Donatas Brimeris

Teisėsaugininkai skelbia sudavę triuškinantį smūgį Kauno „džerkinių“ nusikalstamai grupuotei ir tarptautinės narkotikų prekybos grandinei. Per tęstinę operaciją pareigūnai nustatė, kad šis nusikaltėlių tinklas realizavo trylika tonų narkotikų už 40 milijonų eurų. Tinklas veikė ne tik Europos šalyse, bet ir Pietų Amerikoje ir Australijoje. Pareigūnai suėmė grupuotės lyderius, kuriuos tikisi pasodinti į kalėjimą dešimtims metų ar net iki gyvos galvos.

Kone kasdien sulaukiantys grasinimų ir įžeidinėjimų greitosios pagalbos medikai reikalauja už įžeidimus pacientus bausti piniginėmis baudomis. O jei pagalbos reikalauja neblaivus pacientas – taip pat už pagalbą jam susimokėti. Dar praėjusią savaitę sostinę sukrėtė keli įvykiai: greitosios pagalbos vairuotoją sumušė greitąją išsikvietęs asmuo, o kitas darbuotojas žuvo nuo elektros iškrovos gelbėdamas jaunuolį, kuris užsilipęs ant traukinio vagono darėsi asmenukę.

Lietuvos vyriausybė nepatenkinta Europos Komisijos pasiūlyta 275 eurų už megavatvalandę dujų kainų viršutine riba. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad esant tokiai dujų kainai šildymas būtų labai brangus, o pramonininkai patenkinti, kad toks ribojimas būtų vis tiek geriau negu jokio. Visgi kai kurie ekspertai kritikuoja šį eurobiurokratų pasiūlymą riboti dujų kainas ir vertina jį labiau kaip populistinį žingsnį.

Atpigus dujoms ir elektrai Europos biržose, Energetikos reguliavimo taryba siūlo kitokias kitų metų dujų kainas gyventojams nei praėjusį mėnesį paskelbė finansų ministrė. Maistui ruošti dujos brangtų labiau, tačiau dujomis besišildantiems tarifas gali didėti mažiau – ne 30, o 15 centų. Finansų ministrė teigia tokį siūlymą dar svarstysianti. Na, o energetikos ministrui Dainiui Kreiviui Briuselyje nepavyko susitarti su kitų šalių ministrais dėl dujų kainų lubų.

Prekybininkai jau pradeda kalėdinės prekybos maratoną. Prekybos centrai vis labiau vilioja pirkėjus nuolaidomis, šiandien skelbdami išankstinį juodajį penktadienį ir visą nuolaidų savaitgalį. Pirkėjai į prekybininkų nuolaidas žiūri nepatikliai, daug dar tik dairosi ir stebi prekių kainas. Ir priekaištauja, kad daug prekių su nuolaidomis dabar kainuoja tiek pat, kiek prieš metus ar vasarą be nuolaidų.

Tragedija Alytaus rajone. Gesinti degančios pirties vos išvažiavęs iš garažo ugniagesys su autocisterna atsitrenkė į priešais gaisrinę stovinčių bendruomenės namų sieną. Atskubėję kolegos ugniagesį rado sukniubusį prie mašinos vairo be gyvybės ženklų. Alytaus rajono Makniūnų kaime – gedulas. Vakar vakare vairuodamas štai šią ugniagesių autocisterną mirė ilgametis ugniagesys gelbėtojas.

Seime tęsiasi aršūs mūšiai dėl to, kas kitais metais sulauks privilegijų mokėti mažesnius pridėtinės vertės mokesčius. Pranešama ir apie itin prastą situaciją mokyklose, kai vaikai nebeišgali susimokėti už pietus ir pavalgyti bando paimdami duonos. Spręsti PVM lengvatų likimo į Seimą besirenkančius parlamentarus ryte pasitinka maitinimo įstaigų atstovai su štai tokiais savo pusryčiais, kuriuos vadina Paskutiniais, jei Seimas jiems panaikins mokesčių lengvatas. Protestuotojai reikalauja 9 proc.

