REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
161
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis su bendražygiais šeštadienį Palangoje buria politinę partiją, kuri kelia tam tikro nerimo jau egzistuojančioms politinėms organizacijoms, nes naujokai visuomenei visuomet patrauklesni. Dar formaliai neegzistuodama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sugebėjo „apkramtyti“ valstiečius žaliuosius, socialdemokratus, prisitraukė kai kuriuos politikus iš visuomeninių rinkimų komitetų bei netgi patampė už ūsų konservatorius.

161

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis su bendražygiais šeštadienį Palangoje buria politinę partiją, kuri kelia tam tikro nerimo jau egzistuojančioms politinėms organizacijoms, nes naujokai visuomenei visuomet patrauklesni. Dar formaliai neegzistuodama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sugebėjo „apkramtyti“ valstiečius žaliuosius, socialdemokratus, prisitraukė kai kuriuos politikus iš visuomeninių rinkimų komitetų bei netgi patampė už ūsų konservatorius.

REKLAMA

Tokia gana agresyvi narių pritraukimo politika gali būti pagrįsta skaičiavimais: norėdamas gerai pasirodyti Seimo rinkimuose, turi sublizgėti savivaldos rinkimuose, o tai būtų neįmanoma neturint patyrusių žmonių rajonuose.

Tiesioginę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamojo suvažiavimo transliaciją galite stebėti jų puslapyje:

REKLAMA
REKLAMA

Politologai neabejoja, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bus gana ryški politikos dalyvė, bet regi ir rizikų tapti frankenšteinu, kai sutraukiama daug įvairiausio tipo žmonių, o kai kurių reputacija neblizga.

REKLAMA

Šeštadienį Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turėtų būti formaliai įkurta: išrinktas pirmininkas, pavaduotojai, visos valdymo institucijos, patvirtinta programa, įstatai. Šiuo metu į pirmininkus kandidatuoja S. Skvernelis, taip pat Seimo narys Vytautas Bakas bei Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė. Dar viena kandidatė iš Marijampolės Beata Volungevičienė atsisakė siekių tapti pirmininke, nes buvo paviešinti jos ryšiai su praeityje teistais verslininkais Žydrūnu Buzu ir Arūnu Pukeliu-Šviniumi.

Paaiškino, kodėl taip aktyviai pritraukinėjo kitų partijų narius

Norint įsteigti politinę partiją Lietuvoje reikia suburti ne mažiau nei 2 tūkstančius narių. Tai S. Skverneliui ir jo komandai pavyko padaryti per apytiksliai keturis mėnesius, skaičiuojant laiką nuo tada, kai rugsėjo mėnesio pabaigoje į viešumą nutekėjo darbinis dokumentas, kuriuo planuota kviesti žmones jungtis prie naujos politinės jėgos.

REKLAMA
REKLAMA

Didžiausią furorą politiniame lauke sukėlė gana agresyvus kuriamos organizacijos narių pritraukimas iš kitų politinių partijų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, socialdemokratų, nepriklausomų politikų bei netgi kelių konservatorių politikų iš Kauno perbėgimas į S. Skvernelio politinę jėgą pas tuos mėnesius pasitarnavo kaip viešųjų ryšių kampanijos dalis, kurios bendra pasekmė ta, jog dalis opozicinių partijų ėmė baimintis domino efekto, o viešumoje nuolat buvo kalbama apie kuriamą naująją partiją.

„Čia norima parodyti, kad jie gali būti grėsme bet kuriai kitai partinės sistemos dalyvei, bet kuriai politinei partijai, norima sukurti tam tikrą domino efektą, kad jeigu visi taip eina, tai gal ir man jau ten reikia eiti. Tikriausiai tai bandymas pasiųsti signalą visiems konkurentams. Be to, manau, jie džiaugiasi, jog apskabę kitus lengviau susirenka žmones ir tie žmonės yra jau su šiokia tokia partine patirtimi. Tai reiškia, kad jų nereikia įvedinėti į suvokimą, kas yra darbas partijoje, jie nėra visiški naujokai. Bet iš kitos pusės, taip siurbdami vos ne visus iš eilės, jie gali sukurti frankenšteiną ar monstrą, kad ten bus nebeaišku, kas yra kas“, – sako Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė sako, kad toks gana intensyvus pritraukimas iš kitų partijų galėjo būti įgyvendinamas ir dėl to, jog 2023 metais vyks savivaldos rinkimai, o juose, skirtingai nei Seimo rinkimuose, gerai galima pasirodyti tik tuomet, jei partija regionuose turi stiprių, populiarių žmonių. O tokie dažniausiai jau būna kitų partijų nariai.

