Eglė Samoškaitė

Valdančioji dauguma konservatorių suvažiavime demonstravo itin geras nuotaikas: politikai jaučiasi beveik jau suvaldę Lietuvai iššūkių keliančias krizes, visuomenės nuomonės reitingus paskelbė nesvarbiais ir jau matuojasi pergalės vainiką 2024 metų Seimo rinkimuose. Savo ruožtu prieš dieną paskelbtos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad iš visų Vyriausybės ministrų teigiamu reitingu pasižymi tik du ministrai.

Rusija praktiškai be jokių didelių kaštų įsitvirtina Baltarusijoje, gilėja abiejų šių valstybių karinė integracija, o Lietuvai ir NATO tai reiškia Rusijos karinių pajėgų priartėjimą prie savų sienų. Pasak tarptautinio saugumo eksperto ir konfliktų valdymo specialisto Gražvydo Jasučio, po 2020 metų prezidento rinkimų Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neteko galimybės manevruoti tarp Vakarų ir Rusijos, todėl yra priverstas susimokėti už Maskvos paramą.

Lietuva nesiekia pyktis su Rusija, Baltarusija ar Kinija, mūsų valstybė siekia telkti demokratines valstybes, mat demokratijos pasaulyje pralaimi ne dėl to, kad stiprėtų diktatoriai, o dėl to, kad jos laiku neparemia viena kitos. Taip Lietuvos elgseną užsienyje aiškina Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Laisvės partijos pirmininkės Aušrinė Armonaitė sako, kad Partnerystės įstatymas anksčiau ar vėliau bus priimtas. Tai ji pareiškė dalyvaudama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavime Vilniuje, kuriame sakė sveikinimo kalbą. „Žmogaus teisės ir progreso siekis jau yra tapę Vakarų civilizacijos tradicijos neatimama dalimis.

Lietuva pirmą kartą atsidūrė tarptautinės migracijos žemėlapyje kaip kanalas, per kurį galima nelegaliai patekti į Europą. Už tai tenka „dėkoti“ diktatūriniam Baltarusijos režimui. Iki tol Europoje dėl to labiausiai kentėjo valstybės, turinčios sieną, einančią Viduržemio jūros linija. Paprastai pasaulyje migruoti – legaliai ir nelegaliai – linkę ne patys skurdžiausi gyventojai, o tie, kurie gali bent susimokėti už kelionę.

Lietuvoje pandeminė situacija tik blogėja, nors jau yra sukurtas geriausias vaistas – skiepai, daugeliu atvejų apsaugantys nuo komplikacijų ar mirties. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų patriarchas Vytautas Landsbergis mano, kad padėtis negerėja, nes nėra skiepų nuo durnumo, bet abejoja, ar ir šie padėtų, nes ir tuomet atsirastų filosofų, aiškinančių apie laisvę būti durnam.

Vėstant orams į Lietuvą neteisėtai atvykę migrantai iš palapinių po truputį keliami į šiltesnes stovyklas, bet Druskininkų pasienio užkardoje didelėje palapinėje įkurdinti žmonės tikriausiai bus priversti kęsti šaltį iki spalio vidurio. Tai paaiškėjo antradienį, kai Druskininkų pasienio užkardos vadas Andrius Beloručkinas sulaukė skambučio, informuojančio, jog planuotas migrantų perkėlimas iki spalio pradžios neįvyks. Stringa stovyklų įrengimai.

Darbas už socialines pašalpas Lietuvoje yra itin toleruojamas reiškinys, nors savo pobūdžiu ne skatina asmenis įsilieti į darbo rinką, o kaip tik užrakina pašalpų spąstuose ir didina pažeidžiamumą. Jeigu savivaldybės rinktųsi įdarbinti pašalpų gavėjus bent dalimi etato, jie ne tik įgytų darbinių įgūdžių, bet ir būtų drausti socialiniu draudimu. Tačiau dauguma jų verčiau moka pašalpas, bet reikalauja atlikti viešuosius darbus: pjauti žolę, ravėti gėlynus, tvarkyti aplinką ir panašiai.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis už tos pačios vertės darbą Lietuvoje praėjusiais metais sudarė 12,1 proc. Sutariama, kad tai lemia keletas priežasčių. Pirmiausia, stiklinės sienos, kai vyrai ir moterys išsiskirsto per „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas, kurių „vyriškos“ apmokamos labiau, o „moteriškos“ – mažiau. Taip pat stiklinės lubos, kurios reiškia, kad moteriai, norinčiai pasiekti itin aukštas pozicijas, dirbti tenka daugiau ir sunkiau.

