Donatas Brimeris

Artėjant šildymo sezonui Seimas sugrąžina turto vertinimą skirstant gyventojams kompensacijas už šildymą. Valdantieji viliasi, kad taip sutaupys biudžeto pinigų, o kompensacijas gaus tik iš tiesų nepasiturintys gyventojai. Opozicija dėl naujovių pranašauja didžiulį chaosą. O Vilniaus savivaldybė nebelaukia įstatymo įsigaliojimo – lengvatų prašytojams kompensacijas jau skirsto ir turto nevertina.

Lietuvos gyventojai už dujas šiuo metu priversti mokėti maždaug trečdaliu brangiau nei jos kainuoja rinkoje. Taip nutiko, nes „Ignitis“ užsipirko brangių dujų. Bendrovė perka jas ir kitiems metams beveik 50-čia procentų aukštesne kaina nei dabar yra rinkoje.  Šalia Šiaulių, Kairiuose, gyvenanti senjorė Gėnė džiaugiasi šilta rudens pradžia ir apie artėjantį šildymo sezoną net pagalvoti nenori. Moters namuose dujinis šildymas, o kainos kandžiojasi.

Aistros dėl pinigų kitų metų biudžete vis labiau įsisiūbuoja. Reikalaudami didesnių algų šalį grasina sudrebinti streikuojantys mokytojai. Neatsilieka ir kelininkai. Jie primena, kad vairuotojai sumoka beveik po pusę euro akcizo mokestį už kiekvieną nupirktą litrą degalų, tačiau tik pusė šių pinigų valdžia skiria  keliams. Lietuviškų kelių degradavimo simbolis – kelias iš Vilniaus į Uteną – niekaip nesulaukia kapitalinio remonto.

Artėjantį šildymo sezoną šilumos kainos gali sumažėti kone trečdaliu, prognozuoja Energetikos agentūra. Tačiau patys šilumininkai ne tokie optimistiški ir žada iki 10 proc. mažesnes kainas. Tiesa, vilniečiams tai negalios. Sostinės gyventojai už šilumą ir taip moka kone brangiausiai iš didmiesčių, o jų viltys apie pigesnį centrinį šildymą ir toliau dūžta.

Vidaus reikalų ministrė užsimojo centralizuoti priešgaisrinės apsaugos sistemą. Esą taip gyventojai sulauks geresnės ir greitesnės pagalbos. Agnė Bilotaitė siūlo ir ugniagesių rengimą koncentruoti vienoje mokykloje. Profsąjungos tam neprieštarauja, tačiau perspėja, kad ugniagesių trūksta ir kitąmet reikalauja dešimtadaliu didesnių algų. Kaunietis Lukas ką tik baigė mokslus prie Vilniaus esančioje Ugniagesių gelbėtojų mokykloje ir ruošiasi pradėti gaisrininko karjerą.

Mitingais ir protestais drebinę Seimo ir vyriausybės langus, smulkieji ūkininkai toliau nerimsta. Smulkieji ūkiai vienas po kito bankrutuoja ir pienines karves pardavinėja mėsai. Ūkininkai dar bando reikalauti vyriausybės juos gelbėti ir skirti paramą. Vis tik žemės ūkio ministras neperkalbamas, sako, kad kaime vyksta natūrali transformacija ir jog išsilaikytų, ūkiai turi stambėti.

Lietuvių įsiskolinimai antstoliams jau pasiekė 4 milijardus eurų, o tokių skolininkų – 200 tūkst. žmonių. Antstoliams pavyksta išieškoti mažiau nei dešimtadalį tokių skolų, nes lietuviai slapstosi užsienyje, yra bedarbiai ar dirba nelegaliai. Tokiems skolininkams Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo mažinti išskaičiuojamas iš uždarbio sumas. Tačiau įmonėms už nelegalius darbuotojus grasina baudomis iki 1 milijono eurų.

