Donatas Brimeris

Dėl šalyje rekordiškai pabrangusio maisto Lietuvos bankas prekybininkų ir perdirbėjų kaltės nemato. Maisto kainos esą pakilo daugiausia dėl Kremliaus sukelto energetinio šoko, o verslininkai prekes brangino tiek pat, kiek jiems patiems pabrango energetika ir darbo sąnaudos. O žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai esą savo produkciją išbrangino žymiai labiau už sąnaudas. Žemės ūkio rūmų vadovas su tokiomis išvadomis nesutinka.

Gyventojams vis dažniau skundžiantis dėl be leidimų kertamų medžių, politikai ginčijasi, kaip pažeidėjus bausti. Socialdemokratai siūlo 20 kartų padidinti baudas už neteisėtus kirtimus, tačiau vyriausybė tam nepritaria. Valdantieji žada, kad jau nuo gegužės situacija pagerės, kai įsigalios nauji reikalavimai atsodinti sunaikintus želdinius ir savivaldybės pačios galės įvertinti kirtimais padarytą žalą.

Žemiau savikainos nukritusiomis pieno supirkimo kainomis besiskundžiantys ūkininkai įvairiuose šalies miestuose toliau dykai dalija savo pieną. Jie toliau koneveikia žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir reikalauja susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte. Tačiau ministras žada susitvarkyti pats ir saugo premjerę nuo konflikto su ūkininkais. Jis jau prašo skubios Europos komisijos paramos Lietuvos ūkininkams. Tiesa, nežinia, kada jie sulauks šios paramos ir aš iš viso ją gaus.

Socialdemokratai kaltina Vyriausybę visišku abejingumu gyventojų išlaidoms už elektrą. Elektrai biržoje rekordiškai pingant, socdemai ragina Vyriausybę skubiai keisti elektros kompensavimo modelį, kad didesnę naudą pajustų gyventojai, o ne elektros pardavėjai, gaunantys iš biudžeto milijonus eurų.

Nepriklausomi elektros tiekėjai klientus vilioja vis patrauklesniais elektros tarifais. Jau ir „Ignitis“ siūlo mažesnius už 28 centus fiksuotus tarifus. Energetikos agentūros vadovas vertina, kad bendrovės kovoja dėl klientų mažindamos kainas ir ragina tuo pasinaudoti – nutraukti brangias sutartis. O premjerė Ingrida Šimonytė po susitikimo su Švedijos premjeru pareiškė nesitikėti greito sprendimo dėl dalies pinigų susigrąžinimo iš Švedijos už pernai iš jos nupirktą brangią elektrą.

Per Lietuvą vilnija ūkininkų protestai. Perdirbėjams perpus sumažinus žaliavinio pieno kainą, žemdirbiai toliau pieną pila laukuose ir dalija gyventojams. Prie perdirbimo gamyklų ir prekybos tinklų būstinių ūkininkai pristatė medinių kryžių. Gaudami kone dešimt kartų mažesnę kainą už pieną negu jis kainuoja parduotuvėse, žemdirbiai prekybininkus ir perdirbėjus kaltina godumu ir reikalauja derybų.

Gyventojams taupant ir parduotuvėse perkant vis mažiau, didieji prekybininkai griebiasi naujų vilionių. Vienas paskui kitą skelbia jau ne tik akcijas, bet ir mažinantys pradines būtiniausių prekių kainas. Pirkėjai priekaištauja: vos kelis procentus siekiančio kainų sumažinimo jiems neužtenka. Na, o pieno gamintojai kerta iš peties – pieno produktų kainos lentynose turi mažėti iš esmės, mat jiems už karvių pieną perdirbėjai dabar moka perpus mažiau nei pernai.

Gyventojai masiškai perka savo elektros matuoklius, kuriais mėgina nustatyti, kiek sunaudoja elektros energijos. Taip žmonės reaguoja į ESO statomus naujuosius išmaniuosius elektros skaitiklius. Vis daugiau žmonių įtaria, kad šie skaitikliai jiems prisuka daugiau elektros nei senieji. ESO tokias abejones griežtai atmeta ir tvirtina, kad naujieji skaitikliai yra patikimi. Panevėžietis Vitalijus prieš porą mėnesių sulaukė ESO staigmenos.