Raudonojo kryžiaus surinkta informacija rodo, kad Rūdninkų stovykloje įkurdintiems migrantams Migracijos departamento darbuotojai pokalbių metu galimai grasino, jog nesutikę savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, turės šaltą žiemą praleisti palapinėse. Taip tvirtino bent keli Raudonojo kryžiaus atstovų apklausti asmenys, nurodoma šios nevyriausybinės organizacijos stebėsenos ataskaitoje po pakartotinio vizito rugpjūčio mėnesio pabaigoje.

Naują frakciją „Vardan Lietuvos“ iš eksvalstiečių ir mišrios grupės parlamente subūręs Saulius Skvernelis su komanda apie partijos sukūrimą kol kas nekalba, tačiau jeigu nuspręstų ją kurti – finansavimas iš valstybės biudžeto būtų garantuotas. Ironiška, kad ši pataisa buvo priimta, kai valstiečiai siekė pagelbėti nuo socialdemokratų atskilusiems socialdarbiečiams, kurie sutiko likti valdančiojoje koalicijoje.

Sniego gniūžtės efektas. Taip vadinamas procesas, kai kas nors mažo ir nereikšmingo įgauna pagreitį ir tampa kur kas svarbesniu reiškiniu. Regis, toks procesas vyksta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos gretose. Dar liepos mėnesio pabaigoje valstiečiai žalieji išmetė ilgametį partijos narį Tomą Tomiliną, o rugsėjį nebegalintieji apsikęsti valstiečių žaliųjų frakcijoje tvyrančios atmosferos susibūrė į naują grupę.

Du Lietuvos muitinės pareigūnai penktadienį buvo prieš savo valią išvežti į Rusijos Kaliningrado sritį, kai Kybartų geležinkelio stotyje tikrinamas traukinys Maskva-Kaliningradas netikėtai pajudėjo iš vietos ir nebeliko galimybių iš jo išlipti. Muitinės departamentas teigia, kad pareigūnai buvo grąžinti į Lietuvą sekmadienį popiet.

Rūdninkų poligone, kuriame įkurdinta migrantų stovykla, nusistovėjo įkalinimo įstaigoms būdinga subkultūra, kuri pagrįsta skirstymusi į kastas, stipresniųjų dominavimu prieš silpnesniuosius, seksualiniu išnaudojimu, reketu, fiziniu smurtu. Apie tai kalba stovykloje dirbę savanoriai, šauliai, nevyriausybinės organizacijos. „Rūdninkų stovykloje mūsų stebėtojai yra lankęsi du kartus ir užfiksavo, kad stovykloje formuojasi hierarchinė ir kastų sistema, daliai ten gyvenančių žmonių yra nesaugu.

Ties Lenkijos ir Baltarusijos siena atvirame ore gyvena tarp abiejų šalių įstrigę migrantai, bet Lietuvoje apie tai negirdėti. Ir tam yra konkreti priežastis. Šaltinių teigimu, Lietuvos pasieniečiai taiko specialią taktiką: jeigu baltarusių pareigūnai prievarta stumia migrantus į Lietuvos teritoriją, mūsų šalies pasieniečiai juos surenka, suteikia maisto, vandens ar kitų būtinų priemonių bei pavėžėja ties siena ten, kur baltarusių pasieniečių nėra. Ir paskatina grįžti atgal į Baltarusiją.

Teokratinis Irano režimas garsėja žmogaus teisių pažeidimais, tačiau pasauliui retai tenka susipažinti su tiesioginiais įrodymais, kas tiksliai vyksta už uždarų durų. Vis tik neseniai anoniminiai programišiai įsilaužė į politiniams kaliniams skirto Evino kalėjimo stebėjimo sistemą ir nutekino vaizdo įrašus, kurių viename matomas pareigūnų mušamas žmogus, kituose – kieme alpstantis kalinys, kurį vėliau prižiūrėtojai tempia kaip šiukšlę per laiptus, nes pats žmogus paeiti nebegali.

