Donatas Brimeris

Lietuvos ekonomika paniro į recesiją. Ir nors Valstybės duomenų agentūra gerina ekonomikos smukimo rodiklį, jis vis tiek patvirtina, kad ekonomika ritasi žemyn. Traukiasi apdirbamoji pramonė, prekyba, pervežimų ir nekilnojamojo turto pardavimų apimtys. Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.

Reaguodama į Rusijos grėsmes, NATO parengė naujus Baltijos šalių gynybos planus. Lietuvos politikai viešai džiūgauja, kad Lietuva pagal juos bus dar saugesnė nei iki šiol, tačiau pripažįsta, kad teks įdėti daug darbo ir pinigų jiems įgyvendinti. O kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, viešai besidžiaugiantis naujais planais, labai miglotai kalba, ar galime tikėtis tvirtos paties Vilniaus gynybos.

Per metus vidutinė alga Lietuvoje padidėjo 140 eurų į rankas ir kovą pasiekė beveik 1200. Vien minimali alga padidėjo 100 eurų. Tačiau žmonės skundžiasi, kad atlyginimų augimo nejaučia, mat infliacija dar didesnė. Tiesa, nepaisant recesijos, šiemet ekonomistai prognozuoja algas padidėsiant dar dešimtadaliu, tačiau jau kitąmet augimas sulėtės. „Indritus“ restoranas priklauso Panevėžio rajone kaimo parduotuvių ir restoranų verslą valdančiai bendrovei.

Sostinės centre medkirčiai toliau pjauna šimtamečius medžius. Naujasis meras konservatorius Valdas Benkunskas verslininkams, nupjovusiems šimtametį ąžuolą, grasina 140 tūkstančių eurų bauda. Tuo pat metu pačiame centre, Gedimino prospekte, Lukiškių aikštėje, darbininkai nupjovė 6 šimtametes liepas. Sostinės gyventojai stebisi savivaldybės dviveidiškumu, mat Lukiškių aikštėje liepos nudžiūvo, spėjama, dėl Vilniaus vadovų sprendimo trinkelizuoti Lukiškių aikštę.

Dėl nukirsto šimtamečio ąžuolo Vilniaus centre meras Benkunskas kreipiasi į prokuratūrą – kaltininkams grasina baudžiamąja atsakomybe ir šimtatūkstantine bauda. Tačiau verslininkai atsakomybės kratosi, bando prisidengti formalumu – neva ažuolas trukdė lietaus kanalizacijai ir neturi saugomo statuso. Augalų specialistai tvirtina, kad pagal projektą ąžuolas net ir apstatytas daugiaaukščiais namais būtų išgyvenęs.

Akibrokštas Vilniaus centre. Vidury dienos statybvietėje darbininkai nupjovė šimtametį ąžuolą. Aplinkinių namų gyventojai šokiruoti. Meras Valdas Benkunskas atsakingam vystytojui grasina prokuratūros tyrimu ir šimtatūkstantinėmis baudomis. Beje, aplink ąžuolą pastatus suprojektavo buvusio mero Remigijaus Šimašiaus žmonos valdoma bendrovė. Štai taip su pjūklu atvykę darbininkai vidurdienį Vilniaus centre tiesiog ėmė ir nupjovė didžiulį šimtametį ąžuolą. Aplinkinių namų gyventojai šokiruoti.

Lietuvą drebina Gatvės muzikos diena. Ypač daug pasirodymų Vilniuje. Pačių įvairiusių stilių muzikantai – nuo klasikinės muzikos iki trankaus metalo groja praeiviams. Štai taip būgnininkas Gediminas Mačiulskis demonstruoja savo sugebėjimus būgno lazdelėmis groti ant pačių įvairiausių paviršių. Šis pasirodymas – tai Vilnių šiandien drebinančio kasmetinio renginio – „Gatvės muzikos diena“ dalis.

Vos apšilęs kojas Vilniaus mero kėdėje, Valdas Benkunskas jau žada per kadenciją nauju asfaltu padengti beveik tūkstantį kilometrų Vilniaus gatvių. Vien šiemet šiems darbams žada atseikėti 40 milijonų, tai yra už kilometrą – po beveik pusę milijono. Kad gatvės bus lygesnės, vilniečiai patenkinti, tačiau rodo dar baisesnį vaizdą daugiabučių kiemuose – mašinos klampoja purvyne, duobės dar gilesnės, o ant galvų krenta trupančių balkonų nuolaužos.

