Donatas Brimeris

Kainoms kylant į naujas rekordines aukštumas, darbdaviai su profsąjungomis vis karščiau ginčijasi, ar reikia didinti ir kiek minimalią algą. Profsąjungos reikalauja žmonėms pridėti mažiausiai po 73 eurus į rankas. Tačiau artėjant krizei, darbdaviai perspėja, neva dėl to bus dar daugiau bankrotų ir bedarbių. Žibalo į ugnį šliukšteli ir Laisvės partija – mažai uždirbantiems siūlo ne tik didinti algas, bet ir mažinti mokesčius. Marijampolietė Aldona gimnazijoje valytoja dirba jau 15 metų.

Turto bankas ir finansų ministerija taupyti elektrą ir šilumą jau ragina ir visus valdininkus. Taupymo vajų Turto bankas pavadino varžybomis „putinOut“, o laimėtojams žada prizus – atlikti patalpų remontą. Visgi dešimtadaliu susimažinti energijos sąnaudas ne visiems ministrams atrodo įmanoma.  Profsąjungos ragina nepersistengti ir nepažeisti higienos normų, kad darbuotojai neperšaltų ir nesusigadintų regėjimo.

Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą. Nevyriausybininkai perspėja – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą. Tuo metu prezidentas reikalauja, kad parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas.

„Perlas“ klientai delsia pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Likus vos dviems dienoms iki termino pabaigos, per tris savaites to dar nepadarė 110 tūkstančių perlo klientų. Valdžia ragina paskubėti ir gąsdina, kad elektra toliau brangs. „Perlas energija“ savo klientams jau žada mokėti kompensacijas, jei kito tiekėjo elektra bus brangesnė. Elektros rinkos liberalizaciją kritikuojančių socialdemokratų diskusijoje jau liejasi keiksmažodžiai – emocijų namuose netyčia nebesuvaldė Rasa Budbergytė.

Lietuviams už elektrą mokant vis didesnes sumas, o verslams kainoms kylant net į absurdišką lygį, 130 milijonų eurų papildomų pajamų įkrito į tinklus valdančios valstybinės įmonės „Litgrid“ kišenę. Iš elektros krizės papildomai pelnosi ir Švedijos bei Lenkijos elektros tinklų bendrovės. Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus.

Premjerė Šimonytė žmonių kompensacijoms už iki neregėto dydžio išaugusias žmonių sąskaitas už elektrą ir dujas žada iki milijardo eurų. Tiesa, ar to užteks ir kiek žmonių nebegalės išsimokėti ir su kompensacijomis, dar nežinia. Premjerė sako, kad ir kad dar 3–4 metams bus atidėtas nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas mažiausiai elektros suvartojantiems lietuviams, o ministro Kreivio atsakomybės dėl chaoso elektros rinkoje neįžvelgia.

Elektros kaina Lietuvoje siekia naujus rekordus. Praėjusią savaitę ji pabrango dar beveik ketvirtadaliu. O pasimetę žmonės plūsta pas elektros tiekėjus aiškintis, ką toliau daryti ir kodėl auga sąskaitos. Didžiules elektros kainas sunkiai bepakeliantis verslas perspėja apie užsidarymus ir bankrotus. Tiesa, energetikos ministras Dainius Kreivys tiesiog bėga į kitą gatvės pusę išgirdęs klausimus apie kosmines elektros kainas, pagalbą verslui ir gyventojams.

Drastiškai išbrangus maistui, lietuviai parduotuvėse jo perka vis mažiau. Tačiau prekybininkai dar nesiskundžia, mat nors ir mažiau pirkdami dėl infliacijos lietuviai kasose pinigų palieka daugiau. Visgi prekybininkai jau užsimena, esą kainos pasiekė piką ir mėgina susigrąžinti pirkėjus nuolaidomis. Tačiau prekybos ekspertai tvirtina, kad atsitiktinės nuolaidos dar nėra pirkėjų laukiamas kainų mažinimas.