Didžiulė infliacija Lietuvoje užsibus ilgiau, nei anksčiau žadėjo ekonomistai. Nors kainų kilimas jau pasiekė piką praėjusį mėnesį, didelės kainos ir kitąmet įnirtingai naikins lietuvių santaupas ir algas. Tų, kas tikisi kylančių algų, ekonomistai irgi neguodžia – pasididinti algą bus vis sunkiau. Na, o žmonės skundžiasi, kad ir 1000 eurų algos mėnesiui pragyventi tuoj bus per maža. Parduotuvėlėje Panevėžio rajone ir tos pačios įmonės kavinukėje pluša apie 30 darbuotojų.

Kitų metų biudžetas ir PVM lengvatos restoranams gilina nesutarimus tarp konservatorių. Seimo komiteto vadovas Mykolas Majauskas, nepaisant grasinimų būti išmestam iš partijos, ir toliau priešinasi premjerei ir partijai, ragindamas restoranams kuo ilgiau taikyti lengvatinį mokesčių tarifą. O kai kurie politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad jei Majauskas nepersigalvos, jam gresia atsisveikinimas su partija ir postais.

Vilniuje – kraupus išpuolis prieš greitosios pagalbos vairuotoją. Gelbėti degalinėje gulintį ir nejudėjusį pilietį padėjęs vairuotojas sulaukė žiauraus pastarojo smurto. Nuo smūgių greitosios vairuotojui lūžo skruostikaulis, praskeltas antakis ir galva, įtariamas šonkaulio lūžis. Pabėgusio įtariamojo ieško policija, aiškėja ir rimta medikų saugumo problema.

Lietuvos gyventojai jau gauna pirmąsias sąskaitas už šildymą – šį spalį daugumoje miestų šiluma kainuoja dvigubai ir net daugiau brangiau nei prieš metus. Šiluma išbrango dėl pabrangusio biokuro ir dujų. Tiesa, nuo kosminių sąskaitų už šilumą gyventojus dar gelbsti šiltesni nei įprasta orai ir panaikintas pridėtinės vertės mokestis. Panevėžyje gyvenanti senjorė Aldona su nerimu laukia pirmosios šio šildymo sezono sąskaitos.

Elektros kainos biržoje smarkiai nukrito, tačiau Lietuvos elektros tiekėjai gyventojams jų mažinti neskuba. Net garantinis tiekimas per du mėnesius jau atpigo daugiau kaip perpus, tačiau nepriklausomi tiekėjai toliau tempia gumą ir gyventojams reikšmingai pigesnių planų nesiūlo. Premjerė aiškina, esą pagrindo mažinti kainas vartotojams nėra, o energetikos ministras ragina dar kantriai laukti, kol elektros pardavėjai galų gale teiksis pasiūlyti mažesnius tarifus.

Šalia Vilniaus energetikai baigia statyti ir pradeda testuoti naują didžiulį elektros baterijų parką. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, keletas tokių parkų leis Lietuvai jau po metų su keletu mėnesių atsijungti nuo rusiško elektros tinklo ir užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Ministras teigia, kad po atviru dangumi sustatytos didžiulės elektros baterijos leis apsaugoti gyventojus ir verslą nuo elektros kainų sukrėtimų, kokie vyko šiemet.

Paskui brangstantį maistą brangsta ir alkoholiniai gėrimai. Per metus svaigalų kainos pakilo jau apie 13 proc., o kai kurių gėrimų – net trečdaliu. Išbrangus stipriesiems gėrimams, lietuviai atsigręžia į alų. O gamintojai ir importuotojai teisinasi, neva produkciją brangina ne naudodamiesi gera proga papildomai uždirbti, o dėl pabrangusių žaliavų, energijos ir didesnių mokesčių.

Opoziciniai Sauliaus Skvernelio bendražygiai paskaičiavo, kad vyriausybė kitąmet didins pensijas mažiau negu turėtų. Jie siūlo kiekvienam pensininkui pensiją kas mėnesį padidinti papildomais 17 eurų. Opozicijos atstovai tvirtina, kad valdantieji iš biudžeto ketina skirti per mažą dalį pensijoms ir esą nuslepia 170 milijonų eurų. Tačiau valdantieji tvirtina, esą vidutiniškai po 60 eurų kitąmet suplanuotas didinimas yra didelis ir opozicijos atstovų reikalavimų vykdyti neskuba.