Prekybos centruose – naujas lojalumo žaidimų ir prizų vajus. Prekybininkai pirkėjus vilioja kino bilietais, televizoriais ir kitais buitiniais aparatais. Tačiau rekordinių maisto kainų išgąsdinti pirkėjai į tokias viliones žvelgia nepatikliai ir reikalauja ne žaidimų, o mažesnių maisto produktų kainų.

Vyriausybę purtant korupcijos skandalui, prezidentas Nausėda peikia ir Vyriausybės parengtą mokesčių reformą. Šalies vadovas pasisako prieš mokesčių kėlimą, ypač vidurinei klasei, ir siūlo lengvatas verslui išgyventi recesiją. Prezidento poziciją remia ir didelė dalis opozicijos. Verslas reikalauja mokesčių reformą išvis atidėti. Tačiau valdančiųjų atstovai gąsdina, kad tuomet gali pritrūkti pinigų finansuoti viešąsias paslaugas.

Vyriausybė jau svarsto, kiek kitąmet didinti minimalią algą maždaug šimtui tūkstančių ją gaunančių lietuvių. Finansų ministerija parengė planą, pagal kurį minimali alga į rankas padidės 76 eurais. Darbdaviai jau nerimauja, kad išgirdę apie minimalios algos didėjimą ir kiti, daugiau uždirbantys darbuotojai, ims reikalauti dar didesnių algų, nors Lietuva paniro į recesiją. O profsąjungos atšauna, kad tokie norai pagrįsti ir kvalifikuoti darbuotojai turi uždirbti bent penktadaliu daugiau.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė užsimojo keisti mokesčių reformą ir lietuviams dabar žada vokišką gerovę. Sulaukusi kritikos lavinos dėl planų didinti mokesčius dirbantiems individualiai, ministrė šiek tiek atsitraukia ir žada nedidinti mokesčių didesniam būriui lietuvių – tiems, kas uždirbs iki 15 tūkst. eurų per metus. Verslo atstovai tokias ministrės korekcijas vadina kosmetinėmis ir toliau reikalauja reformą atidėti lengvesniems laikams.

Kiek mokėsime už elektrą, dujas ir šildymą antrąjį pusmetį? Europos rinkoje energetikos ištekliams atpigus, ekspertai mato galimybes ir gyventojams mažiau mokėti už elektrą bei dujas. Šildymas esą irgi neturėtų būti brangesnis. Energetikos ministras Dainius Kreivys tokias prognozes vertina atsargiai ir pažadų, kad kainos liks mažesnės, nedalina. Jis tik perspėja, kad brangias elektros sutartis tebeturintys gyventojai nuo liepos gali nebegauti kompensacijų.

Naujoji sostinės valdžia tęsia aršiai vilniečių kritikuojamus gatvių siaurinimo projektus. Tiesa, bent vienoje vietoje, po TV3 žinių reportažo, jau pripažįsta klaidą ir susiaurintą sankryžą vėl platina. Toks chaosas piktina vilniečius, kurie kaltina miesto valdžią taškant jų sumokėtus mokesčius. Miesto opozicijos atstovai ketina reikalauti valdančiųjų atsakomybės ir stebisi, kad gatvių siaurinimui diriguoja tarnautojas, net neturintis reikalingo išsilavinimo.

Seimas priėmė „žaliųjų“ kuro akcizų paketą. Dėl to pabrangs dyzelinas ir benzinas, gamtinės dujos, anglys, krosnių kuras. Dyzelino mokesčiai prilygs benzino ir net juos viršys, tad vyriausybė viliasi, kad didesnėmis kainomis privers lietuvius rinktis mažiau taršų kurą. Nauji mokesčiai pykdo vairuotoius, o verslininkai perspėja, kad dėl to dar labiau padidės kitų prekių ir paslaugų kainos, tačiau oro kokybė nuo to vargu, ar pagerės.