Baltarusija į Lietuvą siunčia migrantus, kuriuos pavertė gyvuoju ginklu. Mūsų šalis šiuos žmones apgręžia atgal į Baltarusijos pusę, bet kol toks metodas nebuvo sugalvotas į Lietuvą pateko net 4140 migrantų, kurių kai kurie vis dar gyvena apgailėtinomis sąlygomis.

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti žinia apie organizuojamą Baltijos kelią, kuris turėtų sujungti lietuvių, latvių ir estų rankas bei širdis. Visi gyventojai pakviesti pirmadienį pavakare penkiolikai minučių išlipti iš savo automobilių nuo Vilniaus link Rygos ir greitkelyje paminėti Baltijos kelio datą. Vienas renginio organizatorių Robertas Vaišnoras pasakojo norintis suvienyti žmones nepriklausomai nuo tautybės, religijos, įsitikinimų, orientacijos, apsisprendimo skiepytis ar nesiskiepyti.

Lietuvai nusprendus įkurti sostinėje Taivano vardo atstovybę ir taip užsiutinus Kiniją, kuri Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, Vilniaus ir Pekino ryšiai reikšmingai pablogėjo. Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Anony J. Blinkenas išsakė „geležinį solidarumą“ su Lietuva.

Dekriminalizavusi narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms Lietuva pasiųs žinutę narkotikų vartotojams, platintojams bei gamintojams, kad valstybė į šią problemą žvelgia paprasčiau ir laisviau. Tokia politika tik paskatins narkotikų vartojimą, mano generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

Vidaus reikalų ministerija stiprina savo pajėgas ir steigia ketvirtąją viceministro pareigybę. Šaltinių teigimu, ketvirtuoju ministrės Agnės Bilotaitės pavaduotoju turėtų tapti dabartinės premjerės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Lančinskas.

Baltarusija paskelbė šalia NATO rytinių sienų vyksiančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2021” scenarijų. Maskva ir Minskas teigia, kad pratybų scenarijus yra gynybinio pobūdžio, bet Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, jog apkeitus veikėjus galima puikiausiai įžvelgti sąsajų su priemonėmis, kurios šiuo metu naudojamos Lietuvos atžvilgiu.

Paerzinti Kiniją ir pažiūrėti, kas bus. Lietuva nusprendė išbandyti būtent tokią užsienio politiką Pekino atžvilgiu, kai paskelbė atidarysianti Taivano vardo atstovybę Vilniuje. Paprastai daugumoje pasaulio šalių, tarp jų ir Jungtinėse Valstijose, taivaniečių atstovybės yra vadinamos Taipėjaus vardu taip pripažįstant vienos Kinijos principą. Lietuva šį principą netiesiogiai kvestionuoja.

Verslo konsultacijomis užsiimanti Silvinija Simonaitytė pasakoja esanti siaubingai nusivylusi ir pasipiktinusi Vyriausybės daromu spaudimu skiepytis nuo COVID-19, todėl planuoja kurį laiką pagyventi Dominikos Respublikoje. Iš pradžių moteris ketina išvykti kelioms savaitėms, bet jeigu ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms išliks, o testavimas galimybių pasui netaps nemokamas – tuomet ir kur kas ilgesniam laikui.

Vakarų šalių fiasko Afganistane, kai ypatingai dosniai finansuotos afganų karinės ir policijos pajėgos be jokios kovos pasidavė Talibanui, parodė, jog ilgus metus Vakarų visuomenės buvo maitinamos klaidinga informacija, esą Talibanas yra silpnas ir neturi didelės įtakos. Pasirodė, kad Talibanas yra stiprus ir labai palaikomas Afganistano gyventojų. Taip teigia Vidurio Rytų ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.

