Donatas Brimeris

Potvynis Klaipėdos ir Šilutės rajonuose plečiasi. Vanduo semia vis didesnės teritorijas, ir jau ne tik pievas, bet ir kelius, gyventojų sodybas. Kalėdų rytą išsiliejęs Minijos vanduo kelia pavojų gyventojams. Ties Priekule Minijos vandens lygis siekia beveik 6 metrus ir viršija stichinį lygį, o ties Lankupiais vanduo viršija 8 metrus. Tokį lygį gyventojai jau vadina beveik katastrofiniu. Išsiliejęs vanduo semia ne tik laukus, kelius, bet ir gyventojų kiemus.

Nuo naujųjų metų pinigines gresia dar labiau patuštinti sodo traktoriukų, dar vadinamų žoliapjovėmis, greitų paspirtukų ir galbūt net elektrinių dviračių savininkams. Seimas skubiai Lietuvoje įteisina europinę direktyvą, pagal kurią šioms transporto priemonėms, kaip ir automobiliams, bus privalomas civilinės atsakomybės draudimas.  Vilkaviškyje gyvenantis verslininkas Marius Rudzevičius savo valdose žolę pjauna sodo traktoriuku.

Verslo ir buitinių vartotojų atstovai į šuns dienas deda ESO šimto šešiasdešimties mln. eurų skolos grąžinimo planą. Vartotojai piktinasi, kad ESO viena ranka grąžins skolas, tačiau kita tuo pat metu didins tarifą ir surinks atgal beveik 100 milijonų. Verslas nesutinka laukti pinigų ilgiau už buitinius vartotojus ir piktinasi, kad grąžintos sumos bus perpus nuvertėjusios.

Ugniagesiai ir pasieniečiai piketuoja prie Seimo, valdantiesiems užsimojus keisti jų darbo apmokėjimą. Labiausiai dėl galimo algų įšaldymo ir dėl savo socialinių garantijų sunerimę senbuviai pareigūnai. Agnė Bilotaitė tvirtina, kad trūkstant naujų pareigūnų, darbo apmokėjimo sistemą būtina keisti, tačiau opozicija vidaus reikalų ministrę vadina prasčiausia pastarųjų dešimtmečių ministre ir kaltina sistemos griovimu.

Valdantieji ruošiasi nuo sausio padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Dėl to mažiausios algos kitąmet turi būti iki 30 eurų didesnės. Socialdemokratai su profsąjungomis perspėja darbuotojus būti atidiems, kad darbdaviai neapgautų – esą manipuliuodami mokesčiais kitąmet algos gali ir nepadidinti. Vienoje kompiuterių parduotuvėje ir elektronikos remonto įmonėje Marijampolėje dirba 11 darbuotojų.

Amžiaus statyba – Vilniaus stadiono projektas vėl įstrigo. Neskaidrų finansų tvarkymą seka statytojų reikalavimai už statybas sumokėti daugiau – jiems jau nebeužtenka suderėtų 160 milijonų eurų. Savivaldybės ir vyriausybės atstovai derėtis sutinka, tačiau vilniečiai reiškia didžiulį nusivylimą. Snaigėms užklojus naujo Vilniaus stadiono statybvietę su kur ne kur išlietais naujų pamatų fragmentais, darbai vėl įstrigo.

Darbdaviams skundžiantis darbuotojų trūkumu, pagalbą siūlo profesinės mokyklos. Nors pusė darbdavių su jomis nenori turėti jokių reikalų, šios tvirtina galinčios paruošti reikalingus specialistus. Profesinės mokyklos siūlosi bendradarbiauti ir dabar ypač siūlo pameistrystę – kai paauglys ar suaugusysis dieną mokosi, o po pamokų už atlyginimą dirba. Vienoje duonos, užkandžių ir šaldytų produktų gamybos įmonėje Marijampolėje šiuo metu dirba beveik 2 tūkst. darbuotojų. Tačiau įmonei jų maža.

Gyventojai piktinasi šį mėnesį gaunantys dvigubai ir dar didesnes nei ankstesnį mėnesį šildymo sąskaitas. Šilumininkai teisinasi, kad brangsta kuras, spaudžia šaltis, tad ir šilumos patiekia daugiau, o už ją tenka mokėti gyventojams. Žmonės piktinasi ir nebegaunantys kompensacijų dėl banke turimų santaupų juodai dienai ar laidotuvėms. Beje, vis plačiau teks atverti pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą ir dyzeliną.

