„Jau užtenka papirkinėti žmones, nereikia. Kaip tik rinkimai, taip amžinai papirkinėjimas, kyšių davimas. Mūsų amžiaus žmonės nepripratę prie šito. Nemanau, kad jie apsidžiaugs. Gal ir apsidžiaugs vienas kitas, bet geriau vargs, bet išmaldos neims. Man atrodo, kad skiepytis reikia, kad reikia klausyti valdžios žmonių, specialistų, labiausiai reikia konsultuotis su šeimos gydytojais“, –portalui tv3.lt sakė G. Makarevičienė.
Pasak jos, pagyvenusiems žmonėms reikia bendravimo ir paaiškinimų apie skiepų naudą. G. Makarevičienės nuomone, tokio bendravimo reikėjo iškart, kai tik vakcinos atsirado. Dabar, jos nuomone, vejamės traukinį.
„Aš važinėju po rajonus, nes dabar viskas buvo atsipalaidavę, tai kalbuosi su žmonėmis, raginu juos. Aš prisiklausau visko. Negirdėtų kalbų. Pletkų aš nerenku ir nenešioju. Bet man atrodo, kad šita priemonė kaip kam gal ir nieko, bet daugumai čia bus visiška diskriminacija, visiška. Reikia kitaip dirbti. Juk yra seniūnai, jie žino žmones, pažįsta juos. Didieji miestai, tai čia nėra problemos, problema yra tolimuose rajonuose, tolimuose kaimuose, kur žmonės likę vieni, vaikai išvažiavę, o jie pas kokią bobutę išgirdo, ką ten kaimynė pasakė. Reikia su tais žmonėmis kalbėtis“, – teigia Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė.
Jos teigimu, skiepai turi atkeliauti pas žmones, o ne pagyvenę žmonės turi vykti į rajonų centrus skiepytis, nes jiems paprasčiausiai sunku: „Vienas su lazdele, kitas neprimato, trečias – neprigirdi. O ateiti iki to autobuso, kuris važiuoja vienąkart per savaitę, kam du kilometrai, kam trys, kam penki, o kam ir dešimt. Aš nesuprantu, kodėl galima visus suvežti balsuoti per rinkimus, sugaudyti iš visų kampelių, o čia negalima. Tegul nuveža tą skiepą į namus su autoritetingu žmogumi, su bendrijos atstovais, mylimu paštininku. Važiuokit pas žmones, o ne žmonės turi važiuoti“.
G. Makarevičienė prisiminė, kad buvo akcijų, kai pasiskiepijusius Palangoje vaišino cepelinais, tai esą žmonės į tai nesureagavo labai teigiamai.
„Eina dviese ir sako: „Man bjauru, aš neprarijau to cepelino, išspjoviau išėjus. Va, iki ko mes atėjom“, – prisiminė pašnekovė.
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė sako, kad Lietuvos pensininkai teigiamai vertina senatvės pensijų indeksavimą, tiesioginį bendravimą, dėmesį pagyvenusių žmonių problemoms, bet ne papirkinėjimą.
„Reikia kitaip spręsti ir ne šiandien, ne vakar, bet kai prasidėjo visas šitas. Nereikia taip arogantiškai žiūrėti, mes ne šiukšlės, mes visą gyvenimą dirbom. Ir ką mes sukūrėm, naudojasi visi. Net vieną kartą per metus kai kurie mūsų valdžios atstovai tingi žodį ištarti, tingi ateiti į renginius. Galbūt jų tėvai neišmokė, gal šeimoje nebuvo gerbiami pagyvenę žmonės...“, – stebėjosi G. Makarevičienė.
Vienkartinę išmoką mokėti pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įregistravusi atitinkamą teisės akto projektą. Skaičiuojama, kad jeigu asmenys pasiskiepytų, išmoką galėtų gauti 271 900 žmonių.
Lietuvoje pagyvenusių žmonių skiepijimo tempai labai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių, ypač Skandinavijos valstybių, tuo tarpu COVID-19 yra labai pavojingas būtent vyresniems ir gretutinių ligų turintiems asmenims. Lietuvoje kasdien pranešama apie mirtis nuo koronaviruso, dauguma mirusiųjų būna nepasiskiepiję.
Prezidentas Gitanas Nausėda neseniai kritikavo sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepakankamų pagyvenusių žmonių paskiepijimo mastų, bet premjerė Ingrida Šimonytė į tai atšovė, kad įtakos prastam skiepijimuisi turėjo ir pavieniai politikai, kurie veikė prieš Vyriausybę. Ji pripažino, kad pandeminė situacija yra prasta, bet nemanė, jog už tai turi atsakyti vienas sveiaktos apsaugos ministras A. Dulkys.
Idėją mokėti išmoką už skiepą vyresnio amžiaus žmonėms kiek anksčiau siūlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
