Nuo Naujųjų metų visuomeniniam elektros tarifui didėjant iki 28 ct/kWh, energetikos agentūra prognozuoja, kad rinkoje elektra toliau tik brangs – dar mažiausiai artimiausius porą mėnesių ir „NordPool“ biržoje Lietuvos regione pasieks apie 40 centų už kilovatvalandę kainą. Ir tik pavasarį elektra turėtų atpigti.
„Elektros kainų žymaus mažėjimo kitais metais dar nematome, rinka taip mato“, – teigia Energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys.
Agentūra prognozuoja, kad metų viduryje nukritusi iki 20 centų už kilovatvalandę kaina biržoje turėtų stabilizuotis ir panašiame lygyje išsilaikyti iki kitų metų pabaigos.
„Švedijos dėka mes mažiau mokame, susijungus su Švedija mūsų kainos rinkoje sumažėjo, importuojame mažesnes kainas iš Švedijos. Čia ginčas apie tai, kiek Švedijos gamintojai gamina viršpelnį ir kokiu būdu galėtų su mumis pasidalinti“, – kalba V. Poderys.
Seimas priėmė du įstatymus, kurie skirti sumažinti aukštas energijos kainas, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį. Pagal naujus reikalavimus, elektros gamintojai turėtų valstybei grąžinti dalį pelno, kurį gauna brangiai parduodami pigiai pagaminamą, daugiausiai iš atsinaujinančių šaltinių, elektrą. O premjerė Šimonytė pripažįsta, kad su Švedija nepavyksta susitarti dėl viršpelnių susigrąžinimo.
„Ką reiškia nesiseka sutarti? Kažkaip atrodo, kad susitarimas toks dalykas – atsisėdai ir sutarei. Tai derybos, reikia susitikrinti, kad vienodai suprantame skaičius, kad yra statistika, derybos neįvyksta per vieną dieną. Jei reikės, reikės Komisijos pagalbos“, – tvirtina I. Šimonytė.
Pasak energetikos viceministro Zananavičiaus, Švedijos vyriausybės derybininkai nesutinka, kad jų šalis yra daugiausiai Lietuvai elektros eksportuojanti šalis, iš kurios būtų galima reikalauti viršpelnių.
„Nesutarimai, kurie buvo identifikuoti, kai praėjusį kartą raportavome apie derybų eigą, išliko. Iš principo juos neįmanoma išspręsti dvišališkai. Kreipimasis į Europos Komisiją reikalingas“, – teigia energetikos viceministras Albinas Zananavičius.
Įstrigusias su Švedija derybas dėl viršpelnių susigrąžinimo marijampoliečiai regi kaip mūsų vyriausybės silpnumą:
„Jie nenori tikriausiai padėti žmonėms savo. Būtų gerai, kad išreikalautų pinigus, kurie permokėti.“
„Turėtų labiau dėl žmonių pasistengti.“
„Kainos elektros labai didėja, šildymai, visi mokesčiai pakilę, nuo Naujų metų dar labiau kils.“
„Gali būti, kad viskas jau išvažiavo į kitą pusę. Niekas nežino. Tik kalba dėl akių, kad nepadaryta, o taip gal jau viskas sutvarkyta.“
Opozicijos teigimu, nesėkmingi pokalbiai su Švedijos vyriausybės atstovais dar kartą parodo, kad energetikos ministras Kreivys nesusitvarko su pareigomis.
„Energetikos ministras visiškai nesuprato, kaip valdyti procesus, turime energetikoje chaosinę situaciją, vartotojai neturi informacijos, kaip elgtis“, – teigia Seimo narys Algirdas Butkevičius.
„Matome, kad spindintis popieriukas viduje neslepia jokio saldainio. Ministerijai nepavyko susitarti su Švedija. Klausimas keliasi į EK. Neįsivaizduoju, kaip EK gali Švediją priversti dalintis pinigais su Lietuva, nes kiekvienas žiūri savo marškinių, tai šimtų milijonų klausimas“, – kalba Seimo narys Gintautas Paluckas.
Opozicijos atstovai piktinasi, esą energetikos ministerija neužtikrina vartotojų apsaugos ne tik nuo Švedijos, bet ir nuo Lietuvos energetikų savivalės.
„Turi labai aiškiai apibrėžti, iš ko susideda kaina, kaip pasirinkti vartotojui geriausią? Pasiūlyta net 7–10 metų sudaryti sutartis su fiksuota, nefiksuota kaina“, – tvirtina Seimo narė Laima Nagienė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys žadėjo, kad nesusitarus tiesiogiai su Švedija, tarpininkauti prašys Europos Komisiją. Pasak viceministro Zananavičiaus, šiuo metu kaip tik šalys derina tokio kreipimosi formalumus, tačiau neatskleidžia, kada jį pateiks Komisijai.