Kelininkams nespėjant taisyti tragiškų ir vis blogėjančių Lietuvos kelių, susisiekimo ministras Marius Skuodis mėgina teisintis, kad keliams tiesti ir remontuoti valdantieji skiria per mažai pinigų iš biudžeto. Tačiau akis jau bado naujausias pavyzdys prie Palangos – ten stambi statybos ir kelių tiesimo kompanija nesugebėjo kokybiškai nutiesti vos 4 kilometrų asfalto. O paaiškėjus brokui dargi siūlėsi jį užlopyti.

Algirdo Švanio pagrobtos iš motinos dukters grįžimas į Lietuvą – panašus į detektyvą. Vos Švanys iš akių paleido 9 mėnesių mergytę, motina skubiai pasislėpė Lietuvos konsulate Kaliningrade. O vėliau išskubėjo į pasienį, kur po patikros Rusijos pasieniečiai ją su kūdikiu išleido į Lietuvą. Aiškėja, kad Švanys Kaliningrado srityje dukterį laikė pasibaisėtinomis sąlygomis – alkaną ir apleistoje sodyboje be grindų.

Vilnių drebinant sostinės dienų renginiams, žydų bendruomenė kartu šventė Europos žydų kultūros dieną. Joje – dainos, šokiai, istorinė atmintis ir tradiciniai patiekalai, kuriuos vilniečiai galėjo čia pat išmokti pasigaminti patys. Žydų bendruomenės namuose Vilniuje susirinkę bendruomenės nariai ir kiti vilniečiai kimba į darbą. Vilniui švenčiant 700 metų sukaktį, žydų bendruomenė pasiruošė tešlos ir pasišovė čia iškepti tiek pat beigelių. „700 beigelių Vilniui.

Europą sklandytuvais perskridę lietuviai grįžo namo. Beveik 4 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos iki Portugalijos sklandytojai įveikė per 12 dienų. Pirmieji Europoje įveikę tokį atstumą sklandytuvais be motoro besiskelbiantys lietuviai pasakoja patyrę daug įspūdžių ir pavojų. Vienam jų kelionę teko baigti Alpėse taip ir nepasiekus kelionės tikslo, mat besileisdamas nuo smūgio susižalojo nugarą ir sugedo sklandytuvo važiuoklė.

Antrosios pakopos pensijų fondų valdytojai peikia prezidento siūlymą leisti išsiimti ketvirtį sukauptų pinigų. Fondų valdytojai prognozuoja, kad žmonės iš viso pasiims apie milijardą eurų, pinigus iššvaistys ir dėl to sumažės jų būsima pensija. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė skaičiuoja, kad išmoka vienam žmogui vidutiniškai siektų apie pusantro tūkstančio eurų, tad prezidento siūlymą vadina populistiniu. Antros pakopos pensijų fondų grąža liūdina lietuvius.

Lietuvių algos toliau didėja ir jau pasiekė apvalią sumą – 2000 eurų. Tačiau atskaičius mokesčius, ši alga yra trečdaliu mažesnė, tad gyventojų neguodžia. Didesnėmis algomis lietuviams neleidžia pasidžiaugti ir infliacija, o perkamoji galia, anot ekonomistų, į prieškrizinį lygį sugrįš tik kitais metais. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiemet auga kas mėnesį vidutiniškai po procentą ir vasaros viduryje pasiekė 2000 eurų. Tai skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvoje duona toliau brangsta, nors kviečiai ir rugiai pinga. Pirkėjai piktinasi, kad už duoną turi mokėti vis brangiau. Ūkininkai bruzda, jog pasaulyje atpigus grūdams vos pavyksta išvengti nuostolių, tačiau parduotuvėse už duonos gaminius verslininkai lupa vis daugiau ir daugiau. Tamsios duonos kilogramas šiuo metu vidutiniškai kainuoja daugiau kaip 3 eurus ir tai yra 60 proc. daugiau nei prieš dvejus metus – 2021 m. kilogramas duonos vidutiniškai kainavo 1,95 eurus.