Dauguma lietuvių giriasi, kad savo atliekas rūšiuoja ir bet kur neišmeta. Tačiau atliekų tvarkytojai tokias kalbas paneigia. Konteineriuose, skirtuose plastikui, metalui ir popieriui, net trečdalis atliekų yra netinkamos, kurios sugadina teisingai rūšiuojančių darbą. Tad ragina gyventojus būti atidesniems. Beje, vilniečiai skundžiasi perpildytais konteineriais ir šiukšlių kalnais aplink juos.

Nors elektra ir smarkiai atpigo, daugiau kaip pusė milijono lietuvių neskuba keisti sutarčių į pigesnes ir tebemoka didesnius negu 28 centai už kilovatvalandę tarifus. Premjerė Ingrida Šimonytė kalba, kad nuo liepos elektros kainų greičiausiai nebekompensuos, tad daugybei lietuvių gresia mokėti už elektrą brangiau.

Seime žlugo interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Valdantiesiems pavyko atremti jau antrą opozicijos mėginimą pašalinti iš posto žemės ūkio ministrą, kurį ir daugybė ūkininkų organizacijų kaltina nesusitvarkant su pareigomis. Ministrą ir toliau remia premjerė Šimonytė, tad ūkininkai grasina Vyriausybei naujais protestais ir kelių blokadomis. Ūkininkai prieš mėnesį prie Seimo krovė mėšlo maišus, dalijo pieną ir liejo nepasitenkinimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.

Ugniagesiams ir prokurorams pasiskundus dėl siaurinamų, gėlių ar medelių klombomis užstatytų gatvių, meras Remigijus Šimašius eismo kliūtis žada pašalinti tik Senamiestyje. Tiesa, per mero rinkimus gatvių siaurinimą Šimašius sustabdė, o iškart po rinkimų gatvės ir toliau siaurinamos.  Vilniečiai vis garsiau skundžiasi, kad jiems pravažiuoti beveik neįmanoma ir daugybėje kitų rajonų, todėl reikalauja stabdyti siaurinimus.

Prokuratūra imasi ginti viešąjį interesą Vilniuje ir reikalauja šalinti kliūtis Šimašiaus susiaurintose sostinės gatvėse. Ugniagesiai skundžiasi, kad rekonstruotose gatvėse nebeišsitenka – ne tik vėluoja į gaisrus ir gadina savo techniką, bet ir apibraižo savo ir kitų vairuotojų mašinas. Priekaištus žeria ir automobilių vairuotojai, kurie susiaurintose gatvėse negali prasilenkti, subraižo automobilius.

Finansų ministerijos siūlomai mokesčių reformai – nauja profsąjungų ir darbdavių kritikos lavina. Profsąjungos piktinasi, kad apie 40 proc. algos mokesčiams atiduodantiems darbininkams vyriausybė mokesčių nemažina, tačiau rengiasi mokesčius iki panašaus lygio padidinti ir dirbantiems individualiai.

Lietuvą užplūdo šilti orai, o sinoptikai skelbia, kad šiluma nesitrauks ir esą jau palankios sąlygos baigti šildymo sezoną. Tačiau savivaldybės į tokias žinias reaguoja skirtingai. Štai Vilnius skelbia, kad šildymo sezoną jau baigia, nors net nespėjo išnagrinėti kompensacijų prašymų už lapkričio mėnesį. O kitų didmiesčių vadovai išjungti šildymo dar nesiryžta ir baiminasi galimų šalčių.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei dėl siūlomos mokesčių reformos kritikos strėlės skrieja jau ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių. Daugiausiai aistrų kelia užmojai keisti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Opozicija priekaištauja, esą didesnė mokesčių našta užgrius vidutiniokus, o turčiai ir toliau lobs. Valdantieji taip pat nerimauja, kad didės mokesčių našta.

Finansų ministerijai svarstant, kaip kovoti su vadinamuoju gyvulių ūkiu ir naikinti tam tikrų jo narių mokestines lengvatas, ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo priešingas pataisas. Ji siūlo mažinti mokestinę naštą imigrantams ir iš užsienio grįžusiems lietuviams. Ministrė siūlo lengvinti verslo sąlygas naujokams – dvejus metus įmones atleisti nuo pelno mokesčio. Premjerė ir finansų ministrė tokių naujovių neatmeta ir ruošiasi svarstyti.