Baltarusijos režimui praleidžiant migrantus, Lietuvos pasieniečiai jau kuris laikas yra tarsi priešakinė šalies gynybos linija: pareigūnai buvo atšaukti iš atostogų, tenka dirbti viršvalandžius. Portalui tv3.lt pasienietis Artūras, kurio pavardės pažadėjome neatskleisti, pasakojo, kad pačios kvailiausios dienos buvo iškart po to, kai vidaus reikalų ministrė ir ekstremalių situacijų operacijų vadovė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, kuriuo migrantai turėjo būti apgręžiami atgal į Baltarusiją.

Lovos bei čiužiniai palapinėse, pasieniečių kabinetuose, pasitarimų salėse ir garažuose. Maistas – tik iš konservų dėžutės ar karštu vandeniu užpilamos sriubos. Dušų, tualetų ir karšto vandens trūkumas. Visiška nežinia, kas laukia, informacijos stoka ir absoliutus nuobodulys. Taip pasieniečių užkardose gyvena migrantai, o šalia jų tarsi kokie socialiniai darbuotojai sukasi pasieniečiai.

Nors būdama valdžioje pasižymėjo dideliais skirtumais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sugebėjo išlaikyti vienybę. Dauguma šios partijos frakcijos Seime politikų pripažįsta, kad anuomet buvo įmanoma išlaikyti pusiausvyrą tarp skirtingų požiūrių. Tačiau buvimas opozicijoje tarsi sprogdina iš vidaus, tampa nebeįmanoma susitarti net dėl smulkmenų, nebelieka įprastai profesinėje veikloje taikomo tarpusavio pagarbos principo.

Prie Seimo vykusiam mitingui virtus riaušėms, politikai kalba apie hibridines atakas, Valstybės saugumo departamentas regi valstybę destabilizuojančius veiksmus, tačiau ekspertai pabrėžia: nors eiliniai pareigūnai nusipelno tik pagyrimų, bet jų vadovai arba negavo tinkamos žvalgybinės informacijos, arba nesugebėjo įvertinti kylančių rizikų po to, kai Vyriausybė paskelbė apie ribojimus nesiskiepijantiems asmenims.

Alytaus mieste buvusio aerodromo pastate apgyvendinti 72 migrantai iš Afrikos valstybių, tačiau miesto meras Nerijus Cesiulis piktinasi ne migrantais, o centrinės valdžios neryžtingumu ir trypčiojimu. Niekas jam negali atsakyti, ar mieste gyvenantys migrantai liks Alytuje žiemai, ar bus perkelti kažkur kitur. Jeigu liks, merui reikia apšiltinti pastatą, įrengti šildymo sistemą, nupirkti vandens šildytuvą, pakeisti langus.

Lietuva ne pirma ir ne vienintelė valstybė Europoje, patyrusi masinį migrantų antplūdį, kuris privertė permąstyti prieglobsčio suteikimo procedūras ir paskatino norą tapti kuo labiau migrantams nepatrauklia valstybe. Danija tokį virsmą išgyveno kur kas anksčiau nei prasidėjo masinis Sirijos gyventojų antplūdis į Europą: žingsnis po žingsnio ši Skandinavijos valstybė griežtino prieglobsčio procedūras, todėl dabar sulaukia tikrai nedaug pabėgėlių.

Politiko Aloyzo Sakalo gyvenimas – tarsi Lietuvos istorijos atspindys: gimė nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje, mokykloje buvo apkaltintas antitarybine veika, ragavo lagerio, jam priskiriama 16 išradimų puslaidininkių fizikos srityje, bet nepriklausomybės pradžioje fiziką jis iškeitė į politiką. Toks buvo tas laikmetis – nepriklausomybės siekis anuomet į politiką pašaukė daugelio profesijų žmones.

Per Baltarusiją į Lietuvą plūstantys Irako gyventojai mūsų šalies institucijų iš esmės yra laikomi ekonominiais migrantais, ieškančiais geresnio gyvenimo. Nors Irake iš tiesų nevyksta karinis konfliktas ir situacija yra nelyginama su tąja, kai „Islamo valstybė“ buvo užėmusi iki trečdalio šalies teritorijos bei prieš kameras pjaustė galvas sučiuptiems priešams, bet pats Irakas neprimena to, kas Europoje vadiname stabilia valstybe.