Artėjant rudens politiniam sezonui Seime kyla vis karštesnės diskusijos dėl mokesčių reformos. Daugiau kaip pusšimtis verslo organizacijų siūlomai mokesčių reformai nepritaria. Daug priekaištų reformai žeria ir konservatorių koalicijos partneriai. Tačiau Lietuvos bankas vyriausybės siūlomas priemones iš esmės vertina pozityviai, tik ragina keisti nekilnojamojo turto apmokestinimo projektą.

Ūkininkai skundžiasi kaip niekad sunkiais metais. Pavasarinės šalnos, stichinė sausra, po to liūtys ir kruša, kritusios pieno, grūdų ir mėsos supirkimo kainos ūkininkus varo į neviltį. Žemdirbiai skundžiasi gyvenantys tarsi genocido sąlygomis, nes pasižadėjusi remti smulkius ir šeimų ūkius, vyriausybė esą netęsi pažadų, o kaimui skirti šimtai milijonų eurų europinės paramos esą nusėda didelių korporacijų sąskaitose. Kėdainių rajone ūkininkaujanti Erlenda Turskienė šiuos metus vadina kriziniais.

Didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų reikalaujantys Lietuvos mokytojai skelbia streiką ir rugsėjo viduryje nedirbs dvi valandas. O jei vyriausybė jų reikalavimų netenkins, dar po dviejų savaičių grasina streikuoti neterminuotai. Švietimo ir mokslo ministras teigia, kad vyriausybė susitarimus su mokytojais dėl algų kėlimo vykdo ir pagrindo streikui nemato, o kai kurie tėvai jau nerimauja, kad mokytojams streikuojant vaikai neturės užsiėmimo.

Elektra Lietuvos biržoje vakar kainavo daugiausiai per visus šiuos metus. Energetikai dėl elektros deficito ir išaugusių kainų kaltę verčia nusilpusiam vėjui ir suomiams, kurie dėl gedimo sumažino elektros gamybą savo atominėje elektrinėje. Ekspertai viliasi, kad pastarasis elektros kainos šuolis bus laikinas, tačiau artėjant žiemai elektra esą vis tiek turėtų būti brangesnė nei pastarąjį pusmetį. Panevėžietė Audronė už elektrą vidutiniškai moka po šimtą eurų per mėnesį.

Pernai daugiausiai uždirbęs Lietuvos advokatas gavo 5 mln. eurų pajamų, o notaras – beveik pusantro milijono. Tačiau mokesčių jie sumokėjo 3-5 kartus mažiau nei turėtų pagal darbo sutartį, mat dirba pagal individualią veiklą. Seime kaista aistros dėl Vyriausybės siūlymo padidinti mokesčius teisininkams ir kitiems dirbantiems individualiai. Konservatoriai stumia šį projektą, žadėdami sumažinti pajamų nelygybę. Tačiau net jų koalicijos partneriai tokiam planui priešinasi.

Prokurorai prašo du mėnesius suimti savo vaikų grobimu iš globos namų įtariamus Mindaugą ir Ingą Vilčinskus. Aiškėja daugiau detalių apie jų sulaikymą pasienyje. Vaiko teisių tarnyba tvirtina, kad paimti vaikus iš šeimos nusprendė dėl daugybės vaiko teisių pažeidimų, ne vien dėl mokyklos nelankymo.

Prezidentūra siūlo keisti antrąją pensijų pakopą ir leisti žmonėms kartą gyvenime išsiimti ketvirtadalį pinigų, sukauptų pensijų fonde. Valdantieji ir pensijų fondų valdytojai tokius šalies vadovo siūlymus vadina populistiniais. O štai socialdemokratai sako, kad siūlymai per švelnūs – esą geriau būtų leisti pasiimti ne dalį, o visus sukauptus pinigus ir nutraukti privatų kaupimą. Apklausos rodo, kad didžioji dalis lietuvių nėra patenkinti antrąja pensijų sistemos pakopa.

