Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje buvo karstas su partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikais. Praėjusio amžiaus pradžioje gimęs ir karo mokslus baigęs Juozas Vitkus-Kazimieraitis vokiečių okupacijos metais dalyvavo antinaciniame judėjime, o prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, visas jėgas skyrė partizanų veiklai organizuoti.
„Jis sąmoningai pasiliko Lietuvoje, pasirinko kovos kelią. Pasitraukęs į Dzūkiją pradėjo kurti partizanines pogrindžio struktūras. Iš pradžių maži vienetai – Dzūkų grupė, po to išaugo į Merkio rinktinę, po to į apygardą, o 1946 m. jis suvienijo visus Pietų Lietuvos, Dzūkijos, Suvalkijos partizanus, Tauro apygardą, Dainavos apygardą į vieną Pietų Lietuvos partizanų sritį“, – sako Genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys.
„Yra A.Ramanausko-Vanago pirmtakas, jo mokytojas, galima sakyti, Pietų srities vadas ir vienas iš nedaugelio partizaninio pasipriešinimo vadų, kuris buvo aukšto rango karininkas, pulkininkas leitenantas, ėjęs karo mokslus net Briuselyje. Jis mokėjo kovoti, realiai kariauti, perdavė tas žinias Lietuvos partizanams, labai tvarkingas, darbštus“, – pasakoja Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.
Iškilmingose laidotuvėse – ir didžiulė partizano šeima, artimieji. Beje, 1948 metais bolševikai Vitkaus-Kazimieraičio žmoną Genovaitę su penkiais vaikais buvo ištrėmę į Rusijos Irkutsko sritį.
„Tai yra džiaugsmo diena, kad yra pagerbtas tėvelis. Kartu pagarba atiduodama ir visos Lietuvos kovotojams už Lietuvos laisvę“, – teigia J.Vitkaus-Kazimieraičio sūnus Rimgaudas Vitkus.
Šio garbaus partizano gyvenimas ir kova prieš 77 metus nutrūko Dzūkijos miškuose per susirėmimą, kai NKVD kariuomenė ir stribai vykdė miškų šukavimą, siekdami sunaikinti lietuvių partizanus.
Na, o pernai spalį Leipalingyje pastato kieme, kuriame anksčiau buvo stribų būstinė, archeologai rado žuvusio partizano palaikus. DNR tyrimai patvirtino, jog tai yra Pietų Lietuvos partizanų srities vado palaikai.
„Enkavėdistai ir stribai užkasė jį netoli stribyno pastato. Pernai spalio 20 d. po archeologinių kasinėjimų surasti palaikai. Identifikuoti, 99,99 proc., kad tai tikrai J. Vitkaus palaikai“, – tikina A. Bubnys.
1946 metais Vitkaus-Kazimieraičio vadovaujamas štabas paskelbė pirmąją Lietuvos partizanų vadų politinę deklaraciją, kurioje išdėstyti svarbiausi Lietuvos valstybingumo atkūrimo principai vėliau buvo pakartoti 1949 metų vasario 16 dienos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijoje, dar vadinamojoje „partizanų konstitucijoje“.
J. Vitkaus-Kazimieraičio vardu šiuo metu yra pavadintas Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionas, progimnazija gimtajame Tirkšlių miestelyje, gatvės Vilniuje, Kaune, Varėnoje.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