Marijampolėje veikianti kepyklėlė, dar neatsigavusi po koronaviruso suvaržymų, vis dar priversta grąžinti atidėtus mokesčius „Sodrai“. Ir štai nauja – energetinė krizė su išaugusiomis dujų ir elektros kainomis vėl smukdo verslą. „Kepyklėlėje labai daug sunaudojame elektros. Yra agregatai, šaldytuvai, vitrinos. Kaštai išaugę ne 2–3, o keturis kartus. Amortizuoti šitą sumą sunku. Neišvengiamai keliam ir kainas.

Penktadienį Lietuvoje – pyragų diena, kurią šiemet galite tęsti visą savaitgalį ir kepti pyragus. Didžiausias Lietuvoje paramos projektas „Išsipildymo akcija“ skelbia aukojimo pradžią ir kviečia Pyragų dieną šiemet švęsti net tris dienas – nuo šiandien iki sekmadienio. Ir nepamirškime dalintis ne tik skanėstais, bet ir aukoti tiems, kam pagalbos reikia labiausiai – mažiesiems ligoniukams. Penktadienį – Pyragų dienos startas.

Lietuvoje infliacija – viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau lietuvių galvose, anot ekspertų, kainos išsipūtė dar labiau – dvigubai daugiau nei realybėje. Žmonės infliacijos, anot ekspertų, bijo labiau nei reikėtų, dėl to vėl masiškai kiša pinigus į kojines. Ekonomistai sako, kad labai nerimaudami dėl infliacijos lietuviai per daug pesimistiškai vertina tiek savo, tiek visos šalies ekonominę padėtį.

Premjerei Ingridai Šimonytei – nauji kirčiai dėl kitų metų biudžeto. Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė žeria priekaištus, kad kompensacijų už elektrą ir dujas sulauks per daug žmonių ir verslų, ne tik tie, kuriems pagalbos labiausiai reikia. O opozicija paruošė pageidavimų koncertą – reikalauja papildomo milijardo eurų, didžiausią sumą reikalauja atriekti kelių tiesimui ir remontui.

Vyriausybei paskelbus energijos taupymo vajų aiškėja, kad paspausti valdininkai darbe sutaupė vidutiniškai apie 20 proc. elektros, o dideles patalpas turinčios įstaigos – net pusę elektros. Visgi yra ir tokių, kurios elektros šiemet sudegino daugiau nei pernai – tokioms įstaigoms gresia patikrinimai. Ragindama energiją dar labiau taupytų ir verslas, Vyriausybė patvirtino elektros tarifų verslui kompensavimo tvarką. Šiaulių savivaldybėje – griežtas energijos taupymo režimas.

Aukso laikai naftos perdirbėjams. Nafta pinga, tačiau degalus vairuotojai ir toliau priversti pirkti brangiai. Užtai pelnus iš naftos perdirbimo perdirbėjai semia net ir dešimt kartų didesnius nei buvo prieš karą Ukrainoje. O turtus jiems krauname mes – degalų pirkėjai. Ekonomistai perspėja, kad artimiausiais mėnesiais įsigaliosiant rusiškos naftos ir degalų embargui, dyzelinas gali dar labiau pabrangti, mat reikiamo kiekio pasigaminti Europa nėra pajėgi.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei opozicija Seime užkūrė tikrą pirtį dėl generolo Ričardo Pociaus pasitraukimo ir nesuvaldytų riaušių prie Seimo. Ministrė Bilotaitė ir Saulius Skvernelis Seime ne tik svaidėsi kaltinimais, bet ir ėmė šaukti vienas ant kito. Opozicija ministrę Bilotaitę kaltina visiška nekompetencija ir reikalauja trauktis iš pareigų. Tačiau ji atsistatydinti neketina.

Nauji išmanieji elektros skaitikliai į lietuvių namus atkeliauja per skausmus. Gavę naują skaitiklį, tautiečiai sulaukia dešimtūkstantinių sąskaitų už elektrą. Elektros tiekėjai aiškina, kad naujieji skaitikliai čia ne prie ko. Esą tūkstantinių sąskaitų sulaukia tie, kas neteisingai deklaravo arba iš viso ilgą laiką nedeklaravo sunaudotos elektros. Beje, susimokėti už elektrą, jei ji sunaudota pernai ar dar seniau, tiekėjai reikalauja dabartiniais – rekordiniais – tarifais.