Gyventojai jau ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui. Vilniečiai plūsta į savivaldybę prašyti kompensacijų už šildymą. Šilumininkai prognozuoja šiek tiek mažesnes šilumos kainas nei praėjusį sezoną, tačiau valdantieji ruošiasi kompensacijų kranelį prisukti ir turintiems keletą būstų kompensacijų nebemokėti. Preliminariai skaičiuojama, kad kompensacijų nebegaus trečdalis ligšiolinių jų gavėjų.

Vidaus reikalų ministrė siūlo Prezidentui Gitanui Nausėdai atimti Lietuvos pilietybę iš šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko. Nors Valstybės saugumo departamentas neturi informacijos, kad ledo šokėja keltų pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, tačiau ministerijos įsitikinimu, dalyvaudama Kremliaus propagandiniuose pasirodymuose Drobiazko diskredituoja Lietuvą.

Vyriausybė svarstys senjorams įvesti naujus priedus prie pensijos už negalią. Priedai sieks vidutiniškai po 140 eurų per mėnesį. Opozicijos atstovai tokius užmojus jau vadina populizmu artėjant rinkiminiams metams ir abejoja, ar valdantieji suras šimtus milijonų eurų tokiems priedams. Šiaulietis Jonas Dambrauskas beveik 30 metų išdirbo statybose, bet prieš 8 metus susirgo, prarado darbą ir ėmė gauti neįgalumo pensiją.

Sostinės mero Valdo Benkunsko grasinimai bendrovei, nukirtusiai Vilniaus centre šimtametį ąžuolą, bliūkšta. Vietoje pusantro šimto tūkstančių eurų baudos, gresia vos 3000 eurų už gamtai padarytą žalą. Bendrovės „Rinktinės NT“ pasamdyti darbuotojai prieš du mėnesius nupjovė Vilniaus centre didžiulį ąžuolą. Tuomet į įvykio vietą atskubėjęs naujasis sostinės meras Valdas Benkunskas, žadėjęs apsieiti be cirkų, ėmė grasinti verslininkams didžiuliais šimtatūkstantiniais nemalonumais.

Artėjant istoriniam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, pasieniečiai jau kimba į darbus. Nuo penktadienio ryto tikrina ir sieną su Lenkija ir Latvija kertančius asmenis ir jų mašinas. Prie sienų su Rusija ir Baltarusia pareigūnai taip pat patikrą sugriežtino, pasieniečiai net rengiasi galimoms provokacijoms – priešiškos karinės technikos telkimui ir migrantų antplūdžiui.

Lietuvos bankas užsimojo iš apyvartos išimti 1 ir 2 centų monetas. Jas gaminti ir tvarkyti esą atsieina brangiau nei jų vertė, o lietuviai neva ir taip jų didžiąją dalį išbarsto. Tačiau iš apyvartos monetas šalinti bankas siūlo pamažu – tiesiog uždrausti jomis mokėti grąžą, tam prireiks ją apvalinti. Žmonės jau nerimauja, kad apvalinimas vyks ne pirkėjų naudai ir centų šalinimas taps dar vienu kainų didinimu.

Pusmetį pigęs dyzelinas pastaruoju metu vėl ėmė brangti. Ekspertų teigimu, brangsta nafta, tad iš paskos brangsta ir degalai. Vairuotojai piktinasi, kad vasarą, kai norisi daugiau keliauti, už degalus tenka mokėti daugiau. Degalinių atstovai tikina, kad jei ne arši tarpusavio konkurencija, degalai būtų dar brangesni. Šiuo metu litras benzino kainuoja iki 1,60 €, o dyzelinas iki 1,40 €. Pastaruoju metu vairuotojai džiaugėsi mažėjusiomis kainomis, dabar jie vėl netveria pykčiu.

