įstatymui.

Klaipėdoje gyvenantis Valentinas jau yra sulaukęs pensijos amžiaus, bet negali džiaugtis ramia senatve, nes paprasčiausiai neišgyventų. Todėl vis stengiasi dirbti – ir ne tik kad prisidurtų prie mikroskopinio dydžio pensijos, bet ir dėl to, kad nuo atlyginimo sumokamos socialinio draudimo įmokos kasmet didina jo senatvės pensiją, ilgina stažą.

Vokietijoje ir Nyderlanduose kelerius metus nekvalifikuotą darbą dirbę Indrė ir jos vyras nusprendė grįžti į Lietuvą ir pradėjo darbo paieškas savo gimtoje šalyje. Kadangi viešai kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta dirbti norinčių darbuotojų, Indrė tikėjosi, jog darbo paieškos eisis kaip iš pypkės. Bet turėjo pripažinti, kad arba teiginiai apie darbuotojų trūkumą yra laužti iš piršto, arba darbdaviai nesuvokia, jog susitarimų su darbuotojais reikia laikytis.

Sienos grupei priklausantis savanoris Mantautas sako, kad yra vienas iš nedaugelio žmonių Lietuvoje, kurie turi patirties tiesiogiai teikiant humanitarinę pagalbą į Lietuvą patekusiems migrantams miškuose. Jis sako, kad kai kurie migrantai yra stumdomi pirmyn ir atgal per Lietuvos-Baltarusijos sieną po kelioliką kartų ir nebežino, ką daryti: kiekvieną kartą, kai pasiduoda pareigūnams, yra išstumiami. Todėl dalis vis dar klajoja miškuose, nes bijo, kad juos sugaus ir vėl stums lauks.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius į miltus sumalė politikų  pasiūlymus, kuriais siaurinamos teismų galimybės individualiai vertinti Lietuvoje esančių migrantų padėtį. Apie tai jis kalbėjo penktadienį vykusiuose Užsienio reikalų komiteto klausymuose, kurie buvo skirti aptarti naują Vidaus reikalų ministerijos sugalvotą Užsieniečių teisinės padėties įstatymą.

Kai Europos Komisija parengė gaires komunikacijai ir paskatino vengti prielaidos, esą visi yra krikščionys bei, vietoje Kalėdų laikotarpio, rekomendavo vartoti terminą „šventinis laikotarpis“, kilo baisus nepasitenkinimas, todėl politiškai korektiškus patarimus nuspręsta tobulinti. Bet tarp jų yra ir kitokių įdomių rekomendacijų: vienos lietuviams būtų sunkiai suprantamos, bet kitos – galėtų būti net labai naudingos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija Seime spaudžia sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį užsiimti ne tik pandemijos valdymu ar vakcinacijos skatinimu, bet dirbti ir kitus darbus, kuriais konservatoriai galėtų pasigirti visuomenei. Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ prabilo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, Seimo narys Linas Slušnys.

Sauliaus Skvernelio kuriama demokratų partija „Vardan Lietuvos“ akivaizdžiai bus pastatyta ant kojų ir apkramtys kitas politines jėgas. Ketvirtadienį paaiškėjo, kad prie demokratų jungiasi Neringos meras Darius Jasaitis su komanda bei Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis su bendražygiais. Vakarop sprendimą jungtis prie naujosios partijos priėmė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyriumi Lazdijuose.

Valdantiesiems su kai kuriais opozicijos atstovais sutarus kurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą bei Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius sako atvirai: tokio kontrolieriaus egzistavimas sudarytų prielaidas politinei įtakai, gali sukelti visuomenės ir užsienio partnerių nepasitikėjimą Lietuvos žvalgyba, tuo gali pasinaudoti mūsų šaliai priešiškos jėgos.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba trečiadienį pavakare paskelbė, kad 14 migrantų grupė, kurioje yra 6 vaikai ir kuri antradienį buvo atrasta Varėnos rajono miškuose, savo noru išėjo į Baltarusiją, tuo metu su šia migrantų grupe bendraujanti savanorė Rita Škredaitė turi priešingos informacijos, jog migrantai savo noru tikrai nenorėjo į mišką.  „Mes žinome, kad jie yra stumiami į Baltarusiją. Jie sunkiai eina ir tas vaikas.