Insulto ištiktas 65-erių vyras vyras kone valandą namie buvo priverstas laukti greitosios medicinos pagalbos, nors ji privalo atvykti per 15 minučių. Mirštantį žmogų medikai vėliau dar vežiojo į Kauną ir atgal į Alytų. Veliono žmona kaltina medikus dėl vyro mirties. Tačiau šie teisinasi, esą tuo metu Alytuje visos greitosios pagalbos brigados buvo užimtos, tad kvietė iš kito už pusšimčio kilometrų esančio miesto.

Vilniuje - Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas. Nors organizatoriai tikėjosi iki 15 tūkst dalyvių minios, čia pasirodė, anot policijos iki 1 tūkst. dalyvių. Katedros aikštėje susirinkusieji liejo nepasitenkinimą valdančiąja dauguma ir jos politika. Tradicinę šeimą palaikančiame mitinge pasirodė ir grupė jaunuolių su LGBT simbolika. Tai sukėlė aplinkinių nepasitenkinimą, teko įsikišti policijai. Šiam mitingui Katedros aikštėje Lietuvos šeimų sąjūdis leidimo užsiprašė 15-ai tūkstančių dalyvių.

Lietuvoje pensijų sistema nesąžininga, tvirtina valstybės kontrolieriai. Gavę didesnes algas ir daugiau nuo jų mokesčių Sodrai sumokėję žmonės pensijoje sulaukia daug mažesnės grąžos nei tie, kurie mokesčių mokėjo mažai. Pensijų sistema Lietuvoje neužtikrina buvusių pajamų pakeitimo senatvėje, tik mėgina apsaugoti dalį žmonių nuo skurdo. Valdantieji žada situaciją keisti, tačiau oponentai sako, kad numatyti žingsniai yra per menki ir iš esmės nieko nepakeis.

Išbrangus pašarams ir elektrai, pieno gamintojai skundžiasi nebeišsilaikantys – priversti uždarinėti fermas, o karves papjauti. Ūkininkai skundžiasi, kad žemės ūkio ministras visiškai abejingas jų likimui. Ministras žada didesnę paramą, tačiau ūkininkai skundžiasi, kad smulkiems ūkininkams ji nepasiekiama. Kėdainių rajone ūkininkaujantis Zigmas rodo ištuštėjusią savo fermą ir pasakoja, kad vieną po kitos teko išpjauti visas savo melžiamas karves.

Į Seimą sugužėjo pop scenos žvaigždės. Tiesa, ne koncertuoti. Atlikėjai ir prodiuseriai reikalauja pratęsti jiems dėl koronaviruso suvaržymų įvestą PVM lengvatą panašiai kaip restoranams. Kultūrininkai tvirtina ir jie dar neatsigavę po pandemijos ir gąsdina neišgyvensią naujos energetinės krizės, jei teks mokėti dvigubai didesnius mokesčius.

Sugedo internetinė pašalpų sistema, per kurią savivaldybės skirsto pašalpas ir šildymo kompensacijas. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės, sistema nebeatlaiko didžiulio pinigų prašytojų srauto. Ministerija sistemą žada vėl paleisti tik kitą savaitę, o savivaldybės jau perspėja, kad gyventojams gali tekti ir po kelis mėnesius laukti kai kurių kompensacijų ir pašalpų. Dėl šio chaoso Vilniaus meras su ministerija jau svaidosi abipusiais kaltinimais.

Su naujuoju valstybės biudžetu Seime prasideda kovos ir dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Viena jų – maitinimo įstaigoms. Ši lengvata jau kelia nesutarimų valdančiojoje koalicijoje. Gąsdindama restoranų ir kavinių bankrotais ir išaugsiančiu šešėliu, Laisvės partija reikalauja lengvatą tęsti visus ateinančius metus, tačiau koalicijos partneriai tvirtina, kad pakaks ir pusmečio.

Dvi vėjo jėgaines pasistatę Aukštaitijos verslininkai atėjus elektros brangymečiui liko nusivylę. Tam išleidusi du milijonus eurų, bendrovė skundžiasi, kad dėl biurokratinių kliūčių dabar nebegali pati naudoti savo pagamintos pigios elektros. Įmonė savo pagamintą elektrą priversta parduoti į rinką pigiai, o pirkti iš elektros tiekėjo sau jau keturis kartus brangiau.

Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs. Tiesa, vyriausybė žada kaip ir iki šiol, tarifus kompensuoti iš biudžeto. Dalį elektros tarifų vyriausybė kompensuos ir verslui, o dėl energetikos kainų ant bankroto slenksčio atsidūrusioms įmonėms žada ir subsidijas. Naują paramos paketą verslui ir gyventojams vyriausybė pristatė teikdama Seimui deficitinį kitų metų biudžetą.

Privačiuose pensijų fonduose kaupiantys lietuviai šiemet neteko pusės milijardo, mat pensijų fondai šiemet dirba į minusą. Gyventojai ir biudžetas toliau į juos perveda savo pinigus, tačiau sukaupto turto vertė mažėja. Fondų valdytojai dėl tokių prastų rezultatų kaltina karą Ukrainoje, visame pasaulyje prasidedančią ekonominę krizę ir sąmyšį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys gyventojus mėgina raminti, kad kitais metais jie nemokės už elektrą rinkos kainos, kuri gali siekti net apie 60 centų už kilovatvalandę. Ministras tikina, kad gyventojai sulauks kompensacijų iš biudžeto. Tiesa, kai kurie energetikos ekspertai neatmeta, kad gali tekti mokėti kelis tarifus, priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio.

Infliacija vėl ryja prognozes ir muša rekordus. Rugsėjį ji pasiekė naujas beveik 23 proc. aukštumas. Ekonomistai žadėjo, kad jau praėjusį mėnesį kainos nustos augti, tačiau brangstanti energija ir maistas į šipulius daužo visas ankstesnes prognozes. Dabar ekonomistai ragina infliacijos mažėjimo palaukti spalį. Prezidentas Gitanas Nausėda žeria priekaištus vyriausybei – esą ji nieko nepadarė, kad šiuo sunkiu metu palengvintų žmonėms gyvenimą.

Kompensacijų tvarka už šildymą kelia vis didesnę sumaištį. Valdininkai žada iki tūkstančio eurų kompensacijas, tačiau žmonės nedrįsta jų prašyti. Malkų prisipirkę žmonės baiminasi popierizmo ir gaišaties, neturi pirkimo dokumentų, tad nedrįsta prašyti kompensacijų. Aiškėja, kad kompensavimo tvarka turi ir spragų, dėl kurių kompensacijų gvieštis gali nesąžiningi ir pinigais pertekę gyventojai.

Lietuvoje vidutinė temperatūra kai kuriomis paromis jau krenta žemiau 10 laipsnių šilumos. Tačiau didieji miestai taupo ir skelbti šildymo sezono pradžios neskuba. Štai Panevėžio savivaldybė kitą savaitę ketina šildyti tik vaikų darželius, o kada gyventojai sulauks šilumos ir daugiabučiuose, dar nežinia, sinoptikai orų pokyčių kitą savaitę dar neprognozuoja. Tiesa, šildymo kaina didmiesčiuose bus didesnė nei pernai, kai kur net iki trijų kartų.

Aiškėja, kiek netrukus gali brangti elektra ir dujos – elektros kaina gyventojams gali pakilti beveik tris kartus, o dujos dar daugiau – 4 kartus. Toks drastiškas kainų šuolis lauktų, jei vyriausybė bent dalies brangimo nekompensuotų. O ji tai daryti ketina, tačiau konkrečių skaičių, kokią dalį kainos padengs, dar nesako. O štai Seimo nariai jau skaičiuoja, kad visai realu kitąmet įgyvendinti prezidento Nausėdos siūlymą elektros tarifų kitąmet nedidinti.

Valdantiesiems per plauką šiaip taip pavyko išsaugoti energetikos ministrą Dainių Kreivį poste. Interpeliaciją ministrui surengusi opozicija jį kaltina dėl šalį krečiančios energetinės krizės – nesugeba sumažinti Lietuvoje elektros kainų, neužkirto kelio „Perlas energija“ skandalui. Kreivys visus kaltinimus atmeta ir kaltę verčia buvusioms vyriausybėms, o mažesnes kainas žada po pusantrų metų.