Savaitgalį Vilniaus centrą sudrebino gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transseksualų eitynės „Vilnius Pride“. Triukšmingoje ir spalvingoje eisenoje dalyvavo apie 5–6 tūkst. žmonių. Renginys neapsiėjo be incidentų – atsirado grupės žmonių, protestuojančių prieš eitynes, o parlamentaras laisvietis Vytautas Raskevičius pabučiavo prieš eiseną protestavusį prieštaringai vertinamą Kandrotą-Celofaną.

Vilniaus senamiestyje esanti vaivorykštės spalvų pėsčiųjų perėja vėl tapo vandalų taikiniu. Po triukšmingų LGBTIQ eitynių policija sulaikė keturiasdešimtmetį vyrą, pilkais dažais uždažiusį spalvotą perėjos asfaltą, kaltindama jį viešosios tvarkos pažeidimu. Vaizdai iš įvykio vietos užfiksuoti Vilniuje Pylimo gatvėje, netoli Mo muziejaus.

Vyriausybė vėl keičia kompensuojamųjų vaistų pardavimo tvarką ir įveda priemokų krepšelį. Vyriausybė žada nemokamus kompensuojamuosius vaistus, tačiau tik tuo atveju, jei prieš tai pirksite pigiausių ir priemokoms išleisite beveik 50 eurų. Ministras Arūnas Dulkys viliasi, kad naujoji sistema skatins lietuvius pirkti daugiau pigių vaistų, nors pripažįsta, kad iš jos naudos turės ne visi.   Senjorė Jadvyga vaistinėje išleido pusšimtį eurų.

Vilniaus centrą sudrebino gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transseksualų eitynės „Vilnius Pride“. Triukšmingoje ir spalvingoje eisenoje dalyvavo apie 5–6 tūkst. žmonių. Renginys neapsiėjo be incidentų – atsirado grupės žmonių, protestuojančių prieš eitynes, o parlamentaras laisvietis Vytautas Raskevičius pabučiavo prieš eiseną protestavusį prieštaringai vertinamą Kandrotą-Celofaną. Šis net ėmė grasinti skųstis policijai dėl priekabiavimo.

Nuo liepos automobilyje būtina turėti naują vaistinėlę. Tačiau daugybė vairuotojų jų pasikeisti nespėjo. Vaistinėse ir parduotuvėse jų nusipirkti beveik nebeįmanoma, mat vairuotojai šią savaitę vaistinėles tiesiog šluoja iš lentynų, o prekybininkai nebespėja vykdyti užsakymų. Neturint naujos vaistinėlės gresia bauda iki 12 eurų.  Jau nuo liepos kiekvieno vairuotojo vastinėlėje turi būti naujų daiktų – du turniketai, dvi kaukės dirbtiniam kvėpavimui ir du dirbtinio ledo maišeliai.

Vyriausybė didina minimalią algą 44-iais eurais, ji sieks 677 eurus į rankas. O Trišalė taryba siūlo pridėti dar 30 eurų. Darbdaviai tvirtina, kad Vyriausybė juos apgavo, mat juos užgultų dviguba našta – jie ne tik keltų darbuotojams algas, bet ir turėtų pagal mokesčių reformą mokėti didesnius pajamų ir kapitalo mokesčius.

Vis daugiau savivaldybių dėl sausros savo teritorijose skelbia ekstremaliąją padėtį ir reikalauja tokio paties statuso visoje šalyje. Tačiau krizių valdymo centras ir toliau tokius prašymus atmetinėja – esą lietui vis palaistant žemę, sausra Lietuvoje mažėja.  Nepaisant karts nuo karto palyjančio lietaus, vis daugiau savivaldybių savo teritorijose skelbia ekstremaliąją padėtį ir vis daugiau ūkininkų fiksuoja nuostolius dėl pavasarinių šalnų ir tebesitęsiančios sausros.