Prezidentas siūlo keisti elektros kompensavimo tvarką. Valstybė, anot jo, namų ūkiui galėtų kompensuoti iki 150 kWh per mėnesį, o sunaudojantys daugiau, mokėtų brangiau. Tebesitęsiant „Perlo energija“ skandalui šalies vadovas ragina dar labiau neerzinti žmonių ir nebeversti pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Valdančiųjų atstovai tokio siūlymo neatmeta ir žada svarstyti. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dėl chaoso šalies rinkoje įaudrinti žmonės būriais traukia prie „Ignitis“ padalinių. Žmonės piktinasi gavę didžiules sąskaitas, „Perlas energijos“ apgavystės sukeltu chaosu ir vyriausybės abejingumu piliečiams. Energetikos agentūros duomenimis, rinkoje dominuojanti valstybinė bendrovė „Ignitis“ toliau kelia elektros kainas, o jos jau ėmė viršyti garantinio tiekimo kainas.

„Perlas energijai“ apgavus šimtatūkstantinę klientų armiją, konkurentai neriasi iš kailio, mėgindami žmonės persivilioti pas save. Elektros tiekėjai siūlo fiksuoti tarifus, tačiau reikalauja sudaryti ilgalaikes iki 6 metų sutartis, už kurių nutraukimą grasina baudomis. Dėl elektros kainų ir chaoso liberalizuojant rinką Lietuvoje vis didėjant nepasitenkinimui, prezidentas Nausėda jau siūlo stabdyti liberalizavimą ir sako lauksiąs atostogų išėjusios Šimonytės pasiaiškinimo.

Elektros tarifus didinanti „Perlas energija“ toliau praranda šimtus klientų. Žmonės net į įmonės biurą eina nutraukti sutarčių. Energetikos ministras Kreivys elektros tiekėjo sprendimą keisti sutartis vadina neteisėtu ir reikalauja atšaukti. Antraip grasina atimti teisę prekiauti elektra.   Dėl kilusio skandalo ministras savo atsakomybės kratosi, nors opozicija ir reikalavo tokiu įtemptu kainų šokinėjimo metu neversti žmonių rinktis vadinamąjį nepriklausomą elektros tiekėją.

Elektros rinkos liberalizavimo chaose – pirmosios aukos. „Perlas energija“ nebesugeba klientams patiekti elektros už pažadėtą kainą. Bendrovė praneša, kad nuo kito mėnesio visus 180 tūkstančių savo klientų vienašališkai perkelia į planą „Birža“, kur kaina susieta su biržos kaina, kuri šiuo metu yra neregėtose aukštumose. Tad klientai turės mokėti brangiau arba eiti pas kitus tiekėjus, o jie irgi jau sukėlė kainas.

Elektros kainos Lietuvoje kopia į dar neregėtas aukštumas. Aiškėja, kad mes už elektrą mokame 100 kartų brangiau nei toje pačioje biržoje esantys turtingi švedai. Kad šiemet elektra galėtų atpigti, ekspertai jokių prošvaisčių nemato. Žmonės nerimauja, kad dėl išbrangusios elektros nepajėgs susimokėti sąskaitų ir bus priversti gyventi skolon. O, pasak ekspertų, skandinavų energetikos kompanijos kraunasi milijardinius pelnus.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas galimai įsipainiojo korupcijos skandale. Specialiųjų tyrimų tarnyba kaltina ministrą, kad jis leido miestuose sumažinti želdynų tam, jog verslininkai galėtų daugiau ploto užstatyti daugiabučiais ir kitais pastatais. Dėl to esą turės naudos nekilnojamojo turto vystytojai, tačiau bus pažeisti visuomenės interesai – žmonėms žalumos teks ieškotis už miestų.

Lietuvoje mažėja abstinentų, daugėja išgeriančių. Vis daugiau tautiečių prisipažįsta, kad alkoholio, nors ir ne daug, bet išgeria vis dažniau. Ir nors bendras alkoholio suvartojimas šalyje mažėja, svaigalams brangstant vis daugiau tautiečių jau ima gerti pilstuką ir samanę. Šeduvos aludėje Audronė – nuolatinė klientė. Moteris sako dabar užsukusi atsipūsti tarp žemės ūkio darbų. „Šiandien trečias, o šiaip pusantrinis eina. Šiaip aš išgeriu po 5 litrus.

Didžiulės elektros sąskaitos jau gąsdina ir prekybininkus. Prekybininkai taupo – išjungia šviečiančias reklamas, ruošiasi mažinti apšvietimą pačiose parduotuvėse. O pirkėjai nerimauja, ar patamsy įžiūrės galimus produktų defektus ir kainas. Prekybininkai prisimena ir 2009 m. išmoktas pamokas. Tiesa, sekti prancūzų sprendimu žiemą parduotuvėse palaikyti vos 17 laipsnių šilumą Lietuvos prekybininkai neketina.

Lietuvoje prasidėjo stagnacija. Žmonės parduotuvėse perka vis mažiau ir vis daugiau verslų dirba nuostolingai. Praėjusį ketvirtį šalies ekonomika jau traukėsi. Nors ekonomikos susitraukimas dar tėra apie pusės procento, verslas ir ekonomistai šiemet prošvaisčių nebemato ir rengiasi veržtis diržus ir taupyti, mat artėja sunkmetis. Pusę lūpų verslai prabyla ir apie galimus bankrotus. Panevėžio bendrovė „Lietkabelis“ 70 proc. savo produkcijos eksportuoja, daugiausia į Europą.

Pastaraisiais metais prie algų didėjimo pripratusiems lietuviams laikas ruoštis niūresnei realybei. Daugiau kaip pusė tautiečių šiemet vis dar tikisi, kad darbdaviai kels algas. Tačiau tvyrant recesijos grėsmei verslininkai ragina nusiimti rožinius akinius ir ruoštis liūdnesniam scenarijui – algos nebedidės, o kai kuriems dar šiemet jos gali ir sumažėti. Viešbutyje Šiauliuose pluša apie 10 darbuotojų, tarp jų: 3 kambarinės, 2 virėjos ir 4 administratorės.

Darbdaviai su profsąjungomis vis aršiau pliekiasi dėl to, kiek artimiausiu metu turi didėti minimali alga, mat nuo jos priklauso ir kiti šalyje mokami atlyginimai. Lietuvos bankas siūlo algą padidinti 74 eurais iki 624 eurų į rankas. Siaučiant 20 proc. infliacijai, profsąjungos panašaus dydio didinimą palaiko. Tačiau darbdaviai priešinasi, esą galimai artėja recesija ir ne visi išgalės tokias algas mokėti, o padidinus minimalią kils spaudimas darbdaviams didinti ir kitų darbuotojų atlyginimus.

Kelių apšvietimo kuriozai arba pinigų švaistymas Vilniaus rajone. Tuo metu, kai tūkstančiai rajono gyventojų nesulaukia apšvietimo šalia namų, savivaldybė dešimtis modernių apšvietimo stulpų pristatė prie žvyrkelio javų lauke. Valdininkai aiškina, esą jų reikėjo vilkams baidyti. Tačiau vietos gyventojai prašo apšvietimo prie namų, o ne laukuose ir piktinasi, kad valdininkai taip taško dešimtis tūkstančių eurų.

Vilniaus valdžios sprendimas nešienauti pievų mieste jau varo iš kantrybės gyventojus. Po to, kai kiek anksčiau automobilis susidūrė su briedžiu, mat vairuotojas šio nematė per užžėlusią pievą, į prokurorus kreipėsi Seimo narys Lukas Savickas. Jis prašė teisėsaugos ginti viešąjį interesą, nes esą miesto žalioji politika kelia grėsmę žmonių saugumui. Savivaldybė priekaištus atmeta. Šimašius net pasijuokė iš į avariją patekusio miestiečio pasakojimo.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Suvalkų koridoriuje lanko ten įsikūrusius NATO šalių karius, kad parodytų savo šalių ir užsienio gyventojams, jog ši vieta, nepaisant agresyvios Rusijos kaimynystės, yra saugi. Nors Suvalkų koridorius užsienio spaudoje gavo kone pačios pavojingiausios vietos Europoje reputaciją, Nausėda su Duda čia žada dar daugiau NATO karių ir ginklų.

Kainas stebintys ekspertai apskaičiavo, kiek pabrango pigiausių produktų krepšelis. Aiškėja, kad vien per mėnesį jo kaina šoko 5 procentais, o per metus – beveik vidutiniškai trečdaliu. Ekonomistai kalba, kad rekordiškai sukilusios maisto kainos turėtų aprimti. Tačiau atsipalaiduoti nėra kada – ekonomistai ragina neišlaidauti ir kaupti atsargas, mat jau pabrango elektra ir dujos, o po trijų mėnesių – ir naujas ne pigesnis už praeitą šildymo sezonas. Apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ūkininkai skundžiasi, kad šalyje gausiai įsiveisę gandrai, gervės, gulbės ir žąsys masiškai naikina pasėlius. Šie paukščiai saugomi, tad ūkininkams negali padėti ir medžiotojai, o paukščių vis daugėja. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai atmeta siūlymus paukščius pradėti šaudyti. Žemdirbiai reikalauja bent kompensacijų už prarastą derlių, tačiau vyriausybė pinigų skirti neskuba. Svarsto javais apsėti saugomas teritorijas, kad laukiniai paukščiai skristų maitintis į jas ir nelįstų į ūkininkų valdas.

