Valdantieji žada, kad jau nuo gegužės situacija pagerės, kai įsigalios nauji reikalavimai atsodinti sunaikintus želdinius ir savivaldybės pačios galės įvertinti kirtimais padarytą žalą.
Šiauliuose šalia Dainų parko daugiabutyje gyvenantis Jonas rodo kelmus, kurie liko vietoje medžių, dešimtmečius džiuginusių jo ir kaimynų akis ir širdis.
„Kvepia korupcija, tokį sklypą žmogui gerai, kad nupirksi, bet kodėl reikia žalią plotą naikinti? Parkiuką išpjaukime ir nužudykime, neturime tiek medžių, kad galėtume džiaugtis“, – sako Jonas.
Matydami po savo langais raudonais dažais pažymėtus dar likusius medžius, šiauliečiai baiminasi, kad greitai kris ir jie, o jų vietoje išdygs daugiabutis ir parduotuvė.
„Parduotas sklypas savininkui, kuris ruošė projektą panaikinti daugumą medžių. Vieną rytą pamatėme, kad medžiai iškirsti, pjuvenos mėtosi. Savivaldybė atsakė, kad jokių leidimų neduota. Informuota ir gamtos apsaugos inspekcija“, – teigia šiaulietis Darius.
Savivaldybės valdininkai patvirtina iš sklypo savininko sulaukę prašymo iškirsti medžius, tačiau leidimo dar neišdavė. O administracinių nusižengimų kodeksas už neteisėtą želdinių naikinimą asmenims numato baudą vos nuo 60 iki 200 eurų, įmonėms – iki 300 eurų. Gyventojų nuomone, tokios baudos juokingos, tačiau dalis visgi norėtų ir jas panaikinti:
„Turėtų būti didelės baudos, kad kitiems nevertėtų kirsti medžio.“
„Mažos baudos, mažiausiai tūkstantį.“
„Griežtai, kad atsakytų, susimokėtų, kodėl taip padarė.“
„Bausti negalima. Jei nukirto medį, gal jam tikrai trukdo. Gal lapai byra ir paskui šluoti.“
„Apskritai baudomis negalima suvaržyti žmogaus, nuobaudų dydžio ir kiekio naudos nebus.“
Už medžių ir kitų želdinių išnaikinimą be leidimo socialdemokratas Linas Jonauskas siūlo baudas didinti bent 20 kartų, kad pažeidėjai net į rankas bijotų paimti pjūklą. Ir kuo daugiau medžių nupjaus, tuo bauda didėtų.
„Baudos būtų ženkliai didesnės, būtų diferencijuojama, ar nukerti vieną medį ar visą Vingio parką“, – aiškina L. Jonauskas.
Tačiau tokiems Jonausko užmojams prieštarauja vyriausybė ir ragina Seimą Jonausko projektą mesti į šiukšliadėžę. Pasak aplinkos ministro, tegu pačios savivaldybės sprendžia, kiek verti jų teritorijoje nupjauti medžiai.
„Turi būti proporcingumas. Miesto želdiniams pakeitėme, kad kiekviena savivaldybė gali apsispręsti dėl skirtingų tarifų. Jei miesto želdinį nukerti, savivaldybė gali jį įkainoti ir brangiau“, – tvirtina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pamatę, kad socdemų siūlomos naujos baudos siektų iki 6 tūkst. eurų ir daugiau, projektų vystytojai su statybininkais kviečia Seimą jas atmesti.
„Baudos disciplinuoja, bet turėtų dydžiai būti protingi, neturėtume užversti teismais“, – teigia statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
„Ar baudų pakėlimas spręstų klausimą, reikia principinio požiūrio ir kontrolės, jei išduoda savivaldybė leidimą staybos su užstatymo zona sklype, o jame auga medis, tenka eiti svarstyti, ką daryti, kaip kompensuoti“, – kalba nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Beje, kritikos lavinos dėl užmojų miestuose įteisinti želdynų naikinimą sulaukęs ministras Simonas Gentvilas mėgina atsigriebti. Turto fondas jau paskelbė rinkos konsultaciją apželdinti ministerijos paradinę sieną ir paversti panašia į Botanikos sodo administracijos pastatą.
„Žalieji plotai sugeria drėgmę, atvėsina orą, sulaiko užterštumą. Tokių žalių fasadų reikia ten, kur įmanomi, norime parodyti pavyzdį“, – sako S. Gentvilas.
Tačiau Botanikos sodo darbuotojai perspėja valdininkus atsakingai įvertinti, kiek kainuos mokesčių mokėtojams toks parodomasis ministerijos žalinimo projektas, tuo labiau, kad jau po 5 metų Aplinkos ministerija planuoja išsikelti į naują ministerijų miestelį.
„Reikalinga laistymo sistema, kiekvienas segmentas turi laistymo vamzdelius, dabar sudžiūvusios žolės, pavasarį turim apkirpti, kad neliktų sudžiūvusių žolių“, – aiškina Botanikos sodo skyriaus vadovas Darius Ryliškis.
Beje, gatvių siaurinimu ir jų viduryje medžių sodinimu pagarsėjusiai Vilniaus valdžiai nosį jau nušluostė Talinas. Ne Lietuvos, o Estijos sostinė šiemet gavo Europos žaliosios sostinės titulą. Tai sužinojusi bent po dvejų metų Vilniaus taryba nusprendė irgi siekti tokio vardo.