„Savivaldos rinkimai galbūt yra pagrindinė priežastis, kodėl S. Skvernelis taip intensyviai priiminėja žmones iš kitų partijų. Seimo rinkimuose sąrašą gali pravesti su keliais žymiais žmonėmis. Kiek S. Skvernelio partijoje buvo žymių žmonių, tai su tokiu kiekiu galėjo visą sąrašą pravesti į Seimą. Bet savivaldos rinkimuose tas neveikia, nes kiekvienoje savivaldybėje konkuruojama atskirai, ten turi būti konkretūs vietiniai žmonės, o tų vietinių žmonių, kurie eitų į politiką, naujų veidų sunku surasti, dauguma aktyvių žmonių yra išgraibyti kitų partijų. Vadinasi, vienintelis, kas lieka, tai pervilioti iš kitų partijų. O pas mus perbėginėti iš vienos partijos į kitą tapo natūraliu dalyku, tai labiau norma nei išimtis“, – teigia profesorė.  

REKLAMA

Anot A. Ramonaitės, norint gerai pasirodyti 2024 metų Seimo rinkimuose S. Skvernelio partijai reikia parodyti jėgą savivaldos rinkimuose. Kita vertus, kaip pažymi, politologė R. Urbonaitė, iki Seimo rinkimų S. Skvernelio partija jau bus praradusi savo naujumą ir tikriausiai bandys panaudoti dabartinio eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus kortą.

V. Sinkevičius šeštadienį bus kviestinis steigiamojo suvažiavimo svečias, kur sakys sveikinimo kalbą, bet partijos steigėju tapti kol kas neplanuoja. Savo kadenciją eurokomisaras baigs 2024 metais spalio 31 dieną, Seimo rinkimai Lietuvoje irgi paprastai vyksta spalį, o Europos Komisijos nariai pagal savo etikos kodeksą gali dalyvauti nacionaliniuose rinkimuose, tik turi pranešti Europos Komisijos pirmininkui ir pasitraukti nuo Komisijos darbo, kol vykdoma rinkimų kampanija.

REKLAMA

Kur ras balsų?

Nors partija dar formaliai neįkurta, portalo „Delfi“ užsakymų visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „Spinter tyrimai“ Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ įtraukė į gruodžio mėnesį vykdytą apklausą, po kurios paaiškėjo, kad už ją būtų linkę balsuoti 7,2 proc. apklaustų respondentų. „Vilmorus“ duomenys rodo, jog S. Skvernelis yra trečias populiariausias tarp visuomenės veikėjų po prezidento Gitano Nausėdos ir socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės.  

Pasak profesorės A. Ramonaitės, toks reitingas dar net neįkurtai politinei partijai yra tikrai gana neblogas rezultatas, nors rinkimuose ji, žinoma, tikėtųsi daugiau palaikymo. „Tačiau čia labai sunku pasakyti, nes Lietuvoje daug žmonių apsisprendžia paskutinę akimirką, todėl naujosios partijos rinkimuose paprastai pranoksta apklausas, kurios būna daromos prieš rinkimus. Jeigu tokį procentą jie gautų per rinkimus, manau, labai nusiviltų, bet kaip startinė pozicija atrodo gera“, – teigia politologė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklausta, ar S. Skvernelio partijos įkūrimas grasina tik centro kairės politinėms partijoms (tai yra socialdemokratams, Darbo partijai, valstiečiams žaliesiems, Regionų partijai), ar ramybe neturėtų dvelkti ir dešinieji, A. Ramonaitė sutiko, jog šiuo atveju poveikį gali pajusti ir valdantieji – tiksliau Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis.

„Yra toks pusiau mitas, pusiau tikrovė, kad konservatorių rinkėjai yra lojalesni nei kitų partijų. Bet, pirma, tam lojalumui yra ribos, o, antra, norint laimėti daugiau balsų nei vien tik lojaliuosius rinkėjus reikia pritraukti ir dvejojančius. Kaip žinia, paprastai pas mus net ir ne krizės sąlygomis valdančiosios partijos praranda daug balsų, o dabartinės krizės sąlygomis, tikėtina, kad balsų praradimai bus nemaži ir tie rinkėjai turės kažkur nueiti. Klausimas, kur? Kadangi kitos dešiniosios partijos irgi bus buvusios valdančiosios, o jeigu asmuo bus nusivylęs visa valdančiąja koalicija, tada turės ieškoti alternatyvų. Žmogui, kuris balsavo už konservatorius, bet nėra užkietėjęs jų rėmėjas, lieka tik partijos per vidurį – arba S. Skvernelis, arba socialdemokratai“, – teigė profesorė.

REKLAMA

Kažkiek nukąsti S. Skvernelis galėtų ir nuo Liberalų sąjūdžio: abiejų partijų interesai galėtų susikirsti politinio spektro centre, nes Liberalų sąjūdis ieško nuosaikių rinkėjų centro dešinėje, o S. Skvernelio partija – centro kairėje. A. Ramonaitė neatmeta galimybės, jog S. Skvernelio demokratai bandys tapti catch-all tipo partija, kai siekiama pritraukti visokio tipo rinkėjus, o patys rinkėjai, žvelgdami į partiją, regi tai, ką nori regėti.