Nuo šiandien gyventojams vėl brangsta elektra ir dujos. O kas praleido terminą pasirinkti nepriklausomą tiekėją – už elektrą mokės ir dar daugiau nei kalbėta anksčiau. Energijos išteklių kaina auga dėl tebesitęsiančio ES ir Rusijos konflikto dėl Ukrainos. Vyriausybė mėgina raminti, kad dalį tarifų kompensuos, tam skiria milijardą, antraip už elektrą tektų mokėti iki 4 kartų brangiau, o už dujas iki 6 kartų.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Lietuvos bankas siūlo penktadaliu didinti minimalią algą. Į rankas ji padidėtų apie 75-iais eurais ir siektų beveik 625-is eurus. Dirbantieji už minimalią algą piktinasi, kad tiek yra mažai, mat kainos padidėjo dar smarkiau. Tačiau darbdaviai gresiant recesijai didinti minimalios algos nesutinka. O ir vyriausybė tokiam didinimui pritarti neskuba ir ruošiasi laukti rudens, kad aiškiau matytųsi, kur kitąmet risis šalies ekonomika.

Nuo Vėlinių nebegalėsime stambių pirkinių apmokėti grynais pinigais. Visus didesnius kaip 5 tūkst. eurų mokėjimus turėsime atlikti tik per bankus, išskirtiniais atvejais – sumokėjus grynaisiais – teks rašyti pasiaiškinimus mokesčių inspekcijai. Valdantieji taip sako kovosią su šešėliu, tačiau dalis žmonių piktinasi dar vienu grynųjų pinigų ribojimu, ir abejoja, ar šešėlis sumažės. Šiaulių automobilių turguje Rokas nusipirko mašiną ir jau skuba ją registruoti.

Lietuvos banko vadovas su Finansų ministre susikirto dėl planuojamo visuotinio NT mokesčio. Lietuvos bankas peikia ministerijos modelį, dėl išimčių ir galimų landų mokesčio nemokėti, esą didmiesčių gyventojams mokestis gali būti net mažesnis už regionų. Tačiau finansų ministrė atkerta, kad banko siūlomi tarifai per dideli ir mokestis grės net skurdžiausiems gyventojams.

Energetikos ministras Dainius Kreivys per artimiausius 8 metus Lietuvai žada energetinę revoliuciją. Esą nuo kito dešimtmečio Lietuva visą elektrą pasigamins pati ir didžiąją dalį jos sudarys atsinaujinantys šaltiniai. Ministras ragina visus statytis saulės elektrines, pirkti nutolusias elektrines ir žada iki trečdalio išlaidų kompensuoti. Žmonės skaičiuoja, per kiek laiko atsipirks jų saulės elektrinės.

Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad Lietuvoje artėja krizė, Lietuvos banko vadovas šią pranašystę neigia, nors ir pripažįsta, kad tokia rizika yra. Beje, Lietuvos banko vadovas dar prieš 3 mėnesius įtikinėjo, kad vidutinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10 proc., tačiau jau dabar pripažįsta klydęs ir prognozę didina iki 15 proc. Be to, Lietuvos bankas jau skelbia, kad dėl augančių kainų lietuvių perkamoji galia šiemet sumažės pirmą kartą per dešimtmetį.

Jungtinėse valstijose drastiškai kyla palūkanos ir brangsta paskolos, ekonomistai perspėja, kad greitai to paties galime sulaukti ir euro zonoje. Tad ir Lietuvoje paskolų turėtojai turi ruoštis mokėti didesnes įmokas. O buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba dar atviriau ir perspėja, kad jau artėja neišvengiama ekonominė krizė. Panevėžietė Ieva jau metus gyvena naujame name, tačiau statybos nesibaigia iki šiol. „Viskas subrango, medžiagos, rangovas vėluoja su darbais.