Didžiulė infliacija ir energetinė krizė grasina dar daugiau lietuvių nuskurdinti. Artėjant šalčiams, visuomenininkai reikalauja Vyriausybę skubiai didinti pašalpas skurstantiems. Tačiau Vyriausybės atstovai siūlo dar palaukti ir užsakė mokslinį tyrimą, kiek gi pinigų žmogui iš tikrųjų reikia Lietuvoje per mėnesį, kad nenumirtų iš bado ir šalčio.

Atvėsus orams jau daugėja peršalimo susirgimų. Gyventojai skundžiasi, kad namuose šalta. Tačiau dauguma šildymo sezono bijo kaip velnias kryžiaus, mat baiminasi didžiulių sąskaitų. Higienistai perspėja, kad 16 laipsnių namuose yra pavojinga riba, kuri gali grėsti ligomis. Žmonėms taupant šiliumai sveikatos sąskaita, prezidentas savo laiške Seimo nariams jau atskleidžia, kiek brangs elektra ir dujos nuo sausio ir liepos. Esą kainos veikiausiai kils du kartus, ir solidžiai – po 40 procentų.

Ukrainiečiams kovoti su okupantais padeda ir lietuviai dronų kūrėjai. Prie Trakų lietuviai moko Ukrainos karius valdyti aparatus, kurie netrukus atsidurs fronte. Ten jie žvalgys priešų pozicijas ir padės juos naikinti. Ukrainietis karys Dmitrijus prie Trakų į dangų leidžia lietuvišką žvalgybinį droną. Vyras treniruojasi, kad greitai galėtų grįžti į frontą ir su naujais ginklais ir žiniomis pratęstų kovą su rusų okupantais Ukrainoje. „Bepiločiai – tai akys.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Dujos Europos rinkoje dabar kainuoja dvigubai brangiau nei pirmąjį pusmetį, tad ir gyventojai turi pasiruošti, kad ir jiems greitai teks už dujas mokėti brangiau. Nors Vyriausybė žada ir toliau dalį brangimo kompensuoti, prezidentūra Seimą perspėja, kad jau dabar rekordiškai brangios dujos pagal preliminarų Vyriausybės planą kitąmet gali dar brangti – du kartus po 40 proc.

Artėjant rekordiškai brangiam šildymo sezonui gyventojai jau šturmuoja savivaldybių socialinės paramos skyrius. Infliacijos išvarginti žmonės viliasi sulaukti kompensacijų ir bent kiek susimažinti finansinę naštą. Tiesa, šilumininkai teigia, kad artėjantis šildymo sezonas bus brangesnis už praėjusį, kainas šiek tiek sumažins tik valdančiųjų pažadas jau nuo kito mėnesio centralizuotai šilumai panaikinti pridėtinės vertės mokestį.

Lietuvoje dujų ir elektros kainos – didžiausios Europoje, tačiau energetikos ministras Kreivys tvirtina, kad jos gyventojams įkandamos. Dėl chaoso energetikoje opozicija reikalauja ministro galvos ir jau renka parašus interpeliacijai. O štai lietuviai priversti griebtis vis radikalesnių taupymo priemonių. Marijampoliečiai senjorai ruošiasi artėjančiai rekordiškai brangiai žiemai.

Dėl gresiančios ekonominės krizės ir aukštų energijos kainų verslininkai vis garsiau kaltina Vyriausybę. Opozicija su prezidentu jau derina naują spaudimo valdantiesiems planą ir reikalauja dar šiemet skirti papildomą paramą gyventojams ir verslui. O Europos Komisija jau žada reformuoti Europos Sąjungos energetikos rinką – apkarpyti energetikų viršpelnius ir juos padalinti vartotojams.

Lietuvą purtant energetinei krizei, Nausėda reikalauja gyventojams elektros kainas įšaldyti dabartiniame lygyje – ties 24 centais už kilovatvalandę. Antraip esą kitąmet elektra brangtų kone dvigubai. Tiesa, prezidentas valdžios reikalauja kompensuoti ir dalį elektros išlaidų verslui. Tačiau premjerė tenkinti tokių reikalavimų neskuba ir ragina laukti, kol po mėnesio parengs kitų metų biudžetą.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.