Artėjant kitais metais vyksiantiems Seimo rinkimams, Seimo opozicijos turtuoliai susirūpino senjorų gerove. Valdemaras Valkiūnas pasiūlė įvesti vaikų dešimtinę tėvams – įstatymu įpareigoti kas mėnesį dešimtadalį pajamų pervesti tėvams. Jonas Pinskus į vaikų kišenę lįsti nesiūlė, jis ragino iš biudžeto daugiau pinigų padalinti vienišiems senjorams ir 50 proc. padidinti vienišo asmens išmoką.

Po trijų mėnesių derinimų Vyriausybė įteikė Seimui mokesčių reformą. Ji žada, esą didesni mokesčiai grės tik tiems, kas gauna daugiau nei vidutinį darbo užmokestį, tačiau nekilnojamojo turto mokestį ketina užkrauti kone pusei šalies gyventojų. Verslo organizacijos jau perspėja, kad didinti mokesčius per recesiją yra pavojinga, o konservatorių partneriai liberalai grasina, jog buldozeriu reformos nepraleis.

Dėl Lietuvą siaubiančios stichinės sausros žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kaltina klimato kaitą, o kenčiantiems ūkininkams paramos pinigų lietaus nežada. Ministras ketina tik sušvelninti reikalavimus gauti numatytą europinę paramą. Žemės ūkio ir aplinkos ministrai tvirtina, kad ir toliau nėra priežasčių visoje šalyje skelbti ekstremalią padėtį, mat nėra pavojaus žmonių gyvybei ir turtui. O jei ūkininkų žemės išdžiuvo, ragina juos pačius jas ir pasilaistyti.

Artėjant kompensacijų gyventojams už elektrą pabaigai, elektra biržoje brangsta. Energetikai aiškina, kad jos kaina kyla dėl karštų orų ir jungčių su užsienio šalimis remontų. Visgi kai kurie ekonomistai mėgina raminti, esą šis pabrangimas turėtų būti laikinas, tačiau žmonės palikti nežinioje, ką pasirinkti – fiksuoti kainas ar rizikuoti ir mokėti tiek, kiek ji kainuoja biržoje. Lietuvoje kylant didmeninei elektros kainai, gyventojai nebežino, kokias elektros sutartis rinktis.

Aukštos dujų kainos gyventojams gresia ne tik antrąjį šių metų pusmetį, bet ir kitais metais. Vyriausybė kitąmet nebeplanuoja kompensuoti dalies dujų kainos gyventojams. Negana to, numato įvesti turto vertinimą tiems, kurie prašo kompensacijų – dėl to dalis gyventojų ir už šildymą kompensacijų nebegautų. Vildamiesi sutaupyti žmonės jau pradeda ruoštis žiemai malkas. Vos prasidėjus vasarai panevėžietis Vaclovas jau ruošiasi žiemai.

Vis daugiau savivaldybių savo teritorijose dėl sausros skelbia ekstremalią padėtį. Didėja gaisrų pavojus, toliau nyksta ūkininkų derlius. Miestiečiai savo želdynus mėgina gelbėti gausiai liedami vandenį, dėl ko ima strigti vandentiekis. Tačiau Nacionalinis Krizių centras visoje šalyje ekstremalią situaciją skelbti ir toliau atsisako. Esą ūkininkų ir miškininkų bėdos – dar per menkos. O ekspertai jau prognozuoja, kad dėl sausros šoktels ir maisto kainos.

Jau vakar vakare kai kuriuose šalies rajonuose prapliupo lietus ir sinoptikai žada, kad per savaitgalį lietaus sulauks dauguma šalies rajonų. Tačiau lietaus nebus daug, tad sausros pabaigos dar neprognozuoja. Nacionalinis krizių valdymo centras šiandien ketina toliau vertinti sausros padarinius ir ar jos pavojai reikšmingi visoje šalyje skelbti ekstremalią padėtį. Lietuvą vis labiau siaubia sausra.

