Ruošdamasis šventiniam stalui Vytautas užsuka į Panevėžio rajone, Naujamiestyje, esančią parduotuvę pieno ir miltų kūčiukams kepti. Vyras šių produktų atėjo žmonos paprašytas, tačiau tai, kad už šiuos elementarius, Lietuvoje pagamintus, maisto produktus šiemet turi mokėti apie 50 proc. brangiau nei pernai, vyrui kelia didžiulę nuostabą.
„Nenormali kainų politika. Negerai toks brangimas. Kas pralobsta? Kas gamina, parduoda, tas pralobsta, o galutinis nuskursta“, – tvirtina Vytautas.
Ir kiti parduotuvės lankytojai neslepia pasipiktinimo, kad maistas Lietuvoje šiemet tiek pabrango:
„Aš dirbu Norvegijoje, nesiskundžiu, užsidirbam ten, turim geras kainas, mūsų algos ten didelės. O čia grįžus atrodo keistokai. Nežinau, kaip žmonės čia išsilaiko.“
„Mes daug pieno produktų vartojame, labai jaučiasi sviestas, sūriai, grietinė.“
„Kasdien kyla, silkes pirkau, mokėjau 3,20, dabar 3,80 euro.“
„Kyla, tai kyla, valgyti reikia. Perkam, ką darysi, dirbam – perkam.“
Pardavėja kaltinimų dėl brangimo kratosi.
„Žiūri žmonės, skaičiuoja, ką ima, žiūri kainas labai, į akcijas eina. Kas pigiau žiūri. Mes jų nedidinam, tiekėjas pakelia, automatiškai kaina, viskas pakyla. Per 1–2 savaites kartą. Anksčiau buvo kuras, karas, o dabar nežinau“, – sako pardavėja Marija.
Pasipiktinimai lietuviškomis maisto kainomis plinta ir socialiniuose tinkluose. Vieno vaizdo įrašo kūrėjas stebisi, kad jo rodomi produktai Lietuvoje yra brangesni negu Švedijoje, nors atlyginimai pas mus yra beveik triskart mažesni.
Socialdemokratai reikalauja, kad Vyriausybė stabdytų infliaciją, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė nusiteikusi dar keletą mėnesių palaukti, kol Lietuvos bankas paskelbs savo tyrimą, kodėl Lietuvoje maistas pabrango kone labiausiai visoje ES.
„Kai kalbame apie rinkos kainas, maisto ar paslaugų, tai čia vyriausybės taikliausia politika, kas yra padaryta, yra indeksuoti pajamas, kurios nuo valstybės priklauso, kad būtų išlaikyta gyventojų perkamoji galia“, – tvirtina I. Šimonytė.
Premjerė sutinka su Lietuvos banko skaičiavimais, kad rekordišką maisto kainų kilimą šiemet nulėmė dėl Rusijos karo Ukrainoje išaugusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos ir Rusijos dirbtinai sukelta pasaulinė grūdų krizė bei energijos išteklių krizė Europoje.
Tačiau socialdemokratai toliau spaudžia vyriausybę, kad būtų atliktas tyrimas, kas daugiausiai pelnosi Lietuvoje iš brangaus maisto ir imtis atsakomųjų veiksmų.
„Maisto kainos didėjo 30-40, kai kurie iki 60 proc. tai milžiniška suma, išmokos socialinės, kompensacjjos, MMA tiek neaugo“, – tikina Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Imtis veiksmų vyriausybę ragina ir prezidentūra, siūlydama pasinaudoti ir buvusios Skvernelio vyriausybės patirtimi.
„Šiandien pasigendame vieningo kompleksinio požiūrio į problemą, koordinavimo iš vyriausybės centro. Buvo parengti kompleksiniai priemonių planai, orientuoti į administracinės naštos mažinimą verslui smulkiam maisto rinkoje, parama plėstis smulkioms prekybos vietoms, investuojama į vartotojų apsaugos stiprinimą, vykdoma nesąžiningų verslo santykių prevencija, tyrimų buvo atliekama tyrimų, daugiau duomenų pateikta vardan skaidrumo“, – kalba prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Mes bandėme didinti konkurenciją, kalbėti su prekybos centrais, padaryti prieinamą įrankį, kainas lyginti, kokia dalis prekybininko, perdirbėjo, ūkininko. Šiuo metu turim situaciją, kai reikia galvoti apie mokestinius dalykus, PVM“, – aiškina buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Ekonomistai perspėja, kad šiemetinis maisto brangimas vis labiau skurdina lietuvius, ypač gyvenančius iš socialinių išmokų, pensijų ir mažų algų.
„Šiemet, kai ekonomika patiria energetikos ir infliacijos šoką, palanki tendencija stabtels, šiemet matysime prastesnį rodiklį, maisto svoris vartojimo krepšelyje didės“, – teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Lietuvos bankas skelbia, kad maistas Lietuvoje per metus pabrango pabrango 35 proc. ir buvo vienas pagrindinių bendrą infliaciją nulėmusių veiksnių. Negana to, rekordiškai pabrangęs maistas, anot banko, nenustos brangti ir kitąmet.