Gyventojai jau sulaukia sąskaitų už lapkritį gautą šilumą. Štai vilniečiams jos dvigubai ir daugiau didesnės nei spalį. Šilumos tinklų vadovai ragina nesistebėti, mat šildyti teko visą mėnesį, o ir jis esą buvo šalčiausias pastarąjį penkmetį. Sąskaitomis skundžiasi ir panevėžiečiai, ir šiauliečiai. Tačiau šilumininkai neturi kuo paguosti – kuras brangsta, tad perspėja ruoštis ne mažesnėms sąskaitoms ir už gruodį.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjant šventėms lietuviai jau svajoja apie dovanas ir pinigines premijas. Darbdaviai sako, kad kai darbuotojų nuolat trūksta, nemokėti premijų lojaliesiems būtų neatleistina, tad vieni gaus keliasdešimt eurų, o kiti ir po kelis tūkstančius. Lietuviai jau dairosi ir dovanų draugams bei artimiesiems, tačiau dauguma išlaidauti neketina – planuoja išleisti tiek pat, kiek pernai, nors kainos didesnės bent dešimtadaliu.

Brangstant pragyvenimui, Vyriausybė kitąmet žada dešimtadaliu didesnes pašalpas neįgaliesiems ir skurstantiesiems. Bus didesni ir vaiko pinigai. Tačiau žmonės skundžiasi, kad padidinimas atsilieka nuo infliacijos ir gyvenimo nepalengvins. Vyriausybė žada daugiau paslaugų per negalios reformą. Tačiau nevyriausybininkai perspėja, kad ir šios reformos nauda pasinaudoti galės toli gražu ne kiekvienas skurstantis gyventojas.

Jau po trijų su puse savaičių už rūkalus ir dyzeliną teks mokėti brangiau. Brangs ir alkoholis, mat valdžia nuo Naujųjų didina akcizo mokesčius. Didesnius mokesčius teks mokėti ir už durpes, krosnių kurą, naftos dujas. Valdantieji sako, esą mokesčius kelia taršiems ir sveikatai kenkiantiems produktams. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šiemet dešimtadaliu pabrangęs alus nuo sausio vėl pabrangs dėl valdančiųjų vykdomo akcizų mokesčių didinimo plano.

Lietuvos elektros rinkoje – tikras chaosas. Energetikos reguliavimo taryba trečdaliui gyventojų, tiems, kurie liko visuomeniniame tiekime, nusprendė atpiginti elektrą. Tačiau daugumai žmonių, kurie planus rinkosi ir klausė valdžios raginimų, bei verslui, kitąmet elektra brangs. Kai kurie energetikos ekspertai sako, kad tokie akibrokštai dar labiau diskredituoja elektros rinkos liberalizavimą.

Įsibėgėjant žiemai šilumininkai reikalauja, kad žmonės dar labiau atvertų pinigines ir brangina šilumą. Šiluma brangs Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaune, o tarp didmiesčių daugiausiai už šilumą teks ir toliau mokėti vilniečiams. Tiesa, sostinės šilumos įmonė mėgina guosti, kad kainą kitą mėnesį šiek tiek sumažins, mat vis daugiau šilumos tiekia naujoji biokuro kogeneracinė jėgainė.

Į Vilniaus savivaldybę plūsta senjorai, negavę šildymo kompensacijų. Savivaldybės atstovai ragina nesistebėti, mat šį sezoną ėmė tikrinti prašytojų turtą – namus, sklypus, automobilius ir pinigus banke. Ministrė Navickienė tokią praktiką pateisina, tačiau prašo savivaldybes nepersistengti ir dėl kelių eurų, viršijančių normatyvą, nepalikti senjorų be paramos. Į pagalbą senjorams jau skuba „Carito“ darbuotojai – ragina nenuleisti rankų ir iki galo kovoti dėl šildymo kompensacijų.

Jau netrukus brangiau teks mokėti už atliekų sutvarkymą – įsisuka nauja rinkliavų didėjimo pasiutpolkė. Štai Vilniaus valdžia jau nusprendė nuo sausio gyventojams ketvirtadaliu pabranginti atliekų išvežimą. Panevėžiečiams gresia jau antrasis brangimas šiemet. Kitų miestų vadovai taip pat svarsto, kaip ir kada padidinti rinkliavą už gyventojų atliekų tvarkymą. Žmonės džiaugiasi, kad savivaldybei įrengus pusiau požeminius konteinerius kiemai tapo tvarkingesni.