Tarptautinis valiutos fondas (TFV) ragina vyriausybę suvaldyti infliaciją, kuri Lietuvoje tapo didžiausia eurozonos šalyse. Pirkėjai skundžiasi, kad produktų kainos kyla toliau, nepaisant prekybininkų skelbiamų nuolaidų ir akcijų. Tačiau vyriausybė vartotojams pagalbos nežada, tik planuoja Seimui pateikti naujų mokesčių projektus. Lietuvos parduotuvėse per metus svogūnai pabrango beveik trigubai. Pernai kainavę 50 ct už kilogramą, dabar kainuoja beveik pusantro euro.

Lietuvą aplenks pasaulinio lygio žvaigždės, negalės vykti ir Eurovizijos finalas, jei mūsų šalis šį konkursą laimėtų. Tokį niūrų vaizdą šalyje piešia pramogų ir pirotechnikos verslo atstovai, jeigu Seimas Lietuvoje uždraus profesionalius fejerverkus.  Seimas kaip tik svarsto, kokius fejerverkus Lietuvoje drausti, tačiau valdantieji linksta leisti pačioms savivaldybėms nuspręsti, kokiose šventėse ir vietose juos drausti.

Nors dujos Europoje atpigo, Lietuvos gyventojai už jas ir toliau turės mokėti brangiai – maždaug dvigubai daugiau nei rinkoje. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino galutines dujų kainas antrajam pusmečiui tokias, kokių prašė „Ignitis“. Energetikos ministras Dainius Kreivys atsakomybės dėl brangių dujų gyventojams kratosi, tačiau opozicija grasina ministrą papurtyti už tai, kad lietuviams dujos bus brangiausios visame regione.

Lietuvos bankas siūlo keisti bazinį bankinių paslaugų krepšelį – jo kainą sumažinti iki vieno euro ir pridėti 5 papildomus internetinius pavedimus. Tačiau išgryninamų pinigų sumą rekomenduoja mažinti. Tai patinka ne visiems. Be to, bankas siūlo pašalpas gaunantiems bazines paslaugas teikti nemokamai. Tai išgirdę komerciniai bankai pareiškė nesuprantantys, kam reikia keisti dabartinę krepšelio tvarką, o už nemokamas paslaugas reikalaus valstybės kompensacijų.

Teisėsaugininkams susekus kone milijoną eurų Europos Sąjungos (ES) paramos pasigviešusių ir jaunaisiais ūkininkais apsimetusių sukčių grupę, sukruto vidaus reikalų ir žemės ūkio ministrai. Jie skubiai ėmė tartis, ką daryti, kad sukčiams neatitektų dar neišdalinti milijardai europinės paramos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) sulaukė nurodymo visus darbus atidėti į šalį ir nuo šiol imti tikrinti europinės paramos dalybas.

Paskolų įmokoms vis labiau pučiantis, Lietuvos bankas ragina komercinius bankus daugiau klientams išduoti būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis. Trumpiausias fiksavimo periodas turėtų būti 5 metai. Tiesa, Lietuvos bankas reguliuoti palūkanų dydžių nesiima, tad, ekspertų manymu, tokie banko siūlymai iš esmės nieko nepakeis. Klaipėdietis Vytis su šeima šiuo metu gyvena nuomojamame būste, tačiau svajoja ir apie nuosavą.

Gera žinia – jau nuo liepos pigs elektra. Visuomeninis tarifas mažės penktadaliu iki 22 centų už kilovatvalandę. Kartu energetikos reguliavimo taryba primena, kad pingant elektrai Vyriausybė nusprendė nebepratęsti kompensacijų. Tad kas nenori permokėti, turi suskubti ir pasikeisti brangias sutartis. Na, o dujų vartotojams žinios ne tokios geros. Nors drastiškai pinga Europoje ir dujos, lietuviams jos atpigs vos 5 procentais.