Vidaus reikalų ministerijai leidus apgręžti migrantus ir nukreipti į pasienio punktus, iš viso apgręžta apie keli šimtai žmonių. Tačiau apgręžti migrantai niekur nedingsta. Neoficialiais duomenimis, jiems gali būti neleidžiama vykti į Baltarusijos gilumą, o tai reiškia, kad Baltarusijos pasienyje migrantų kiekis kaupiasi.

Lietuvos sąjungininkei Amerikai nusprendus patraukti karius iš Afganistano, šalį iš vyriausybinių pajėgų žingsnis po žingsnio periminėja Talibanas, o tai gali išprovokuoti dar vieną pasaulinę migracijos krizę. Kadangi dėl Europos Sąjungos sankcijų užpykęs Baltarusijos režimas atvėrė kelią migrantams į Lietuvą, afganistaniečiai ilgainiui gali pradėti aktyviau keliauti ir per mūsų šalį, o grąžinti juos būtų sunkiau, mat Afganistane, skirtingai nei Irake, išties vyksta kariniai susidūrimai.

Migrantams nevaldomai plūstant į Lietuvą, mūsų šalis ėmėsi naujos taktikos – leido pasieniečiams apgręžti migrantus atgal į Baltarusiją ir nukreipti juos į legalius sienos perėjimo punktus arba diplomatines atstovybes, kur jie galėtų pateikti savo prieglobsčio prašymus. Jeigu migrantai nepaisytų pasieniečių nurodymų, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas leidžia pasieniečiams saugant sieną panaudoti psichinę ir fizinę prievartą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėlioja planus, kaip paskatinti daugiau gyventojų skiepytis nuo koronaviruso, nes pandemija vėl veržiasi. Beveik visi šiuo metu aptariami siūlymai yra susiję su situacijos bloginimu skiepytis nesutinkantiems gyventojams, kurie taip apsisprendžia ne patarti gydytojo, o dėl nenoro ar baimės.

Bepilotės skraidyklės arba dronai šiuolaikiniame pasaulyje naudojami praktiškai visuose konfliktuose ir paprastai atlieka keletą pagrindinių funkcijų – arba renka žvalgybinę informaciją, arba padeda koreguoti artilerijos ugnį, arba atakuoja objektą patys susinaikindami. Kalnų Karabache koviniai dronai pirmą kartą nulėmė pergalę – Azerbaidžanas dronais-savižudžiais iš oro sėkmingai naikino Armėnijos gynybinius pajėgumus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba penktadienį nusprendė pašalinti iš partijos parlamentarą Tomą Tomiliną, kuris dar prieš dieną viešai paskelbė ketinantis kandidatuoti į partijos pirmininkus rudenį. Prieš tai T. Tomilinas įsiutino partijos pirmininką Ramūną Karbauskį balsuodamas už lyčiai neutralios partnerystės teisės akto svarstymo pradžią, o pastaruoju metu kėlė diskusijas dėl demokratijos principų laikymosi partijoje.

Bet kuris strategas žino banalią tiesą – vienu metu negalima atverti kelių kovos frontų, priešingu atveju, gresia skaudus pralaimėjimas. Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šios taisyklės savo veiklai nepritaiko ir kovoja beveik visur ir beveik su visais. Kai kurios kovos kyla ne dėl jų kaltės, bet kai kurias jie sąmoningai patys renkasi.

Vyriausybė iš antivakserių, kurie nuo COVID-19 nesiskiepija ne dėl medicininių priežasčių, ketina atimti ligos išmokas, mokamas susirgusiems ir darbo pajamas dėl ligos praradusiems asmenims. Iki šiol ligos išmokos nebūdavo mokamos tik tais atvejais, kai asmuo įgydavo traumą darydamas nusikaltimą, pats susižalodavo sveikatą, apsimesdavo sergančiu arba tapdavo nedarbingas dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

Lietuvą krečiant migracijos krizei Prezidentūroje padėtį aptarė šalies vadovas Gitanas Nausėda ir visų politinių partijų lyderiai. Po susitikimo premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad į Lietuvą atvyko Irako, kurio piliečiais prisistato dauguma migrantų, institucijų misija, bet kartu ji siūlė nedėti didelių vilčių į greitą ir efektyvų migrantų sugrąžinimo procesą, nes kiekvienas institucijos atstovas negalės su savimi išsivežti po kelis šimtus žmonių.