Rokiškio rajono ūkininkas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kaip jo šuo Bazas už pakarpos iš gardo traukia avį. Pasibaisėję tokiais vaizdais, gyvūnų teisių gynėjai ūkininką kaltina žiauriu elgesiu ir skundais užvertė policiją, maisto ir veterinarijos tarnybą. Ūkininką jau užpuolė ir tikrintojai, o jis tvirtina, kad avį viso labo išgelbėjo nuo tikėtinos žūties ir esą inspektoriai gyvūnams sukėlė didesnį stresą nei šuo.

Dar viena kalėdinė dovanėlė – šįkart daugumai elektros vartotojų. Nesvarbu, elektros kainą fiksavote, ar mokate rinkos kainą, nuo sausio jums brangs elektra 2-3 centais už kiekvieną kilovatvalandę. Kainas didinti paprašė valstybės įmonė „Litgrid“. Žmonės piktinasi, kad elektra brangs jau nuo sausio, nors kita valstybinė energetikos bendrovė ESO dar negrąžino vartotojams 160 milijonų eurų skolos. Panevėžietė Sigita savo parduotuvėlėje prekiauja rūbais.

Per NATO viršūnių susitikimą nuėmus Remigijaus Šimašiaus pastatytus kilpinio eismo stulpelius ir klombas, vairuotojai ėmė nebepaisyti kelio ženklų ir važiuoti kaip patogiau. Tačiau savivaldybė įspėja, kad pažeidėjai netrukus gaus baudų. Vieni vilniečiai piktinasi tokia netvarka, o kiti džiaugiasi, kad vėl gali netrukdomi važinėti skersai senamiestį. Opozicija piktinasi, kad neveikia milijoną eurų kainavusios pažeidėjų fiksavimo kameros.

Vyriausybė skelbia karą nelegaliam darbui. Įmonėms, turinčioms nelegalių darbuotojų, grasina baudomis nuo apyvartos, kurios gali siekti ir 1 milijoną eurų. Pusšimčio eurų bauda grės ir kiekvienam mūsų, jei remonto darbus patikėsime veiklos neįregistravusiam statybininkui. Statybininkų asociacija tvirtina, kad nesąžiningi statybininkai ras būdų apeiti ir drakoniškas baudas, o kai kurie opozicijos atstovai perspėja, kad eiliniams gyventojams grės baudos be kaltės.

Nors du iš trijų vairuotojų baudų apskritai nemoka, Vyriausybės nariai jau siūlo didinti vairuotojams skiriamas baudas už greičio viršijimą. O tiems, kas jų nemoka, neišduoti vairuotojo pažymėjimo, stabdyti teisę mašinai dalyvauti eisme, o baudų išieškojimą perduoti mokesčių inspekcijai.  Prieš 10 dienų Rūdiškėse apie 100 km/h greičiu važiavusių paauglių sukelta avarija, per kurią žuvo policijos pareigūnas, paskatino vidaus reikalų ministrę atkreipti dėmesį į kelių erelius.

Energetikos ministras Dainius Kreivys atsisako planų Lietuvą su Lenkija sujungti elektros kabeliu jūros dugne aplink Kaliningrado sritį. Dabar ministras ruošiasi jungtį tiesti šalia geležinkelio „Rail Baltica“. Šį projektą esą bus įmanoma įgyvendinti dar šiame dešimtmetyje ir viliamasi, kad jis kainuos mažiau nei pusantro milijardo eurų, kurių užsiprašė užsienio kompanijos už povandeninį kabelį.

Dėl smukusių pieno supirkimo kainų bankrutuojantys ūkininkai valdančiųjų reikalauja 100 milijonų eurų paramos ir reguliuoti pieno supirkimo kainas. Jiems pritaria į Vilnių važiavę ūkininkai iš kitų ES valstybių. Tačiau išgirdę tokius reikalavimus, valdantieji nesileidžia net į kalbas. Ragina ūkininkus kapstytis patiems, kooperuotis, mat smulkiems ūkiams perspektyvų išsilaikyti nemato. Smulkiųjų pieno gamintojų bankrotai Lietuvoje tęsiasi.