Už 5 milijonus eurų Sveikatos mokslų universitetas Kaune baigia statyti specialų laukinių gyvūnų globos centrą. Jame už milijoną eurų kasmet veterinarai žada gydyti ir globoti ne tik briedžius, elnius, gulbes ir kitus Lietuvos gyvūnus, bet ir dramblius, beždžiones, krokodilus, papūgas. Aplinkos ministras tvirtina, kad tokiame centre Lietuva vykdys tarptautinius įsipareigojimus saugoti laukinę fauną.

Savaitgalį įsigalios europinis rusiško dyzelino embargas, o vairuotojai dyzelino litrą jau priversti pirkti kone 20 centų brangiau už benzino. Ekonomistai prognozuoja tolesnį naftos ir degalų brangimą ir sunkius metus ne tik vairuotojams, bet ir visai šaliai. Pernai Lietuvos ekonomika dar sugebėjo augti, tačiau dabar nuotaikos ne tokios optimistiškos. Šiemet ekonomiką smukdys augančios paskolų palūkanos, tad metai ir vėl bus sunkūs.

Lietuvoje verkiant trūksta policininkų ir situacija tokia prasta, kad į pagalbą policijai Vyriausybė siunčia viešojo saugumo tarnybos pareigūnus. Jie jau patruliuoja Vilniaus ir Kauno gatvėse. Pasak Viešojo saugumo tarnybos, dėl nestabilios geopolitinės situacijos ir dėl galimų grėsmių gyvybiškai svarbiai šalies infrastruktūrai gatvėse patruliuojantys pareigūnai su savimi turi ginklus, elektrošokus, ašarines dujas, antrankius.

Gyventojai masiškai atakuoja elektros pardavėjus ir reikalauja sumažinti elektros kainas. Nebeturėdami, kur trauktis, tiekėjai po truputį jas mažina. Tačiau, kad susimažintų elektros sąskaitas, gyventojai turi pasirašyti naujas sutartis, o dominuojančios rinkoje bendrovės „Ignitis“ elektroninė savitarna kaip tyčia nuo penktadienio užstrigo.

Seimas prigalvojo naujų suvaržymų statyboms, dėl kurių ir taip sunkiai įperkami butai gyventojams gali dar labiau pabrangti. Pirkti butus bus galima tik šimtu procentų baigtus. Gyventojai jau nerimauja, kad turės papildomai susimokėti statytojams už būsto apdailą, kurios jiems visai nereikia ar kurią patys galėtų pasidaryti pigiau. Negana to, jau nuo gegužės sumažės galimybės statytis namus ūkio būdu.

Karvių augintojai ir melžėjai grasina išpjauti melžiamas karves, mat jų esą laikyti neapsimoka sumažėjus pieno supirkimo kainoms. Europoje pienas taip pat jau pinga. Lietuvos pirkėjai parduotuvių lentynose to nemato ir piktinasi išbrangusiais pieno produktais. Visgi pieno kainos jau nustojo kilti, o prie sienos remiami prekybininkai pripažįsta – jau teks piginti ir jo produktus. „Nieko nėra, nei papildų, nieko, tik šienas.

Biržoje atpigus elektrai, jau reaguoja ir energetikos reguliuotojas. Jis ragina gyventojus pasikeisti brangias eletros pirkimo sutartis ir ragina paskubėti, mat nuo liepos kompensacijų gali nebelikti ir už elektrą gresia mokėti brangiau nei dabar. Renatas Pocius tvirtina, kad pasirašę naujas sutartis ir susimažinę elektros kainą, sutaupysite ne tik patys, bet ir sumažinsite valstybės biudžeto išlaidas.

Elektrai rinkoje pingant, prezidentūra ir vyriausybė elektros tiekėjus ragina mažinti elektros kainas, kad gyventojai pagaliau pajustų rinkos liberalizavimo naudą. Nors ir vangiai, elektros tiekėjai priversti mažinti savo viršpelnius. Šiuo metu jie jau siūlo tokius planus, kurie leis vyriausybei net nebemokėti gyventojams kompensacijų. Tiesa, kad taip nutiktų, aktyvūs turi būti ir patys gyventojai – turi patys nutraukti senas brangias sutartis ir pasirašyti naujas.