Lietuvoje formuojasi naujas reiškinys. Vadinamosios atmetimo kultūros įbaiminti katalikiškų pažiūrų darbuotojai susibūrė į Krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą, kuri turėtų juos apginti nuo persekiojimo darbe, galimo mobingo ar tiesiog spaudimo susilaikyti nuo nuomonės raiškos.

Vyriausybė griežtina toną prieš nesiskiepijančius tautiečius. Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pranešė, kad piktybiškai be jokių pateisinamų priežasčių nesiskiepijantiems dirbantiesiems, kurie užsikrės koronavirusu, planuojama nebemokėti ligos išmokų. Šiuo metu dirbantis asmuo, kuris yra draustas ligos socialiniu draudimu, susirgęs turi teisę gauti ligos išmoką.

Baltarusijos režimui nebesaugant sienos ir į Lietuvą praleidžiant migrantus, Lietuvos valdžia atsidūrė tarp dviejų girnų – iš vienos pusės nepasitenkinimą reiškia įvairiose stovyklavietėse įkurdinti migrantai, iš kitos – gyventojai protestuoja prieš migrantų miestelių statybas netoli savo gyvenamųjų namų. Pastarieji protestai įvyko Šalčininkų rajone: Dieveniškėse ir prie Viešojo saugumo tarnybos Rūdninkų poligono, kuris įkurdintas atokiau nuo gyvenamųjų vietovių.

Baltarusijos režimui pasistengus Lietuvą paversti nelegalios migracijos taikiniu, visuomenė ir institucijos neišlaiko tolerancijos egzamino. Birštone su žmona Juste dešimties metų santuokos sukaktį atšvęsti norėjęs Innocentas Hoimianas pasijuto labai nemaloniai, kai per vieną dieną turėjo patirti net keletą itin keistų susidūrimų su policijos pareigūnais ar piliečiais – visi jie vienaip ar kitaip žvelgė į jį kaip į nelegalų migrantą.

Lietuva ruošiasi iki 10 tūkst. migrantų apgyvendinimui konteineriniuose namukuose, kurie tinkami gyvenimui tiek vasarą, tiek žiemą. Tai bendras skaičius žmonių, kurį planuojama pasiekti, jeigu migracijos srautai pro Baltarusiją nesustotų, nors artinantis žiemai žmonių judėjimas gali sulėtėti. „Mes vertiname, kad bus iki 10 tūkst. žmonių. Paėmėme tokį maksimumą ir tikrai jokiu būdu neplanuojame to šiais metais. Mes atliekame tokį viešąjį pirkimą – apgyvendinti iki 10 tūkst.

Lietuva yra priėmusi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, kuris iš esmės užkerta kelią visuomenės sąmoningumo didinimui apie LGBT, bet mūsų valstybė, skirtingai nei Vengrija, išvengė Europos atstumtosios likimo. Ar prieš LGBT nukreipti teisės aktai Lietuvoje ir Vengrijoje turi panašumų? Jeigu taip, kodėl Vengrija skamba visoje Europoje, o Lietuva – ne? „Viktoras Orbanas drąsesnis, o Lietuva buvo gudresnė. (...) Lietuvoje buvo padaryta taip, kad niekas nieko nesuprastų.

Lietuvoje – keista situacija: valdžia suka galvą, kaip įtikinti gyventojus skiepytis, bet kai kurie norintieji gauti vakciną susiduria su kliūtimis. Farmacijos įmonėje Vilniuje dirbanti Milda, paprašiusi neatskleisti savo tapatybės, negali nuslėpti pasipiktinimo: balandžio mėnesį koronavirusu persirgusi moteris nori pasiskiepyti nuo COVID-19, bet negali, nes nuo diagnozės patvirtinimo nėra praėję 150 dienų. Taip nustatyta operacijų vadovo sprendime.