Vilniaus valdžia ruošiasi dvigubai pabranginti parkavimą mieste. Sostinės meras Benkunskas aiškina, neva įkainiai atsiliko nuo infliacijos ir nebeatbaido vairuotojų nuo miesto centrinės dalies. Tačiau vairuotojai išgirdę šią naujieną – šokiruoti. Meras kažkodėl dvigubai brangina parkavimą visose zonose, o ne tik centre. Opozicija tvirtina, kad tai tiesiog valdančiųjų pasipinigavimas, mat vairavimo ir parkavimo sąlygos mieste negerėja.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja, kad valstybinė įmonė ESO skubiai grąžintų elektros vartotojams skolą – 160 milijonų eurų. Tačiau ESO vadovai tikina nesumojantys, kaip tai padaryti ir, iš kur paimti tiek pinigų, esą įmonę slegia skolos ir įsipareigojimai atnaujinti elektros tinklus. Greičiau grąžinti skolas vartotojams spaudžia ir Seimas – parlamentarai jau kurpia raštus įmonei, skolą reikalaudami grąžinti jei ne kitąmet, tai bent per dešimtmetį.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė kitąmet Prezidento rinkimuose nedalyvausiąs. Jam atsisakius, partija varžytis dėl prezidento posto siunčia buvusį NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją Giedrimą Jeglinską. Na, o skandalingasis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, kuriam gresia apkalta, jau skelbiasi sukūręs partiją ir žada savo kandidatą prezidento rinkimuose.

Verslininkų Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio skyrybų byloje – nauji konfliktai ir ašaros. Viešai verkdama moteris savo „Instagram“ paskyroje kaltina vyrą sūnaus pagrobimu ir reikalauja jį bent parodyti per internetą. O į tokius graudžius motinos viešus kaltinimus ir maldavimus atiduoti sūnų L. Suodaitis atšauna – esą tik nusprendė su savo sūnumi praleisti poros savaičių atostogas, kurių, pasak vyro, jis negavo vasarą. Į šeimyninę dramą jau įsikišo policija ir vaiko teisių pareigūnai.

Energetikos rinkose – kainų kritimo metas. Pinga nafta, elektra, dujos. Paradoksalu, bet Lietuvos vartotojams iš to mažai naudos. Energetikai ragina nesidžiaugti kainų kritimu biržose, esą jis bus trumpalaikis, ir perspėja ruoštis artėjančiai žiemai ir kainų kilimui. Esą apie 5-iais procentais šį mėnesį pabrangęs šildymas žiemą brangs dar labiau. Vyriausybė jau ruošiasi papildomai skolintis 25 mln. eurų, kad turėtų iš ko mokėti kompensacijas gyventojams už brangstantį šildymą.

Verslininkų Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio skyrybų byloje – nauji konfliktai ir ašaros. Viešai verkdama moteris savo „Instagram“ paskyroje kaltina vyrą sūnaus pagrobimu ir reikalauja jį bent parodyti per internetą. O į tokius graudžius motinos viešus kaltinimus ir maldavimus atiduoti sūnų Suodaitis atšauna – esą tik nusprendė su savo sūnumi praleisti poros savaičių atostogas, kurių, pasak vyro, jis negavo vasarą. Į šeimyninę dramą jau įsikišo policija ir vaiko teisių pareigūnai.

Artėjant žiemai gyventojams brangsta ir šiluma. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkritį šalyje kyla vidutiniškai 6 proc., palyginti su spalio mėnesiu. Energetikos ministras ragina dėl šildymo brangimo nesistebėti, mat esą didėja kuro paklausa, tad auga ir kainos. O artėjant šalčiams šilumininkai ragina ruoštis ir dar didesnėms kainoms, mat tuomet grasina deginti dar daugiau dujų, kurios yra brangesnės už biokurą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

„Vilniaus vandenys“ už dešimtis milijonų eurų plečia nuotekų valymo įrenginius ir po kelerių metų žada iš kanalizacijos į Nerį leisti vandenį be mikroplastiko ir antibiotikų. Tačiau mokslininkai sako, kad to negana, ir tvirtina, jog žemutinėje Vilniaus dalyje vandens tarša viršija normas – pilna šiukšlių, azoto junginių, net naftos produktų.

160 milijonų eurų elektros vartotojams skolinga valstybinė bendrovė ESO, užuot grąžinusi skolą, išmokėjo beveik dvigubai didesnius dividendus – 260 milijonų. Bendrovės vadovų algos siekia 7 tūkstančius eurų į rankas, o vartotojams skolą ir toliau žada grąžinti tik per 15 metų, tiesa, žada pridėti dar ir palūkanų. Dėl šio skandalo atsakomybės kratosi tiek energetikos ministras, tiek ir ESO vadovybė.