Vilniuje – 1863 metų sukilimo minėjimas. Rasų kapinėse sukilėlių koplyčioje šalies vadovai kalba, kaip kartojasi istorija, ir po 160 metų Ukraina su tuo pačiu priešu vėl kovoja už savo ir mūsų laisvę. Su rūbais ir ginklais, kokie buvo prieš 200 metų, kauniečiai demonstruoja, kaip prieš 160 metų sukilėliai žengė į kovą dėl Lietuvos išvadavimo iš Rusijos imperijos. O rankose – tiesinti dalgiai. „Ginklas – tiesintas dalgis. Praktiškai yra simbolis visų sukilimų.

Neapsikentę Lietuvos bankų įkainiais, pigesnių paslaugų verslininkai jau ieško užsienyje. O vartotojų gynėjai prognozuoja, kad populiarėjant momentiniams mokėjimams telefonais, greitai ir kortelių skaitytuvų, ir pačių kortelių nebereikės. Verslininkai skundžiasi bankų įkainiais už kortelių aptarnavimą. Bankininkai atkerta, kad nemokamai aptarnauti negali, o kainas nustato konkurencija.

Vyriausybė užsimojo įgyvendinti seną politikų svajonę Vilniuje įkurti atskirą ministerijų miestelį. Tam pasirinko vietą Vilniaus centre prie upės, šalia Seimo ir Lukiškių kalėjimo. Miesteliui pastatyti vyriausybė kol kas planuoja išleisti beveik 170 mln. eurų ir, nors ketina dabartines ministerijų patalpas parduoti, vis tiek projektą numato nuostolingą. Negana to, miestelis išdygs ten, kur anksčiau buvo totorių mečetė ir kapinės.

Kalėdinis pigių degalų festivalis baigėsi. Degalų kainos vėl kopia į viršų. Ypač tai jaučia dyzelinių automobilų vairuotojai. Litras dyzelino beveik 20 centų brangesnis už benziną. Dyzelino kainas dar labiau kaitina Europoje tvyranti įtampa ruošiantis atsisakyti rusiškų degalų. Ekspertai prognozuoja, kad jau po dviejų savaičių įsigaliojus embargui rusiškiems naftos produktams, dyzelino kaina dar labiau šoks į viršų. Benzinas ir dyzelinas degalinėse vėl brangsta.

Įžymūs Vilniaus ir Kauno statiniai gali virsti oficialiais „Lego“ rinkiniais visame pasaulyje. Vienas vilnietis mokslininkas sukūrė namo kopiją ir siekia, kad „Lego“ imtųsi masiškai gaminti modernistinio stiliaus Kauno Iljinų namą. O penkiolikmetis moksleivis to paties siekia ir Vilniaus Gedimino pilies bokštui. Vilnietis biologijos mokslų daktaras Rokas Mikšiūnas iš kaladėlių pastatė prieš 90 metų Kaune pastatyto modernizmo stiliaus įžymaus Iljinų namo „Lego“ versiją.

Elektros kainos biržoje toliau ritasi žemyn. Į tai jau priversti reaguoti ir elektros pardavėjai – po truputį mažina tarifus. Tačiau gyventojai persirašinėti elektros sutarčių nedrįsta. Štai ir kai kurie ekonomistai dar pataria luktelėti ir stebėti, kuria linkme judės kainos, mat jos gali dar labiau nukristi. O energetikos reguliuotojas primena, kad nepatikusį elektros tiekėją galima pasikeisti kas dvi savaites.

Šilutės rajone į namą atsitrenkė benzinvežis. Mūrinė namo siena atlaikė, tačiau per avariją iš lovos iškrito antrame namo aukšte miegojusi moteris. Avarija popietę įvyko Šilutės rajone, Traksėdžiuose. Benzinvežio vairuotojas, spėjama, arba užmigo, arba prarado sąmonę – autocisterna įvažiavo į prie kelio stovintį namą. Labai pasisekė, kad cisterna su degalais neužsidegė, kad niekas rimčiau nesužeistas.

Saulės energetikos verslininkai valdančiuosius vis atkakliau spaudžia skubiai naikinti ribojimus plėstis komerciniams saulės parkams. Verslininkus ginti stoja jau ne tik opozicija, bet ir kai kurie valdantieji. Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui liejasi kritikos lavina, tačiau šis į raginimus diskutuoti nereaguoja ir šiandien atostogauja.

Elektra biržoje per mėnesį jau atpigo daugiau kaip trigubai, tačiau nepriklausomais vadinami elektros tiekėjai tarifų gyventojams mažinti neskuba. Rinkos ekspertai jau pripažįsta, kad ir elektros rinkoje Lietuvoje konkurencijos sukurti nepavyko. Visgi vartotojų gynėjai ragina gyventojus nemiegoti, o reikalauti mažesnių elektros kainų, grasinti pereiti pas konkurentus. Matydami tokią situaciją, kai kurie tiekėjai jau pradeda naują kovą dėl klientų ir viliones, žadėdami mažesnes kainas.

Seimas pakeitė ginklų prekybos ir laikymo tvarką. Savanoriai, šauliai ir kariai greitai galės tiesiog nusipirkti automatinių ginklų jų parduotuvėse. Na, o štai Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, kadangi turi priešiškų valstybių pilietybę, ginklų turėti negalės. Seimas uždraudė jiems įsigyti ginklus, o kas juos jau turi, turės juos parduoti arba atiduoti policijai. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai Lietuvoje nebegalės turėti ginklų.

Valdžia lengvina sąlygas savivaldybėms skolintis ir įsisavinti šimtus milijonų eurų europinės paramos. Merai jau svaičioja, kaip prisiskolinę statys naujus sporto centrus, baseinus, uostus, paplūdimius, pirks elektrinius autobusus. Ekspertai jau nerimauja, kad už skolintus pinigus savo miestelių gyventojams pristatę brangių projektų, savivaldybių vadovai skolas paliks mokėti gyventojams. Panašius perspėjimus jau žeria ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šiemet Lietuvių kišenes labiausiai tuštino brangęs maistas, o kitąmet viena skaudžiausių temų taps ženkliai išbrangusios paskolų palūkanos. Europos Centriniam Bankui didinant palūkanų normas, paskolas pasiėmusiems lietuviams atsiras galvos skausmas, kaip susimokėti bankui kas mėnesį papildomus kelis šimtus eurų. Brangstančios paskolos didžiulį nerimą kelia ir verslams. Na, o laimėtojais šioje situacijoje ekspertai regi bankus, kuriems skolininkai ir turės susimokėti didesnes įmokas.

Kai šalyje siaučia rekordinė infliacija, malonus akibrokštas iš Klaipėdos. Miesto valdžia nusprendė nuo Naujųjų metų atpiginti keliones mieste viešuoju transportu. Tiesa, aiškėja, kad atpigs penktadaliu tik metinis bilietas. Tad klaipėdiečiai reikalauja piginti visus bilietus, ne tik metinius. O Vilniaus ir Kauno viešojo transporto valdytojai skundžiasi, kad iš bilietų ir taip surenka per mažai pinigų, tenka vežėjus dotuoti iš miesto biudžeto, tad apie pigesnius bilietus nenori nė girdėti.

„Ignitis“ padaliniuose – klientų antplūdis. Baigiantis metams energetikai kviečia žmones deklaruoti šių metų dujų ir elektros suvartojimą, mat pavėlavus bent valandą, teks mokėti naujais didesniais tarifais. Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos vėl brangs nuo 20 iki 40 proc. Negana to, gyventojai peikia ir naujuosius išmanius elektros skaitiklius, kuriuos ESO masiškai pradeda statyti. Žmonės piktinasi, esą jie prisuka daugiau elektros nei senieji skaitikliai.

Sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir senjorams valstybės išmokos kitąmet padidės apie penktadaliu. Tačiau žmonės skundžiasi, kad infliacija daug didesnė už išmokas ir pinigų kitąmet trūks dar labiau. Opozicijos atstovai priekaištauja, kad valdantieji pensijas galėjo kitąmet padidinti bent 15 eurų daugiau. O nuvertėjus antros pensijų pakopos santaupoms, siūlo leisti žmonėms vėl išeiti iš antros pakopos ir tuomet atsiimti sukauptus pinigus.

Brangstant paskoloms, lietuviai įperka vis mažesnį būstą. Būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose nukrito į dešimtmečio žemumas. O nekilnojamojo turto rinką apima vis didesnis sąstingis. Tačiau ekspertai turi ir geresnių žinių – mažėjant paklausai ir pingant statybinėms medžiagoms, prognozuoja kitąmet būsto kainų kritimą, galimai net dešimtadaliu.

