Smulkiųjų pieno gamintojų bankrotai Lietuvoje tęsiasi. Pieno supirkimo kainos ir toliau žemumose, laikyti karves dėl pieno nebeapsimoka, tad fermos toliau tuštėja, o tūkstančiai karvių iškeliauja į skerdyklas. Pieno gamintojai skundžiasi, kad padėtis po didžiųjų protestų pavasarį ir vasarą nepagerėjo, 3 tūkst. pieno ūkių vien šiemet nutraukė veiklą, mat kai kurie už šviežią pieną iš supirkėjų gauna vos dešimtadalį to, kiek pirkėjai moka parduotuvėje.
„Gauna 15–17 ct, jie traukiasi. Ūkininkus varo į neviltį, vienintelis kelias trauktis. Nebeliko kiaulienos, atsivežam, neliko žvėrelių, neliks ir pieno“, – sakė pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.
Pieno krizė apėmusi ne tik Lietuvą, bet ir kaimyninę Latviją. Ten supirkimo kainos dar žemesnės.
„Po Naujųjų metų, kai ūkininkai nebepajėgs išmaitinti savo karvių, jie ims likviduoti ūkius, tai labai blogai“, – teigė Latvijos žemės ūkio tarybos vadovas Guntis Gūtmanis.
Jau ir kitų šalių pieno sektoriaus ūkininkai skundžiasi krintančiomis supirkimo kainomis ir regi, tad pieno krizė išplis kone į visą ES. Ūkininkai reikalauja vyriausybes užtikrinti ūkininkams tokias supirkimo kainas, kurios padengtų sąnaudas ir spausti perdirbėjus su prekybininkais, kad šie susimažintų savo apetitus.
Žemės ūkio ministerijos duomenys rodo, kad nuo pavasario Lietuvos prekybininkai didinosi savo uždarbį nuo kiekvieno parduoto pieno pakelio.
„Mes norime, kad kompanijos mums už pieną mokėtų tikrą kainą. Kainos parduotuvėse dėl to neturėtų pakilti, nes šiemet ūkininkų dalis yra mažiausia“, – tvirtino Europos pieno tarybos prezidentas Kjartan Poulsen.
Paramos nepakanka
Ūkininkų gynėjai reikalauja Lietuvoje sekti Ispanijos pavyzdžiu, kurioje vyriausybė esą užtikrino ūkininkus tenkinančias pieno supirkimo kainas – nustatė supirkimo kainų grindis.
„Jie sugebėjo sukurti mechanizmą, kad iš žemdirbių pieno gamintojų pienas būtų supirkinėjamas ne mažiau savikainos. Jei perdirbėjas nori pirkti pieną, kiekvienam turite mokėti ne mažiau savikainos. Tas įstatymu įteisinta“, – sakė europarlamentaras Bronis Ropė.
Šiemet jau sulaukę 20 milijonų paramos iš vyriausybės ir ES, Lietuvos ūkininkai tvirtina, kad to nepakanka ir toliau reikalauja daugiau – dar bent 100 milijonų, kurie jų pajamas išlaikytų praėjusių metų lygyje. Tačiau išgirdę tokias sumas, valdantieji net nesileidžia į kalbas ir ragina ūkininkus kapstytis patiems – stambesnius kooperuotis, o smulkius, laikančius iki 50 karvių, susitaikyti, kad ūkininkauti beprasmiška.
„Tie, kurie sugebės, vystysis, nebus, kad valstybė užsiims išlaikymu. Kitų šalių pavyzdžiai sako, pvz., Lenkijos, kad nuo 50 karvių ūkis yra ekonomiškai naudingas, bet jų kooperacijos lygis aukštas ir jie turi geresnes pardavimo sąlygas, nes parduoda savo kooperatyvui“, – teigė Seimo komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Ūkininkai traukiasi dėl įvairių priežasčių, bet pagrindinė – ūkininkai sensta ir neturi kam perduoti ūkių. Vidutinis besitraukiančių ūkininkų amžius 61 metai“, – sakė žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.
Žemės ūkio viceministras ragina pieno gamintojus dar pakentėti ir palaukti geresnių laikų, kurie esą ne už kalnų, mat Estijoje pradeda veiklą nauja pieno perdirbimo įmonė, kuri padidins pieno žaliavos paklausą, tad esą ir pieno supirkimo kainos Baltijos šalyse turėtų išaugti.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
