REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė penktadienį patvirtino Užimtumo įstatymo pakeitimus, kuriais ruošiasi situacijai, jeigu prireiktų įvesti karantiną ir stabdyti verslą bei viešąjį gyvenimą, bet dar prireiks Seimo sprendimo. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jeig karantinas būtų įvedamas, jis būtų trumpas, bet griežtas. 

Vyriausybė penktadienį patvirtino Užimtumo įstatymo pakeitimus, kuriais ruošiasi situacijai, jeigu prireiktų įvesti karantiną ir stabdyti verslą bei viešąjį gyvenimą, bet dar prireiks Seimo sprendimo. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jeig karantinas būtų įvedamas, jis būtų trumpas, bet griežtas. 

REKLAMA

Įsigalėjus koronaviruso omikron atmainai užsikrėtimų skaičius pastaruoju metu šoktelėjo į viršų. Politikai teigia, kad karantiną įvesti prireiktų, jeigu ligoninėse būtų užimta 240 reanimacijos lovų, kuriose gydomi COVID-19 užsikrėtę pacientai. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu užimtumas siekia 93 lovas.

Remiantis pataisomis, jeigu vienu metu šalyje galioja ir ekstremali padėtis, ir kartu įvedamas karantinas, tuomet savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla apribojama, mokamos išmokos, o darbdaviams, kurie skelbia prastovas – subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti.

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu būtų įvestas karantinas, savarankiškai dirbantys asmenys gautų 267 eurų dydžio išmoką per mėnesį.

Išmoka priklausytų tik tuo atveju, kai savarankiškai dirbantis asmuo atitinka nustatytas sąlygas, tai yra, tik tuomet, jei Vyriausybė nuspręs apriboti veiklą ir jei pajamos, palyginus su buvusiu laikotarpiu, sumažės ne mažiau nei 30 proc.

REKLAMA

Išmokai gauti galioja ir kiti reikalavimai: pavyzdžiui, priešpaskutinio mokestinio laikotarpio pajamos iš savarankiškos veiklos turi būti ne mažesnės nei 12 minimalaus vartojimo dydžių, bet išmokos į tai neįskaitomos. Be to, būtina, kad savarankiška veikla būtų registruota ne trumpiau nei 3 mėnesius iki karantino paskelbimo, o jeigu šalia gaunamas įprastas darbo užmokestis kitame darbe, jis negali būti didesnis nei minimalioji mėnesio alga. Juridinio asmens atveju, įmonė negali būti likviduojama ar bankrutuojanti.

Karantino metu darbdaviams, kurių veikla apribota, irgi būtų mokamos subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Kaip žinoma iš praėjusių karantinų, darbdaviai tokiais atvejais gali skelbti prastovas, o darbuotojams turi būti mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio darbo užmokestis, iš jų negali būti reikalaujama prastovos metu atvykti į darbą ar atlikti darbų nuotoliu.

REKLAMA
REKLAMA

Kad smūgis verslui nebūtų pernelyg stiprus, Vyriausybė paprastai nustato subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti. Naujo karantino atveju subsidija siektų 100 proc. nuo darbuotojo darbo užmokesčio, bet nustatytos ir „lubos“ 1095 eurai iki mokesčių. Tuo atveju jei prastova skelbiama ne visam mėnesiui, tai ir subsidija būtų mažinama proporcingai.  

Jei darbdaviai pažeistų prastovų reikalavimus, tokiu būdu jiems kyla pareiga grąžinti subsidijas. 

Subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti prastovų metu ir išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims buvo mokamos ir praėjusių karantinų metu.

Planuojama, kad paskelbus karantiną, savarankiškai dirbantiems asmenims valstybė išleistų 9 mln. eurų per mėnesį, o subsidijoms darbo užmokesčiui – 30 mln. eurų per mėnesį. 

Kam mokės ir kas?
Vyriausybė sau?! Kad negali pas rinkėjų nuvažiuoti?
NEBEJUOKINKITE PASAULIO, IR TAIP ESAMA VYRIAUSYBĖ APSIŠIKUS IKI AUSU!
Tegul ima išmokas
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų