Lietuviškų kelių degradavimo simbolis – kelias iš Vilniaus į Uteną – niekaip nesulaukia kapitalinio remonto. Vairuotojai metų metus priversti kratytis ir gadinti automobilius šiame kelyje, kurio danga vis labiau yra. Ištrupėjusių ir nelygių kelių šiuo metu pilna Lietuva.
Kelių direkcijos vadovybei tokios duobės nereikšmingos, o šį kelią sutvarkyti žada, tačiau ne anksčiau nei po 2 metų, o gal ir dar vėliau.
„Jei yra nusiskundimų ar baimių, kad pažaida gali turėti pasekmių padangai, tai bet kada galima kreiptis ir mes atsižvelgsime“, – teigia automobilių kelių direkcijos atstovas Remigijus Lipkevičius.
Vairuotojai pildamiesi degalus už kiekvieną litrą benzino sumoka po 47 centus akcizo, o už dyzeliną po 37 centus. Šie mokesčiai kasmet didės, tačiau tik pusė jų, valdančiųjų sprendimu, atitenka kelių remontui ir tiesimui. Vairuotojai neslepia pasipiktinimo:
„Kokie pas mus keliai? Šunkeliai. Gali dantis išsidaužyti bevažinėdamas“.
„Lopo, lopo skyles, bet nieko gero.“
„Kiek už kelius sumokama, būklė turėtų būti geresnė.“
„Gal kažkur į šoną nueina, gali būti ir tokie variantai.“
„Korupcija yra didelė, pinigus plauna ir viskas.“
Kelininkai ir mokslininkai perspėja – Lietuvos keliams reikia skubių ir didžiulių remontų, antraip jie toliau drastiškai blogės.
„Mes taip įvardijame – tvarstis uždėtas ligoniui, bet jam reikia operacijos, tvarstis nepadės. Jei neoperuosime ligonio, jis gali numirti. Būklė stabilizavosi, bet rizika, kad į viršų nekils“, – sako Kelių tyrimo instituto direktorius Audrius Vaitkus.
Akcizų ir vinječių mokesčių vairuotojai, anot kelininkų, sumoka apie milijardą eurų. Tačiau tik pusė pinigų nukeliauja keliams tiesti ir remontuoti. Kelininkų asociacija perspėja, kad norint bent sustabdyti kelių griūtį, būtina šią dalį padidinti nors iki 80 proc., kad per metus kelių priežiūrai tektų bent 860 mln. eurų.
„Kitu atveju Lietuvai reikės rinktis – užbaigti „Via Baltica“, pradėti Utenos kelią ar tvarkyti bent vieną tiltą. 540 mln. eurų užtenka tik kelių priežiūrai“, – teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
„Jei įvertintume infliaciją, gautume rezultatą, kad pinigų keliams skiriama mažiau nei 2008 m. Kaip žinome, tuo metu buvo krizė“, – sako finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Besistebintiems, kodėl Lenkijoje keliai geresni nei Lietuvoje, kelininkai rėžia – Lietuvos biudžetas vienam kilometrui Lietuvos kelių vidutiniškai skiria 12 tūkst. eurų, o Lenkijos neva beveik 200 tūkst. eurų, tai yra beveik 20 kartų daugiau. Susisiekimo ministras jau žada kitąmet finansavimą keliams didinti, tačiau kiek, dar pasakyti negali – laukia kitų metų biudžeto dalybų vyriausybėje ir Seime.
„Akcizai, baudos, vinječių mokesčiai keliauja ne keliams, o į bendrą biudžetą, keliams Seimas priima galutinius sprendimus, kokia proporcija paskirstyti“, – aiškina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Tragiški keliai ne tik siutina vairuotojus, bet ir, anot verslo atstovų, kenkia visos šalies ekonomikai – brangiau ir lėčiau tenka gabenti prekes bei žaliavas, be to, taip atbaidomi ir investuotojai.
Daugiau detalių ieškokite TV3 Žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