Likus vos keturioms dienoms iki nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo 2 etapo pabaigos, trečdalis vartotojų to dar nepadarė – delsia maždaug ketvirtis milijono žmonių. Gyventojai ir toliau skundžiasi, kad sunkiai supranta pasiūlymų vingrybes ir sąlygas, o kai kurie ir iš viso piktinasi, kam to reikia, kai konkurentų pasiūlymai skiriasi vos cento dalimis.

Į Vilnių atvykusi energetikos eurokomisarė ragina ruoštis žiemai – dar vienam sudėtingam šildymo sezonui ir aukštoms kainoms. Ji ragina europiečius apsirūpinti dujomis ir rengtis blogiausiam scenarijui – jei Rusija iš viso nutrauks jų tiekimą. O Lietuvos vyriausybę skatina nepalikti gyventojams visos išlaidų naštos.

Siaučiant didžiulei infliacijai, pirkėjai vis labiau nusivilia akcijomis ir nuolaidomis. Žmonės jaučiais apgaudinėjami – prekybininkai prekes brangina, o vėliau skelbia neva nuolaidas. Dažna prekė su nuolaida esą dabar kainuoja tiek, kiek dar visai neseniai kainavo su didžiuliu antkainiu. Tad kaip neapsigauti? Galima ir išsireikalauti nuolaidą, jei pardavėjai sukčiauja.

Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui valdantieji išsaugojo postą. Tiesa, neapsiėjo be intrigų. Kad sužlugdytų opozicijos užmojus ministrą atstatydinti, valdantieji šiandien ankstų rytą skubiai susirinko į specialų Seimo posėdį, apie jį pranešę tik vakar vėlai vakare. Protestuodama prieš tokį valdančiųjų akibrokštą, opozicija paskelbė boikotą – nė vienas balsavime nepasirodė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas aštuntą valandą ryto buvo jau Seime.

Lietuvos bankas peikia finansų ministerijos pasiūlytą visuotinį nekilnojamojo turto mokestį ir ragina jį keisti. Prezidentas Nausėda taip pat mato rizikų, kad teks žmonėms mokėti pašalpas vien tam, kad jie įstengtų susimokėti naująjį mokestį. Nekilnojamojo turto vystytojai abejoja, ar naujasis mokestis atvėsins įkaitusią būsto rinką, o štai ekonomistas Nerijus Mačiulis ragina jo neatidėlioti 2024 metams. Krekenavietis Stasys pardavinėja miestelio centre medų ir daržo gėrybes.

Automobilių prekyboje – sunkūs laikai. Stringant naujų mašinų gamybai, jos per pusantrų metų pabrango apie ketvirtadaliu ir brangsta toliau. Tačiau jų trūksta, pirkėjams tenka laukti užsakytos mašinos pusmetį ir ilgiau. O trūkstant naujų mašinų, išaugo ir naudotų paklausa, tad pardavėjai nesikuklina prašyti tos pačios kainos, už kurią mašiną pirko prieš dvejus metus. Ukrainietis Viačiaslavas Marijampolės automobilių turguje ieško pirkti automobilio iki 4 tūkst. eurų.

Vokietijoje benzinas pigesnis nei Lietuvoje – jo kaina už litrą krito keliasdešimt centų, kai valdantieji vasarai nusprendė sumažinti akcizus, tad dabar litrą vokiečiai gali įsipilti ir už 1,85 centus. O Lietuvoje degalų kainos jau siekia naujus rekordus. Štai benzino litras perkopė 2 eurų ribą. Mūsų vyriausybė Vokietijos pavyzdžiu sekti neketina ir sako, kad brangimą stengiasi kompensuoti šį mėnesį įvykdytu pensijų, pašalpų ir mažiausių algų, vaiko pinigų padidinimu.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus meilės ir darbo reikalų voratinklis atsidūrė tarnybinės etikos sargų taikiklyje. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė panaikinti Šimašiui nepalankų sostinės etikos sargų sprendimą dėl jo interesų. Etikos sargai merą išteisino, tačiau opozicijos atstovai su tokiu sprendimu nesutinka ir kaltina komisiją mažų mažiausiai į situaciją pažvelgus formaliai ir paviršutiniškai.