Lietuviai pirkdami elektrą ištisus 4 metus permokėjo valstybinei bendrovei ESO – viso 160 milijonų eurų. O tuos pinigus bendrovė jau išleido dividendams. Tad ESO kiekvienam vartotojui skolinga vidutiniškai po 90 eurų. Tai skelbia Valstybės kontrolė, nusprendusi patikrinti, kas dedasi skandalų krečiamame energetikos sektoriuje. ESO Valstybės kontrolę jau kaltina manipuliuojant skaičiais ir tvirtina, kad buitiniai vartotojai jai permokėjo keliskart mažesnę sumą.

Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio iškilmingai atgulė vienas žymiausių Lietuvos partizanų – Pietų Lietuvos partizanų apygardos vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Jo palaikus archeologai atrado vos prieš metus Druskininkų savivaldybėje, o tapatybę teko patvirtinti DNR tyrimais. Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje buvo karstas su partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikais.

Švedijoje ant seklumos užplaukė keltas, kuriuo plaukė kelios dešimtys lietuvių. Lietuviai pasakoja miegoję, kai laivą sudrebino smūgiai. Keleiviams iš įstrigusio kelto teko evakuotis, o aplink laivą išplito didžiulė ištekėjusio dyzelino dėmė. Štai šis prieš trisdešimt metų pastatytas, o prieš 4 metus rekonstruotas  Bendrovei „TT-Line“ priklausantis keltas „Marco Polo“ užplaukė ant seklumos netoli Karlshamno uosto Švedijoje baigdamas nakties kelionę iš kito Švedijos uosto Treleborgo.

Profsąjungos jau gatvėse protestavo prieš valdančiųjų stumiamą viešojo sektoriaus darbuotojų reformą. Jos perspėja, kad valdžia daugumos darbuotojų algas keleriems metams įšaldys, o didesnių algų sulauks tik vadovai ir gaunantieji minimalią algą. Valdantieji net neneigia, kad taip gali nutikti, tačiau teisinasi, esą būtent vadovų algos biudžetinėse įstaigose labai atsiliko nuo privataus sektoriaus.

Aplinkos ministerija tebenarplioja skandalą, kuomet saugomoje Šimonių girioje neteisėtus kirtimus stabdė ne aplinkosaugos pareigūnai, o visuomenininkai. Aiškėja, jog institucijos neteikia informacijos miško savininkams, kad jų valdose prikūrė saugomų plotų. Valdininkai nori, kad visą naujausią informaciją susirankiotų patys savininkai. Beje, aplinkos ministro nurodymu teisėsaugininkai aiškinsis, kodėl vienas miškų tarnybos darbuotojas išdavė leidimą kirsti saugomą Šimonių mišką.

Per 100 tūkstančių lietuvių šeimų „Ignitis“ atsiuntė klaidingas sąskaitas už rugsėjo elektrą. Bendrovė aiškina, esą taip nutiko dėl techninės klaidos, tačiau smulkesnių detalių apie incidentą neatskleidžia. Gyventojai piktinasi, kad pataisytose sąskaitose „Ignitis“ surašė didesnes sumas.

Prie Vyriausybės trečiadienį karšta – skamba protesto šūkiai ir sirenos. Prie antrą savaitę protestuojančių mokytojų prisijungė ir statutiniai pareigūnai. Išeiti į gatves juos privertė vyriausybės užmojai keisti statutą, darbo sąlygas ir garantijas. Tačiau vidaus reikalų ministrė tikina, kad reforma yra būtina, ir viliasi, jog nauji finansiniai pokyčiai pareigūno profesiją paskatins rinktis daugiau jaunimo.

Šimonių girioje žviegė medkirčių pjūklai, sunkioji technika maurojo mišką, o aktyvistai pasitiesę miegmaišius, susikūrę laužą toliau mėgino juos stabdyti. Po kilusio skandalo dėl kertamo miško į Šimonių girią buvo atvykęs ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Prisistatęs ministras tik paskutinę minutę sustabdė kirtimus girios vietoje. Ministro veikla piktinasi jau ir Nacionalinių parkų vadovai, kaltindami jį ruošiant dirvą naujoms statyboms nacionaliniuose parkuose.

Šalia Panevėžio, Berčiūnuose, dviejų aukštų, 200 kv. m ploto name gyvenantis Juozas su žmona skaičiuoja, kad artėjanti žiema gerokai patuštins pinigines. Viskas dėl siūlomo naujo NT mokesčio. „Brangu, visam namui kūrenti mums reikia vos ne 30 kubų malkų, įsivedėm dujas, džiaugėmės, o dabar nežmoniškai sukėlė kainas ir atsisakėm dujų“, – tikino senjoras Juozas. Tačiau ne tik artėjanti žiema verčia senjorus skrupulingai skaičiuoti savo išlaidas.

Aiškėja gudrios schemos, kaip Mažeikių socialdemokrato įmonė įsisuko į moksleivių maitinimo verslą Vilniuje. Konkursus Vilniuje laimi įmonė, pasižadanti vaikams patiekalus mokyklose parduoti už centus. Tačiau realybėje tokie verslininkai vaikus į valgyklą įleidžia tik susimokėjus 3–3,50 eurų mokestį. Dabar tėvai skundžiasi, kad kainos mokykloje didelės, vaikai lieka alkani ir yra priversti maistą neštis iš namų.

Kitąmet pensijos augs dešimtadaliu, štai vidutinė senatvės pensija padidės apie 70 eurų. Tai žada socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Tačiau infliacijos nukamuotus senjorus ir tokia suma jau mažai guodžia. 10 eurų didės vaiko pinigai, o vaikams iš daugiavaikių šeimų – po 16 eurų. Ministrė tvirtina, kad didina tiek, kiek leidžia biudžetas.

Seime virė ginčai, kaip padėti lietuviams susimokėt dažnai ir dvigubai išbrangusias būsto paskolas. Opozicija siūlo palengvinti paskolų naštą – kompensuoti palūkanas bent už šiuos metus sugrąžinant dalį sumokėtų pajamų mokesčių. Premjerė Šimonytė paskolų turinčioms šeimoms pagelbėti griežtai atsisako, tačiau prezidentas Nausėda kalba priešingai ir ragina padėti išaugusių paskolų prispaustiems gyventojams.

Pasirodo, kad ne tik prezidentas Gitanas Nausėda, bet ir pora dešimčių dabartinių Seimo narių savo biografijose nutylėjo, jog prieš ne vieną dešimtmetį buvo Komunistų partijos nariai. Seimūnai dabar teisinasi, esą iki šiol apie savo narystę nepranešė, nes anksčiau jokios prievolės tą sakyti nebuvo.

Lietuvoje Seimas uždraudė kailinių žvėrelių fermas, o štai kai kurie Italijos gyvūnų teisių gynėjai reikalauja uždrausti skersti arklius, taip pat ir naudoti juos darbui bei dresuoti. Lietuvos gyvūnų gynėjai ragina ir lietuvius nebūti abejingus ir nubalsuoti, kad šie draudimai įsigaliotų visoje Europos Sąjungoje.

Naujas degalų ir ypač dyzelino kainų šuolis – kai kuriose degalinėse dyzelinas jau brangesnis už benziną. Ekonomistai dėl to kaltina Saudo Arabiją ir Rusiją. Pirmąją, kad sumažino naftos gavybą, o antrą – dėl dyzelino deficito sukėlimo. Ekspertai prognozuoja, kad nafta ir degalai gali brangti dar labiau, tačiau pasiekti 2 eurus už litrą esą neturėtų, o brangstantys degalai didina infliaciją. Panevėžietis Albinas atvyko į degalinę sklidinai pripildyti mašinos baką dyzelinu.

Paskolų palūkanos drastiškai auga, pramonės gamyba traukiasi, o darbuotojai masiškai ieško, kur galėtų uždirbti daugiau. Į Lietuvą atsėlinant sunkmečiui, profsąjungos teigia, kad suderėto kitais metais 700 eurų minimalaus atlygio gali būti per mažai. Reklamos gamyba Šiauliuose besiverčianti bendrovė „Pramuštgalvis“ užsakymų turi, tačiau šie metai esą neramūs. Europoje prasidėjus ekonominiam sąstingiui jau vasarą sumažėjo užsakymų, nerimą kelia ir drastiškai išaugusios paskolų palūkanos.

Krito dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas. Valstybinis reguliuotojas sustabdė Kaune registruotos bendrovės „EGTO energija“ veiklą, o ji 7 tūkstančius savo klientų perdavė bendrovei „Enefit“. Tad žmonėms dabar kainas už elektrą diktuos vos trys stambūs tiekėjai. Nors Vyriausybė tikina, kad konkurencija rinkoje išliks, energetikos agentūra tvirtina, kad elektros rinka buitiniams vartotojams tapo oligopolinė.