Šiaulietis Jonas Dambrauskas beveik 30 metų išdirbo statybose, bet prieš 8 metus susirgo, prarado darbą ir ėmė gauti neįgalumo pensiją. Prieš dvejus metus vyras sulaukė pensinio amžiaus ir pradėjo imti senatvės pensiją, tačiau kartu neteko neįgalumo išmokos.
„Dabar gaunu 450 eurus pensijos. Kai išėjau į pensiją, liepė pasirinkti, pasirinkau pensiją, o anos – neįgalumo išmokos – nebedavė, kuri būtų mažesnė 3 ar keliais eurais“, – sako šiaulietis J. Dambrauskas.
Pasak senjoro, senatvės pensijos pakanka tik išgyventi, tad norėtų gauti ir neįgalumo išmoką.
„Kas nenorės, aišku savaime, tik ar čia įmanoma?“ – svarsto senjoras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad tokių kaip Jonas, negalią turinčių senjorų, gali būti apie 200 tūkst., tai yra apie trečdalis iš 600 tūkst. Jiems jau nuo naujųjų metų siūlo mokėti papildomus negalios priedus.
„Žmonės, kurie yra pensinio amžiaus, jie turi teisę įsivertinti dalyvumo lygį, jei turi negalią, gauti papildomą išmoką“, – teigia socialinės apsaugos ministrė Monika Navickienė.
Vidutinis priedas už neįgalumą, kurį ministrė siūlo matuoti naujai sugalvotu terminu – dalyvumo lygiu – per mėnesį sudarytų 140 eurų ir priklausytų nuo pensijos dydžio ir negalios lygio. Kuo pensija ir negalia didesnė – priedas būtų didesnis, maksimaliai iki pusės pensijos dydžio. Ministerija skaičiuoja, kad kitąmet priedams gali prireikti apie 250 milijonų eurų.
„Pensijos mokamos iš dviejų šaltinių, bendroji pensijos dalis – iš valstybės biudžeto, individuali, priklausanti nuo įmokų – iš socialinio draudimo biudžeto. Tikslaus lėšų poreikio įvertinti galimybės nėra“, – tvirtina ministerijos pensijų grupės vadovė Inga Buškutė.
Prognozuodama lėšų priedams už negalią poreikį, ministerija planuoja, kad senatvės pensijos kitąmet didės mažiau nei šiemet – nebe 12 proc., o tik 9 proc. Tokiu būdu vidutinė pensija, šiuo metu siekianti 530 eurų, padidėtų apie 50 eurų.
„Dėl galutinio indeksavimo, koks bus 2024 m. „Sodros“ pensijų, komentuoti dar negaliu, nes vyksta galutiniai biudžeto dėliojimai“, – sako M. Navickienė.
„Pensijų indeksavimas yra numatytas įstatyme, jis bus vykdomas, tačiau konkretūs skaičiai paaiškės šiek tiek vėliau“, – tikina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Išgirdę pensijų didinimo prognozes kitiems metams, senjorai neslepia nusivylimo:
„Labai mažai, ką čia reiškia?“
„Kas yra 50 eurų, ką gali dabar nusipirkti?“
„Mano pensija 390 eurų, labai mažai.“
„Kieno mažos pensijos, tai atitinkamai mažiau ir prisidės pinigėlių.“
Sužinoję apie ministrės M. Navickienės planus kitąmet mokėti senjorams priedus už neįgalumą, opozicijos atstovai negaili kritikos – vadina priešrinkiminiu populizmu, prognozuoja masinį senjorų antplūdį į neįgalumo nustatymo agentūrą ir chaosą. Kiti abejoja, ar valdantieji sukrapštys 250 milijonų naujoms išmokoms.
„Visi stengiasi greitai rasti kokią nors landą, gal visi taps labai neįgalūs po kažkiek laiko. Manau, kad turi būti sudėti saugikliai“, – teigia Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Kada tai daroma, kiek kainuoja, iš kokių lėšų ir kodėl kai kurioms žmonių su negalia grupėms projektai 3 metus užšaldyti stalčiuose?“ – svarsto frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.
„Eilinį kartą konservatorių sukurta reforma atneša didelį chaosą, neskiria tam finansavimo“, – teigia Seimo narys, valstietis Valius Ąžuolas.
Na, o socialinės apsaugos ekspertas Teodoras Medaiskis ragina valdančiuosius nelįsti į „Sodros“ biudžetą pinigų priedams už neįgalumą, o verčiau tiesiog visiems senjorams daugiau padidinti pensijas.
„Reikėtų lėšas dalinti visiems pagal įgytas teises, o negalią turinčius žmones paremti iš socialinės paramos priemonių“, – mano socialinės apsaugos ekspertas Teodoras Medaiskis.
Ministerijos projektą dar svarstys Vyriausybė ir Seimas ir jei jį palaimins, ministrai dar turės nustatyti tvarką, kaip valdininkai ar medikai turės tikrinti kiekvieno senjoro neįgalumo lygį ir kas kiek metų patikrą teks kartoti, kad pensijos priedą pasididintų ar neprarastų.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