Pasaulyje į seniai regėtas aukštumas šokus naftos kainoms rekordiniai skaičiai žiebiasi ir Lietuvos degalinėse. Už benziną Vilniuje vairuotojai jau moka 2 eurus be dešimtoisios dalies cento. Dažnam vairuotojui šiaušiasi plaukai, o ekonomistai net nebando guosti ir ragina ruoštis dar didesniam degalų kainų augimui. Degalų kainos Lietuvoje toliau kopia aukštyn. Psichologiškai svarbią dviejų eurų už litrą kainą per plauką jau pasiekė populiariausias 95-os markės benzinas.

Visoje Lietuvoje savanoriai rinko šiukšles iš upių ir upelių. Dažniausias radinys – padanga. Aplinkos ministras kaltina tautiečius, kad šie padangų neveža į surinkimo vietas, o mėto pakelėse, miškuose ir upėse. Tačiau žalieji ir ministrui priekaištauja, kad nesukuria vairuotojams patogios padangų atsikratymo sistemos.

Vyriausybė siūlo vėl keisti vaistų kompensavimo tvarką. Tad kai kam dėl to už vaistus gali tekti primokėti daugiau. Naujausiuose planuose – ketvirtadaliu padidintos kompensuojamųjų vaistų priemokų lubos, įvestas vadinamasis priemokų krepšelis, bet kokių kompensuojamųjų vaistų nemokamai nebegalės įsigyti ir nepasiturintys gyventojai bei 75 metų sulaukę senjorai. Taip valdžia vėl nori skatinti pirkti pigiausius medikamentus. Senjorė Natalija vaistinėje šią savaitę išleido apie 100 eurų.

Seimas naikina prievolę tėvams amžinai saugoti pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus amžinai mokant už jų saugojimą. Saugoti embrionus tėvai galės, kiek norės, jeigu už tai patys susimokės. Valdžia nuo šiol reikalaus embrionus saugoti tik dvejus metus, o vėliau juos bus galima išmesti. Pataisas remiantys parlamentarai teigia, kad toks sprendimas atitinka pasaulinę praktiką, tačiau apie trečdalis seimūnų tam prieštaravo – jie embrionų sunaikinimą prilygina gyvybės žudymui.

Toliau augant dviženklei infliacijai, vyriausybė antrąkart per metus didina pašalpas. Nuo 11 iki 50 eurų didesnes išmokas gaus dešimtys tūkstančius nepasiturinčių, ar turinčių negalią žmonių. Kitą mėnesį didesnius vaiko pinigus gaus ir šeimos. Kiekvienas vaikas gaus papildomus 7 eurus, o jei gyvena daugiavaikėje šeimoje ar turi negalią – gaus 11 eurų daugiau. Ministrė Monika Navickienė tikina, kad išmokas didina pagal infliacijos lygį ir tiek, kiek leidžia valstybės biudžetas.

Statybininkai ir kelininkai perspėja, kad valstybės užsakytoms statyboms gresia krizė, panaši į buvusią 2009 metais, kai šios masiškai stojo. Statybininkai kaltina vyriausybę neveiklumu ir skelbia įspėjamąjį streiką. Dėl išbrangusių medžiagų verslas skundžiasi nuostoliais ir reikalauja papildomų pinigų, jei ne, grasina stabdyti darbus valstybės ir savivaldybių užsakytuose pastatuose, keliuose ir tiltuose. Premjerė verslininkus ragina ne streikuoti, o derėtis.

Brangstantis maistas vis labiau tuština lietuvių pinigines. Praėjusiais metais mažėjusi maistui tenkanti žmonių išlaidų dalis dabar vėl ėmė kopti aukštyn. Ekonomistų vertinimu, tai rodo, kad gyvenimas prastėja. O ypač sunku tampa senjorams ir kitiems mažas pajamas gaunantiems lietuviams. Mitybos specialistai perspėja ir apie pavojus sveikatai, jei pirksite tik pačius pigiausius maisto produktus. Panevėžietė Nijolė ruošiasi pietauti.

Brangstant maistui ir artėjant dar vienam elektros ir dujų kainų šuoliui, ekonomistai į šipulius talžo vyriausybės šių metų infliacijos prognozes. SEB banko ekonomistai ragina ruoštis 15 proc. metų vidutinei infliacijai, tai yra trečdaliu daugiau, nei prognozuoja finansų ministerija. Premjerė Šimonytė tokius skaičius dar atmeta ir toliau žada, kad kitą mėnesį numatytas pensijų ir išmokų didinimas infliaciją viršys.