Didžiosios metų šventės jau čia pat, tad tautiečiai skuba jas atšvęsti iš širdies. Prie prekybos centrų ir turgaviečių jau nuo ryto rikiuojasi automobilių spūstys. O parduotuvėse lietuviai kraunasi pilnus krepšius ir vežimus maisto. Dažnas pasiguodžia, kad dėl infliacijos Kūčios ir Kalėdos šiemet bus brangesnės negu pernai. Tačiau vaišėms dauguma pinigų netaupo ir skuba susitikti su artimaisiais. Automobilių spūstys jau priešpiet Vilniuje rikiuojasi prie didžiųjų prekybos centrų.

Rekordiškai išbrangęs maistas kelia vis karštesnes aistras aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Prezidentūra ir opozicija ragina vyriausybę nubusti ir imtis veiksmų stabdyti maisto brangimą. Tačiau premjerė ir toliau laikosi savo – į šią nemonopolinę sritį nesikiša. O ekonomistai perspėja, kad nepaliaujamai brangstantis maistas grasina praryti visus sunkiau besiverčiančių lietuvių pinigus.

Lietuvoje kone labiausiai visoje ES išbrangus maistui, Lietuvos bankas gerų prognozių neturi – maistas toliau brangs kitąmet ir bus infliacijos variklis. Tiesa, dėl didžiulės infliacijos Lietuvos banko vadovas verslininkų godumo nemato, anot jo, kainos kyla tik dėl objektyvių priežasčių.

Lietuviams vos beįperkant drastiškai išbrangusį maistą, nubudo jau ir politikai. Socialdemokratai su konservatoriais pjaunasi, kas kaltas, kad Lietuvoje maistas pabrango kone labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Socialdemokratai reikalauja Finansų ministeriją atlikti tyrimą, kas šalyje sukėlė maisto kainas ir iš to kraunasi pelnus. Tačiau Finansų ministrė Gintarė Skaistė tokios užduoties kratosi ir tyrimą perša kitoms institucijoms.

Nuo Naujųjų metų elektra kainuos šeštadaliu brangiau, o dujos brangs 20 ir 40 procentų. Energetikos reguliavimo taryba skelbia naujus tarifus, kurie dar labiau patuštins žmonių pinigines. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė primena prašyti šildymo kompensacijų ir žada, kad dviejų kambarių būste gyvenantys senjorai už šildymą turėtų mokėti ne daugiau 10 eurų. Šiaulietė Antanina aplink namus po pūgos nusikasa užpustytus takus.

Mūšis su Švedija dėl šimtamilijoninių pigios elektros gamintojų viršpelnių krypsta ne Lietuvos vartotojų naudai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad su Švedija derėtis nėra lengva, o Energetikos ministerija jau ruošiasi prašyti Europos Komisijos pagalbos. Tačiau Seimo opozicijos atstovai abejoja, ar net tarpininkaujant eurobiurokratams vyriausybei pavyks išsireikalauti iš švedų bent dalį elektros viršpelnių.

Šalyje ūžiant kalėdinei prekybai, pirkėjai skundžiasi prekybininkų gudravimais. Žmonės tvirtina, kad prekybininkai sukėlė kainas, tad jų žadamos nuolaidos dažnai fiktyvios. Aiškėja, kad net ir europinė direktyva, jau pusmetį turinti saugoti pirkėjus nuo fiktyvių nuolaidų, Lietuvoje galimai neveikia. Prekybininkai klientams mulkinti galimai išnaudoja nuolaidų korteles ir kitokias lojalumo programas. Vartotojų teisių tarnyba jau ėmėsi tyrimo.

Nuo šio mėnesio pagal europinį nurodymą Lietuva turi pradėti taupyti elektrą ir jos sudeginti bent dešimtadaliu mažiau. Vyriausybė ragina taupyti visus – gyventojus, verslą ir biudžetines įstaigas. Vyriausybė viliasi, kad pabrangus elektrai gyventojai ir verslas taupys patys be papildomų raginimų.

Po „Perlas Energija“ griūties, Seimas griežtina elektros tiekėjų veiklą ir reikalaus papildomos finansinės apsaugos. Parlamentarai taip pat nusprendė sumažinti garantinio tiekimo tarifą tiems, kas nenori elektros iš nepriklausomų tiekėjų. O energetikos reguliavimo taryba jau įspėja, kad dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas patiria sunkumus, su kokiais susidūrė „Perlas Energija“ – elektrą klientams esą turi parduoti pigiau nei pats ją perka biržoje.

Dėl silpno vėjo ir elektrinių remontų Suomijoje ir Estijoje vėl brangsta elektra. O stiprėjant šalčiams energetikos ministras Dainius Kreivys perspėja, kad netrukus ji gali dar labiau pabrangti. Jis pripažįsta, kad su Švedija sunkiai sekasi derėtis dėl viršpelnių grąžinimo Lietuvai už vartotojų nupirktą brangią elektrą. Na, o „Ignitis“ vadovams jau Seime tenka aiškintis dėl vienašališkai keičiamų sutarčių su klientais ir tarifų didinimo.

Rekordinė infliacija temdo didžiąsias metų šventes. Lietuviai šiemet priversti mažinti išlaidas kalėdinėms dovanoms. Skurdesnis bus ir šventinis stalas. Nors kalėdiniam stalui tautiečiai rengiasi išleisti daugiau pinigų, išbrangus maistui, panašu, kad vaišių ant jo bus mažiau. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Nebrangią, bet mielą dovaną nupirkti. Kam išleisti per daug? Neapsimoka paprasčiausiai.“ „Bendrai visus apie 300 eurų gal. Neišeina sutaupyti, neišeina.

Įsigaliojant vis naujoms Vakarų sankcijoms rusiškai naftai ir degalams – liūdnos žinios dyzelino vartotojams. Nors rinkos ir degalinių švieslentės į naująsias sankcijas sureagavo ramiai, kai kurie ekspertai ragina neapsigauti. Esą Kinija dar gali pateikti siurprizų mažindama kovidinius ribojimus ir didindama naftos paklausą, o kartu ir kainas.

Lietuvoje masiškai trūksta mokytojų. Mokytojų paieškos vyksta darbo portaluose, socialiniuose tinkluose ir per asmenines pažintis. Kad mokiniai klasėse nesėdėtų vieni, mokytojai priversti vieni kitus pavaduoti, dirbti viršvalandžius ir atidėlioti išėjimą į pensiją. Ministerijos valdininkai tragedijos dar nemato ir toliau žada palaipsniui didinti atlyginimus, o kai kurių pedagogikos specialybių studentams žada padidinti stipendijas.

Kiekvieno senjoro pensija kitais metais vidutiniškai turėtų didėti ne 60, o beveik 100 eurų – taip garsiai skelbia kai kurie opozicijos atstovai. Jie ragina daugiau kaip 200 mln. eurų iš biudžeto skirti papildomam pensijų didinimui, užuot juos pumpavus į antrąją pensijų pakopą. O būsimų pensininkų santaupos antrojoje pakopoje šiemet drastiškai krenta, tačiau ministrė Monika Navickienė keisti privataus kaupimo neketina.

Finansų ministerija teikia naują NT mokesčio projektą. Ministrė Gintarė Skaistė žada, kad, pagal jį, už pirmąjį būstą pusei gyventojų mokestis negrės. O vidutinis mokestis esą per metus sieks 14 eurų. Tiesa, kuo turtas brangesnis, ir kuo jo daugiau, tuo ir mokestis bus didesnis. Lietuvos bankas perspėja, kad naujasis mokestis nuskriaus gyvenančius regionuose, o ekonomistai beda pirštu į spragas išvengti mokesčio – pavyzdžiui, perleidžiant būstą giminaičiams.

Nafta atpigo iki buvusio lygio prieš karą Ukrainoje. Tačiau lietuviai už degalus priversti mokėti kone puse euro už kiekvieną litrą brangiau. Ekspertai aiškina, kad iš tokios situacijos didžiausią naudą skuba išpešti naftos perdirbėjai. O vartotojų teisių gynėjai piktinasi, kad degalų rinkoje Lietuvoje nėra realios konkurencijos, tad ir toliau degalus pilamės daug brangiau negu lenkai ir vejamės vokiečius.

Už nepaklusnumą iš konservatorių partijos išmestas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sulaukė prezidento Gitano Nausėdos užtarimo. Šalies vadovas konservatorius kaltina volu pervažiavus per Majauską. Opozicija taip pat jau rezga Majauskui gelbėjimo planą, reikalaudama slapto Seimo balsavimo dėl išlikimo komiteto pirmininko poste. Tačiau konservatoriai ragina prezidentą nesikišti į partijos reikalus, o Majauską grasina išmesti ir iš frakcijos, ir iš komiteto.