Po viešos žinios, kad buvęs parlamentaras, dabartinis Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas Naglis Puteikis sučiuptas pridavęs butelius su suklastotais depozito ženklais, jis pats įvykius aiškina visai kitaip. Politikas teigia neklijavęs depozito ženklų ant butelių ir pasakoja, kad konfliktas su apsaugos darbuotoju kilo ne bandant priduoti butelius, o kai dalį jų taromatas priėmė, dalies – ne, todėl jis pats nuėjo aiškintis. „Konfliktas kilo, kad jie iš manęs nepriėmė taros.

Baltarusijai inicijavus beprecedentį migrantų antplūdį, o Rusijai telkiant karines pajėgas prie rytinių Ukrainos sienų į Lietuvą sekmadienį atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jie su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte aptarė saugumo situaciją regione bei padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.

Baltarusija pirmyn ir atgal stumdo iš Artimųjų Rytų suplūdusius migrantus, o Rusija prie Ukrainos rytinių sienų yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių ir gausybę karinės technikos vienetų. Ekspertai neatmeta galimybės, kad tai koordinuotas procesas. Esant šioms aplinkybėms į Lietuvą ir Latviją sekmadienį skubiai atvyksta NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bei Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kur susitiks su abiejų šalių vadovais.

Nesutarimai tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių kartais būna asmeninio pobūdžio, kartais dalykiniai, bet artimiausiu metu žiūrovai vėl gali išvysti susirėmimą. Naujas galimas nesutarimų objektas – Seimo narių iniciatyva sukurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą. Seime svarstoma, kad egzistuoja apie 80 proc. tikimybė, jog Seimo sprendimas susilauks prezidento veto.

Valdantieji ketino parengti reformą, kuri suteiktų postūmį į darbą nelabai linkusiems bedarbiams, tačiau pasiūlė Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie tikrovėje labiausiai palies dirbti norinčius žmones arba asmenis, kurie nusprendė šiek tiek pailsėti nuo darbo prieš pasirinkdami kitą.

Dirbę ir įmokas mokėję darbuotojai, nusprendę išeiti iš darbo, šiek tiek pailsėti ir ramiai paieškoti geresnės vietos gali labai nustebti. Valdžia mano, kad naujo darbo reikia ieškoti dirbant, o ne būnant bedarbiu. Todėl pasiūlė pataisas, pagal kurias per pirmuosius 6 mėnesius primygtinai siūlys kvalifikaciją ir patirtį atitinkantį darbą, net jeigu siūlomas atlyginimas sudarys tik 60 proc. buvusios algos, bet ne mažiau nei minimalus atlyginimas. Ir asmuo nelabai galės atsisakyti.

Valdžia grįžta prie privalomų skiepų nuo koronaviruso darbuotojams, dirbantiems sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sektoriuose, taip pat galbūt viešajame administravime ir profesinėje karo tarnyboje. Toks siūlymas buvo pristatytas pirmadienį Trišalėje taryboje.   Kartu siūloma leisti darbdaviams priimti sprendimą dėl privalomos vakcinacijos darbuotojams nuo COVID-19, net jeigu tai nesusiję su aukščiau paminėtais sektoriais.

Nuo tokių istorijų pabaigos gali praeiti kad ir dešimt metų, bet jos niekad neužsimiršta. Psichologai prie didžiausių gyvenimo iššūkių priskiria artimųjų mirtis, patirtą prievartą, sunkias ligas, negalią ar darbo netekimą, bet retai mini sulaikymą, bandymą sutrypti reputaciją, teisėsaugos institucijų mėsmalę, kurioje žmonės gali suktis daugybę metų. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, lobistas Andrius Romanovskis iš šios mėsmalės išėjo sutrikdytas, bet sveikas ir gyvas.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbiai telefonu su nepripažintu Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka kaip reikiant įsiutino valdančiuosius konservatorius. Buvęs užsienio reikalų ministras, parlamentaras Audronius Ažubalis sako, kad Aleksandrui Lukašenkai paskambinusi Vokietija ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kalbėjusi Prancūzija yra politinio oportunizmo simboliai.