Prie Seimo prikrovę maišus mėšlo ir blokavę kelią prie Kryžkalnio, ūkininkai grasina jau naujais protestais. Žemdirbiai nerimauja ir dėl naujų mokesčių, kuriuos jiems planuoja Finansų ministerija. Ūkininkai piktinasi jau ne tik žemės ūkio ministru, bet ir aplinkos ministro planais panaikinti žemės įsigijimo ribojimus, apsunkinti žemdirbystę aplinkosaugos reikalavimais.

Energetikai skaičiuoja, kad tokių žemų elektros kainų kaip kovo mėnesį nebuvo beveik dvejus metus. O rekordiškai nukritus elektros kainoms, nepriklausomi elektros tiekėjai vilioja skubiai keisti sutartis ir mokėti mažiau. Tiesa, apie pusė lietuvių galimybėmis pasikeiti sutartis net nesidomi. Tad energetikai ragina pasinaudoti palankia proga ir perspėja, kad tokios žemos kainos ilgai nebus, vasarą elektra esą vėl gali brangti.

Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ūkininkai kaltina užmojais išduoti tėvynę ir lietuvius nuskurdinti. Ministras tokių kaltinimų sulaukė dėl siūlymo leisti nuosavybėn sukaupti didžiulius dirbamos žemės plotus – panaikinti dabar galiojantį 500 hektarų ribojimą. Ūkininkų atstovai gąsdina, kad panaikinus limitą Lietuvos žemes supirks stambūs šalies žemvaldžiai ir užsienio korporacijos, o lietuviai gimtoje žemėje esą beliks tik samdiniais.

Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.

Pasipiktinę vyriausybės žemės ūkio politika, ūkininkai jau blokuoja kelius. Prie Kryžkalnio virtinė traktorių trukdė eismą ir sukėlė didžiules spūstis. Tuo metu žemės ūkio ministras, pažadėjęs 8 milijonus eurų paramos pieno gamintojams, ruošiasi paramą padalinti ne visiems, o tik smulkiausiems. Stambesnieji pieno gamintojai tokius ministerijos planus vadina ūkininkų kiršinimu ir grasina naujais protestais.

Įpykusi tūkstantinė ūkininkų minia sudrebino Seimo rūmus. Ūkininkai ne tik šaukė parlamentarams „gėda“, bet ir atvežė po langais jiems mėšlo, šakių, guminių batų ir pieno. Žemdirbiai reikalauja gelbėti žemės ūkį ir išversti iš posto žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Premjerė Šimonytė nenusileidžia ūkininkams – ragina juos užuot protestavus kooperuotis ir taip esą patiems išsimušti iš supirkėjų didesnes kainas už žaliavinį pieną.

Laisvės partiją drebina nepotizmo skandalas. Partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės klasiokė ir kursiokė Agnė Belickaitė įsidarbino šiltoje vietoje „Lietuvos geležinkeliuose“ su atlyginimu didesniu nei 4000 eurų į rankas. Negana to, ji yra Armonaitės vadovaujamos partijos valdybos nario viceministro Vinco Jurgučio žmona. Laisviečiai įtikinėja, kad Armonaitės vaikystės draugė įsidarbino pati, be jų protekcijų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti antrosios pakopos pensijų sistemą, švelninti automatinį žmonių įtraukimą – jo nekartoti kas trejus metus, o, piliečiui atsisakius, vėl įtraukti tik vieną kartą. Ministerija siūlo dvigubinti sumą, kurią, sulaukę pensinio amžiaus, vietoje periodinių mokėjimų galėsite pasiimti – nebe 5 tūkstančius, o beveik 11 tūkstančių eurų.

Prekybos centruose – nauja realybė ir dar neregėti vaizdai: elektronines kaukiančias apsaugas prekybininkai jau kabina ne tik ant knygų, kvepalų ar svaigalų, bet ir ant rekordiškai išbrangusių dešrų, sviesto, sūrio ir mėsos. Prekybininkai patvirtina nebesusitvarkantys su vagišiais – šie paslapčia išsineša vis daugiau brangaus maisto. Policija taip pat skėsčioja rankomis – sugautiems ilgapirščiams masiškai išrašinėja baudas, tačiau tai jų nebegąsdina ir vagys toliau švarina parduotuvių lentynas.

Kas turi apmokėti garantinę mašinų patikrą, už kurią automobilių salonai nesikuklina iš naujų mašinų savininkų nulupti ir 200 eurų? Dėl šio mokesčio susikivirčijo automobilių prekeiviai ir remontuotojai. Vienos įmonės vadovas įrodinėja, kad paslauga garantinei mašinai turi būti nemokama, o reikalavimą susimokėti vadina vairuotojų apiplėšinėjimu. Tačiau kiti atšauna, esą nemokamai remontuoti kitų įvežtas mašinas negali.

Beveik du mėnesius protestuojantys dėl nuostolingų pieno supirkimo kainų ūkininkai prie Vyriausybės atsivežė tikrą karvę. Pastaroji po Vyriausybės langais ėmė bliauti, bet premjerės Ingridos Šimonytės neprišaukė, atkreipė tik krašto apsaugos ministro dėmesį. Pastarasis sako niekuo negalįs padėti ūkininkams, o žemės ūkio ministras jau žada padalinti kompensacijoms 8 milijonus eurų.

Lietuvos bankas su Finansų ministerija paruošė naują mokestį šiemet milijardinį pelną susižersiantiems komerciniams bankams. Ketina apmokestinti viršpelnius, kuriuos bankai kraunasi išaugus paskolų palūkanoms. Finansų ministrė siūlo pinigus iš surinkto mokesčio skirti karinėms reikmėms – kelių, oro uostų ir kitų objektų statyboms. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad ir toliau mokės dideles palūkanas, o naudą pasiims kažkas kitas.

Turto bankas giriasi formuojantis naują taupymo biudžetinėse įstaigose standartą – trečdaliui darbuotojų tiesiog neįrengė darbo vietų. Taip darbuotojai priversti dirbti iš namų, o įstaiga taupo lėšas biuro išlaikymui. Tačiau tokia praktika nerimą kelia profsąjungoms. To priežastis, kad dirbdami iš namų darbuotojai jokių kompensacijų už darbą savo sąskaita negauna. Negana to, darbdaviai teigia, esą tai privalumas, už kurį mokėti ir nesiruošia.

Pieno dalybomis ir mitingais nesugebėję suminkštinti premjerės Ingridos Šimonytės širdies, ūkininkai po Vyriausybės langais pastatė karvę. Jie reikalauja Vyriausybės pagalbos – mažiausiai 40 milijonų eurų kompensacijų už nuostolius, kuriuos patiria dėl pieno supirkėjų sumažintų kainų. Jei Vyriausybė neduos pinigų, ūkininkai vis garsiau grasina mitinguoti prie Seimo ir blokuoti Vilniaus kelius traktoriais.

Nesulaukdami iš vyriausybės kompensacijų, pieno gamintojai grasina naujais protestais. Tuo metu Žemės ūkio ministerija ūkininkus ragina savimi pasirūpinti patiems ir pradėti kaupti pinigus juodiems laikams specialiuose rizikos fonduose. Iš tokių savišalpos fondų žemdirbiai esą gautų ir priedus iš europinės paramos. Tačiau daugybė ūkininkų į tokius fondus žvelgia nepatikliai – baiminasi, kad ne tik negaus paramos, bet dar ir praras savo pinigus.

Lietuva ruošiasi dar didesnei grėsmei iš Rusijos. Nors Rusija Ukrainoje įklimpo, anot Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, mūsų šalis turi stiprinti savo gynybą. Ministras ketina imtis dešimtmečio projekto – kurti 18 tūkst. karių diviziją, kuri gali būti apginkluota tankais, sraigtasparniais, raketų paleidimo sistemomis. Lietuvai turimos ginkluotės nebepakanka – tvirtina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Maistas toliau brangsta ir lietuviai vis mažiau jo įperka. Tačiau prekybininkams tai nė motais – infliacija jų kasas toliau pildo vis naujais šimtais milijonų eurų. Pirkėjai jaučiasi mulkinami prekybininkų ir reikalauja mažinti kainas, o ne didinti nuolaidas. Nauja europinė direktyva jau pusmetį riboja prekybininkų užmojus pūsti prekių kainas tam, kad vėliau galėtų suvaidinti didesnę nuolaidą.

Liūdnos žinios turintiems paskolas. Su aukšta infliacija nesusitvarkantis Europos centrinis bankas rengiasi toliau kelti palūkanų normas. Tad turintiems paskolas už jas teks mokėti dar brangiau. Tai pajus ne tik gyventojai, bet ir verslas. Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.

Besipiktinantys rekordiškai nukritusiomis pieno supirkimo kainomis ūkininkai pagaliau prisbeldė iki Prezidentūros – susirinko ir žemdirbiai, ir prekybininkai, ir perdirbėjai. O pieno krizėje įklimpusiam žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui kritikos pažėrė prezidentas. Ministrą jis ragina greičiau padėti ūkininkams išgyventi žemų pieno supirkimo kainų krizę. Tačiau Navickas toliau ragina ūkininkus kooperuotis ir laukti europinių pinigų.

Valdantieji jau daugiau kaip metus negali apsispręsti, ką daryti su Lietuvos fermose auginamais ir galimai kankinamais kailiniais žvėreliais. Žemės ūkio ministerija svarsto kailinių žvėrelių verslą uždrausti tik po 4 metų, antraip esą tektų jų augintojams mokėti didžiules kompensacijas – pusšimtį milijonų eurų. Vyriausybė linksta kompensuoti mažiau – po eurą už vieną žvėrelį, kurių Lietuvos fermose apie pusantro milijono.

Socialdemokratai jau bombarduoja Seimą pasiūlymais keisti antrąją pensijų pakopą. Ir siūlo ne tik naikinti automatinį įtraukimą į privatų kaupimą, bet ir leisti iš kaupimo bet kada gyventojams pasitraukti ir atsiimti savo pinigus. Tiesa, Lietuvos bankas pasisako už švelnesnes korekcijas. Lietuvos bankas žada, kad po dabartinio nuosmukio ir įmokų nuvertėjimo, kada nors ateis geresni laikai ir esą privačių pensijų vertės atsistatys. Štai kaip šiauliečiai kalba apie pernai 15 proc.

Lietuvos banko tyrimui, neradusiam prekybininkų ir perdirbėjų kaltės dėl rekordinių maisto kainų – naujos kritikos strėlės. Jį peikia žemės ūkio ministras, o Seimo nariai reikalauja tyrimą pildyti naujais duomenimis. Tuo metu konservatorius Kupčinskas didžiuosius prekybininkus užsimojo paauklėti uždrausdamas jiems dirbti sekmadieniais ir per šventes.

Keletas šimtų ūkininkų iš visos Lietuvos suvažiavo į mitingą prie Žemės ūkio ministerijos reikalaudami didesnių pieno supirkimo kainų ir apsaugoti juos nuo galimų bankrotų. Iš pienovežio jie miestiečiams dalijo ir nemokamą pieną. Tuo metu pačioje ministerijoje ministras Navickas su pieno sektoriaus dalyviais tarėsi, kaip kartu įveikti besitęsiančią pieno krizę. O štai iš susitikimo ūkininkai išėjo nusivylę net nesulaukę pabaigos.

Didesnių pieno supirkimo kainų reikalaujantys ūkininkai sukėlė šurmulį po Žemės ūkio ministerijos langais. Ten jie atsigabeno 3 tonas pieno ir ėmė tiesiog dalinti vilniečiams. Tačiau protestuojantys ūkininkai žemės ūkio ministro neišvydo – jis komandiruotėje pas arabus, o pas protestuotojus atėjęs viceministras palinkėjo palaukti, kol Europoje pieno rinka nurims ir kainos pačios pakils.

Ūkininkai nenuilsta ir trečią savaitę protestuoja dėl rekordiškai žemų pieno supirkimo kainų ir toliau nemokamai dalija pieną gyventojams. Peikdami Lietuvos banko tyrimą apie maisto kainas Lietuvoje, ūkininkai skelbia savo duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje pieno supirkimo kaina atsilieka nuo ES vidurkio ir infliacijos. Šią savaitę ūkininkai grasina didžiuliais protestais Vilniuje.