Panaši taktika 2016 metais pasiteisino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kai vieni manė, kad ši partija yra ir kairioji, ir dešinioji, ir prorusiška, ir antirusiška. „Jiems pavyko išlaviruoti taip, kad ir vieni, ir kiti manė, jog tai jų partija. Gali būti, kad ir S. Skverneliui gali panašiai pasisekti“, – sako politologė.

REKLAMA

Išsikėlė tikslą: per 3 metus nori turėti daugiausia narių

Demokratai savo steigiamajame suvažiavime ketina priimti rezoliuciją, kuria sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kai Rusija prie Ukrainos sienų yra sutelkusi beprecedentes karines pajėgas, ragina visas politines partijas susitelkti. Dokumente demokratai išdėstė nelabai konkrečius savo siūlymus ir išsikėlė tikslą per trejus metus tapti politinių idėjų lydere bei tapti daugiausia narių turinčia partija Lietuvoje.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Steigiamos partijos programa pradedama tarpukario Lietuvos prezidento, demokrato Kazio Griniaus citata: „Mano giliu įsitikinimu, kalbėti apie demokratiją gali būti tiktai per vėlu, bet niekad ne per anksti“. Tai tarsi  nuoroda į pirmąjį programos skyrių apie atvirą ir demokratišką politinę kultūrą. Iš dalies tai susiję su bandymu įveikti pastaruoju metu Lietuvoje ir kitur paplitusias skaldymosi tendencijas, kurias itin paskatino pandemija ir jos valdymo priemonės.

Demokratų atveju tai nurodo ir kai kurių šios partijos atstovų patirtį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, kuri pasirinko išsigryninti savo vertybes ir atsisveikinti su politinės mąstysenos įvairove. Kaip žinia, idėja kurti Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ parlamente kilo po to, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iš savo gretų pašalino už lyčiai neutralią partnerystę balsavusį Tomą Tomiliną, vėliau šios partijos gretas paliko parlamentaras Lukas Savickas, o, galiausiai, Seime susikūrė atskira 14 narių demokratų frakcija, į kurios gretas įėjo ir dalis buvusių socialdemokratų. 

REKLAMA

Neseniai prisijungus buvusiai socialdemokratų frakcijos atstovei Vilijai Targamadzei, demokratų gretose Seime dabar yra 15 narių. Be V. Targamadzės, frakcijoje taip pat dirba S. Skvernelis, T. Tomilinas, L. Savickas, V. Bakas, Algirdas Stončaitis, Linas Kukuraitis, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Rima Baškienė, Rūta Miliūtė, Zenonas Streikus, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius.

Šeštadienį paaiškėjo, kad prie demokratų frakcijos Seime prisijungs buvęs valstietis Kęstutis Mažeika, vadinasi, frakcija vienys 16 narių. 

Savo programoje demokratai labai daug dėmesio skiria šeimos politikai, skurdo mažinimui, užimtumo didinimui – tai yra iš esmės tiems patiems dalykams, kurie buvo svarbūs, kai dalis šių politikų dirbo S. Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje valstiečiams žaliesiems Seime turint daugumą. Itin daug dėmesio skiriama švietimo sričiai, užsienio ir saugumo politika atsidūrė paskutinėje vietoje.

REKLAMA

„Programą jie akivaizdžiai kūrė pagal tai, ką jie suvokia kaip pagrindinius rinkėjo lūkesčius. Bet kiek ten yra politinio turinio, politinės tapatybės siurbiant narius iš visų pakampių ir konstruojant taip programą, didelis klaustukas“, – svarstė Mykolo Romerio universiteto mokslininkė R. Urbonaitė.

„Programoje beveik trisdešimt puslapių apie tai, kaip jie didins atlyginimus, didins pačias įvairiausias išmokas, investuos į mokslą, švietimą, į sveikatos sektorių. Ir čia padidins, ir ten padidins. Ir tu matai, kad tas biudžetas, kurios reikėtų visam tam, plečiasi kosminiu greičiu, o klausimas, kaip tą pyragą surinkti didesnį, jau jis pačioje programos pabaigoje, faktiškai į tą klausimą neatsakyta. Kitaip tariant, aš matau tokį disbalansą programoje – pažadų labai daug, tos valstybės globos daug, bet to recepto, kaip tai įgyvendinti, aš pasigedau. Bet tikriausiai jie sąmoningai tai padarė, nes nekelia sau uždavinio atsakyti, o kaip čia viskas bus, ar mes būsime ideologiškai nuoseklūs, ar ne, kol kas einama pagal tai, kas šiuo metu madinga ir kokios yra rinkėjų nuotaikos bei lūkesčiai“, – pridūrė politologė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų