juozas vitkus-kazimieraitis

Praėjus 77 metams nuo mirties Antakalnio kapinėse Vilniuje šeštadienį iškilmingai palaidoti Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.  Šimtai žmonių atsisveikinti su istorine asmenybe atėjo į Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčią ir Antakalnio kapines. Vilnietė Ona Kavalčiukienė BNS sakė atėjusi atiduoti pagarbos vienam iš Lietuvos valstybės kūrėjų.

Vilniuje penktadienį pagerbiamas Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimas, su juo atsisveikina giminės, visuomenės atstovai. Popietę jo palaikai iškilmingai atvežti į į Šv. Jonų bažnyčią. Vakare bažnyčioje bus aukojamos šventos mišios, šeštadienį vadas bus palaidotas Antakalnio kapinėse.

Vilniuje penktadienį vyks Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagerbimas, o šeštadienį – laidotuvės.  Penktadienio popietę jo palaikai pagerbimui bus atvežti į Šv. Jonų bažnyčią, su juo galės atsisveikinti visi norintys. Vakare bažnyčioje bus aukojamos šventos mišios. Šeštadienį vadas bus palaidotas Antakalnio kapinėse. Penktadienio popietę istorinė asmenybė bus pagerbta padedant vainikus nuo prezidento, Seimo pirmininkės, premjerės.

Po dokumentinio filmo „Bučiuoju, Juozas“ premjeros filmo režisierė Agnė Zalanskaitė visas gėles, kurias gavo iš artimųjų, bičiulių ir draugų, nuvežė į vietas, kurios jai brangios. Paliko jų prie Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo, prie paminklo trėmimo aukoms. Padėjo jų ir Generolų kalnelyje, kur jau spalio 21 dieną, per iškilmingas valstybines laidotuves, atguls ir jos filmo herojaus partizano Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Taip jau sutapo, kad šį savaitgalį teatro ir kino aktorei Janinai Matekonytei vienu metu teks žengti raudonaisiais dviejų kino premjerų kilimais. Nuo penktadienio šalies kino ekranuose pasirodo režisierės Agnės Zalanskaitės dokumentinis filmas apie laisvės kovotoją Juozą Vitkų-Kazimieraitį – „Bučiuoju, Juozas“, kuriame ji suvaidino... Smagioje režisieriaus Roberto Kuliūno komedijoje „Aš gyvas“ legendinė aktorė sukūrė gerosios tetulytės-rūpestingos kaimynės vaidmenį.

1944–1953 metais daugiau nei 30 000 žmonių Lietuvoje kovojo su sovietine okupacija. Į miškus pasitraukusių Lietuvos partizanų tikslas buvo atkurti nepriklausomą, demokratinę Lietuvos Respubliką. Tokį tikslą turėjo ir aukščiausio rango Lietuvos karininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Remdamasis Lietuvos kariuomenės statutais jis parašė pirmuosius pasipriešinimo kovos dokumentus, kuriais Lietuvos partizanai vadovavosi iki pat 1956 metų.

„Aš iš savo žemės – nė žingsnio! Toks mano pasirinkimas“, – ši frazė režisierės Agnės Zalanskaitės dokumentiniame filme „Bučiuoju, Juozas“ – ne iš „Facebook“ įrašų ištraukta. Dokumentika pasakoja tikrą istoriją apie aukščiausio rango Lietuvos karininką, pulkininką leitenantą Juozą Vitkų-Kazimieraitį. Kartu su žmona ir šešiais vaikais palikęs pasitraukimo galimybę namuose, 1945 metais jis pasirinko kovą už Lietuvos laisvę.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, rasti pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, pirmadienį patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys. „Tarp Leipalingyje surastų palaikų yra žymaus pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, šiandien tai galima patvirtinti šimtu procentų“, – per spaudos konferenciją pirmadienį Vilniuje sakė LGGRTC direktorius A. Bubnys.