Seimo nariai pasišovė užkirsti kelią teismams priimti sprendimus, kuriais migrantams leidžiama apsigyventi ne kalėjimus primenančiuose apgyvendinimo centruose, bet viešbučiuose ar išsinuomotuose butuose. Tokį pasiūlymą Užsieniečių teisinės padėties įstatymui pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kartu su Vidaus reikalų ministerija.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo. Pavyzdžiui, darbo ieškantis žmogus turės priimti jam pagal kvalifikaciją tinkantį darbo pasiūlymą, net jeigu siūloma alga sieks vos 60 proc. buvusios jo algos, jei ji ne mažesnė nei minimali.

Nors daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymai yra atmetami, o kai kurie tokių prašymų nė nepateikė, tai nereiškia, kad šie žmonės išvyks. Didžiausia tikimybė, kad prieglobsčio statuso neturintys žmonės vis tiek liks Lietuvoje, nes ne visos šalys priima savo piliečius, kurie patys nenori sugrįžti.

Lietuvoje per vasarą atvykusių migrantų prašymai jau baigiami nagrinėti, bet iki šiol prieglobstį gavo vos šeši žmonės. Dauguma kitų atvykėlių turėtų išvykti iš Lietuvos – savo noru arba priverstinai. Bet tiesa yra tokia, kad procesas užsitęs: labai daug žmonių neturi dokumentų, o Irakas netgi neišduoda jų asmenims, kurie patys nenori grįžti.

„Visai sovietmečio nepasigendu. Vienintelis geras dalykas, kad tuo metu buvau jauna. Daugiau – nieko“, – pažymi 60-metė Rasa, išpasakojusi, kaip puošėsi sovietiniais visuotinio deficito metais. Nors sovietai mėgo pūstis prieš Vakarus, bet sovietinė ekonomika nesugebėjo patenkinti net elementariausių žmonių poreikių.

Didžiausia valdančiosios koalicijos grandis Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ieško alternatyvų ir palaikymo opozicijoje, nors tai nėra tiesiogiai susiję su ketvirtadienį įvykusiu balsavimu, kai buvo atmestas Laisvės partijos siūlomas mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimas. Ši mintis konservatoriams brendo jau anksčiau.

Keli tūkstančiai migrantų iš Artimųjų Rytų lydimi baltarusių pareigūnų atžygiavo prie Lenkijos sienos ties Kuznicos miesteliu, maždaug apie 60 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kadangi panaši situacija gali pasikartoti prie mūsų sienų, Lietuvoje skelbiama nepaprastoji padėtis.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė nesupranta, kaip Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytas 4 darbo dienų savaitės modelis pasitarnaus viešajame sektoriuje dirbančioms mamoms ar tėčiams su mažais vaikais, jei niekas nesprendžia vaikų darželių vietų trūkumo klausimo.

Sovietų okupacijos žala Lietuvai praktiškai neišmatuojama, ypač jei įvertinsime ir dvasinius praradimus. Tai buvo ne tik okupacija, tai buvo visos visuomenės mąstysenos transformacija, pakeitusi šeimas, vyrų ir moterų santykius, užkrovusi neproporcingai didelę naštą moterims, kurios buvo priverstos pilnai darbo dienai išeiti į darbą ir dažnai negavo jokios valstybės ar savo sutuoktinio pagalbos, kai reikdavo tvarkytis su vaikais, buitimi bei medžioti maisto produktus pustuštėse sovietinėse pardu...

Valdančioji dauguma yra pristačiusi siūlymą naujai indeksuoti senatvės pensijas – būtų didinama apskaitos vieneto vertė, kuri turi tiesioginės įtakos individualiosios senatvės pensijos dalies augimui, ir mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį tiek tiems žmonėms, kurie turi 15 metų stažą, tiek tiems, kurių socialinio draudimo stažas siekia 32 metus ir daugiau.

Užimtumo tarnyboje registruota daugybė bedarbių, nors darbdaviai per mėnesį registravo apie 66 tūkst. laisvų darbo vietų. Negalėdami rasti darbuotojų darbdaviai piktinasi neva tingiais lietuviais ir ragina valdžią mažinti išmokas, bet tai – supaprastintas požiūris, mano Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. „Aš manau, kad tai primityvus atsakymas. Visa laiką norisi apkaltinti tai, kas lengviausiai matoma, bet žmogus, prieš patekdamas į tokią situaciją, nežinojo, ką gaus.

Prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus vetuoti teisės aktą, kuris būtų įvedęs taisyklę darbuotojams iš savo kišenės mokėti už privalomus testus nuo COVID-19, ekspertai laikosi skirtingos nuomonės. Virusologas Saulius Čaplinskas teigia palaikantis prezidento sprendimą, nes norėdama, kad darbuotojai periodiškai testuotųsi valstybė turi užtikrinti testų prieinamumą – tai yra jie turi būti nemokami.

Homoseksualų sūnų išauginusi Jolanta Vaitiekūnienė sako, kad Lietuvoje už LGBT žmonių ir jų šeimų kančias labiausiai yra atsakingi specialiai rinkėjų emocijas kurstantys politikai bei kunigai. Jos nuomone, visuomenė pati savaime neturėjo aiškios nuomonės apie partnerystės įteisinimą, tačiau sąmoningai kurstant ir skatinant susipriešinimą pasiektas toks homofobijos lygis, jog LGBT vaikus auginančios šeimos nebežino, ką daryti, kaip atremti purvą ir kaip sulaikyti vaikus nuo savižudybės.

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra viena iš nedaugelio valdančiosios koalicijos politikių, turinčių teigiamą reitingą visuomenėje. Gali būti, kad taip yra dėl to, jog ji dėmesingai bando išlaikyti pusiausvyrą tarp atstovavimo skirtingoms visuomenės grupėms arba dėl to, kad nesivelia į politikams būdingus ginčus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Agnė Širinskienė užsipuolė premjerą Ingridą Šimonytę bei ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, kad jos esą padarė tą patį nusižengimą kaip ir buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Ramūnas Karbauskis jį regėjo kaip galimą konkurentą, todėl inicijavo partijos įstatų pakeitimą, kad į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkus kandidatuojantis narys privalo turėti nepertraukiamą ketverių metų stažą. Sauliui Skverneliui su komanda atsiskyrus nuo valstiečių žaliųjų ir paskelbus apie naujos partijos kūrimą, Virginijus Sinkevičius daugelio regimas jau kaip galimas šios komandos veidas.

Lietuva kasmet turtingėja. Pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui gyvename kaip švedai apytiksliai 1990 metais. Galima sakyti, kad beveik išsipildė Sąjūdžio laikų svajonė gyventi kaip Švedijoje. Bet gerai yra tiems žmonėms, kuriems pavyksta gimti ar patekti į aukštesnį socialinį-ekonominį sluoksnį. Jie gali skirti daugiau lėšų savo sveikatai, sveikai maitintis, jų vaikai kur kas lengviau patenka į universitetus, valstybė dažniau apmoka jų atžalų mokymosi išlaidas.

Rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas viešojo intereso vardan kreiptis į teismą dėl, jo nuomone neteisėto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pasiryžimo nukelti paminklą seneliui. Vyras teigia, kad paminklo nukėlimas yra politiškai motyvuotas žingsnis, numatytas Vilniaus valdančiųjų programoje, ir su teise nieko bendra neturi.

Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, leisiančią bausti persekiotojus, kurie baugina savo aukas, nors ir nebūtinai imasi fizinio smurto. Ši pataisa labai aktuali santuoką ar santykius su smurtaujančiu partneriu nutraukusioms moterims, nes smurtautojai retai susitaiko su mintimi, kad yra palikti, todėl ima persekioti: be perstojo skambinėja ir tiesiogiai ar netiesiogiai grasina, seka buvusią partnerę, netikėtai pasirodo prie namų, darbo ar vaikų mokymo įstaigos, siuntinėja įvairias žinutes.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viešai pareiškė, kad tarp Lietuvoje esančių migrantų nustatyta „keliolika“ asmenų, kurie siejami su viena ar kita teroristine organizacija bei grupuote. Tačiau Migracijos departamentas, kuris gauna informaciją iš Valstybės saugumo departamento, jeigu užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, per šiuos metus teišsiuntė vos 2 asmenis ir daugiau informacijos apie kitų asmenų galimai keliamą grėsmę neturi.

Nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atsiskyrę Sauliaus Skvernelio rėmėjai ne tik sukūrė naują frakciją, bet greitu metu ketina kurti ir politinę partiją. Tai liudija rugsėjo mėnesio pabaigoje nutekėjęs darbinis dokumentas, kuriuo planuojama kviesti gyventojus jungtis prie naujos politinės jėgos. Tačiau įkūrimui reikia ne tik gerų norų, bet ir juodo darbo, finansų, patikimų žmonių.

Seimo kontrolierių įstaigai pateikus ataskaitą apie migrantų apgyvendinimo sąlygas nuo liepos iki dabar, valdantieji suskubo paskelbti, kad situacija yra pasikeitusi ir esą dokumentas yra pavėluotas. Bet Seimo ombudsmenas Augustinas Normantas pabrėžia, kad iš dviejų angarų Kabeliuose ir Druskininkuose paskutiniai migrantai buvo iškelti tik spalio vidury, tai yra šį antradienį, o vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė pripažįsta, jog ir su vaikais pasitaikė ir visiškai apgailėtinų situacijų.

Narkotinių medžiagų turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimas ketvirtadienį grįžta į Seimo darbotvarkę ir, tikėtina, padidins temperatūrą valdančiojoje koalicijoje. Portalo tv3.lt žiniomis, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė yra išsitarusi, kad pralaimėjimo atveju, tai yra jeigu nepavyktų šio teisės akto priimti, partija imtųsi radikalių žingsnių. Šiuo metu klausimas pakibęs ore, bet koalicijos partneriai šimtaprocentinės paramos nežada.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kėdė įsisiūbavo. Pandemija siautėja, mirčių skaičiai liūdina, ministro kompetencija abejoja prezidentas Gitanas Nausėda ir kai kurie konservatorių partijos frakcijos nariai, o visuomenės pasitikėjimas ministru – minusinis. Ne vienas politikoje dalyvaujantis asmuo įžvelgia būtinybę keisti ministrą ir taip nuimti įtampą visuomenėje bei politiniame lauke, tačiau, neoficialiais duomenimis, gali būti, kad toks sprendimas bus atidedamas iki pavasario.

Žlugus Sovietų Sąjungai Rusijos karinės pajėgos buvo ypatingai nustekentos, tačiau tai jau seniai praeitis. Rytų kaimynė iš esmės sugebėjo įgyvendinti didžiąją dalį suplanuotos ginkluotųjų pajėgų reformos, o tai reiškia, kad šalia rytinių NATO sienų yra valstybė, kurios pajėgos gali be jokio ypatingo pasiruošimo iškart kariauti du su puse karo ir kuri jau sukūrė atskirą karinę finansinę sistemą, kad galėtų mokėti atlyginimus kariams tikro karo atveju.

Migrantų atstūmimas nuo Lietuvos sienos iš tiesų vyksta kiek kitaip nei tai viešai pristato Vidaus reikalų ministerija ar pasieniečiai. Nors oficialiai teigiama, kad migrantai gali pasiprašyti prieglobsčio ambasadose arba sienos perėjimo punktuose, taip pat sakoma, kad pasieniečiai priimdami sprendimą išstumti nelegaliai sieną kirtusius migrantus įvertina asmenų pažeidžiamumą, bet realybė yra kitokia.

Rusijai būdinga prūsiška karybos kultūra, kuri yra visiškai nebūdinga Vakarams, todėl mes dažnai nesuprantame Maskvos užmačių ir veikimo būdo. Tokiai kultūrai natūralu orientuotis vien į tikslą. Jeigu atsiranda kažkas, kas trukdo siekti tikslo, tas „kažkas“ turi būti pašalintas. Taip Rusijos karinį ir politinį veikimo stilių apibūdina atsargos majoras, nepriklausomas analitikas Daivis Petraitis. Vakarų kariniams ir politikos veikėjams taip pat įprasta mąstyti „win-win“ kategorijomis.

Politikai dažnai apie savo darbus kalba pagražintai, tačiau stengiasi išlaikyti vieningą komunikacijos liniją: bent jau neprieštarauti tam, ką pasakė anksčiau. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė kalbėdama apie Vyriausybės galimybes daryti įtaką energijos išteklių kainoms vartotojams tokios taisyklės nepritaikė.

Valdantiesiems pristačius nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nukopijuotą idėją mokėti 100 eurų dydžio išmoką dar nepasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems gyventojams, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė teigia, kad pagyvenusiems žmonėms tokie papirkinėjimai jau atsibodo: žmonės nori, kad su jais kalbėtųsi ir bendrautų, o ne papirkinėtų. „Jau užtenka papirkinėti žmones, nereikia. Kaip tik rinkimai, taip amžinai papirkinėjimas, kyšių davimas.