Donatas Brimeris

Konfliktui su Rusija dėl Ukrainos tebesitęsiant, Lietuvos verslas skundžiasi smaugiamas infliacijos. Štai statybininkai skaičiuoja, kad statybos pabrango apie 40 proc. ir reikalauja užsakovus primokėti, jei nori, kad statybos nesustotų. Verslininkai reikalauja vyriausybę pasirašyti aiškų pradėtų statybų indeksavimo susitarimą. Tačiau vyriausybės nariai nemano, kad reikia papildomų priemonių ir dėliojasi prioritetus – kurias statybas tęs, o kurias atidės geresniems laikams.

Kainos Lietuvoje dar labiau paaugo ir infliacija vis labiau artėja link 20 proc. Per metus maistas ir paslaugos pabrango beveik 17 proc. ir tai, anot ekonomistų, dar ne pikas. Žmonės skundžiasi kainomis, tačiau dažnas pripažįsta – moka tiek, kiek verslininkai prašo. Premjerė Ingrida Šimonytė jau užsimena, kad rudenį gali siūlyti papildomų sprendimų infliacijai stabdyti. O kainoms kylant 200 tūkst.

Po Velykų – naujas maisto kainų šuolis. Brangsta būtiniausi ir pigiausi maisto produktai, net pigiausųjų krepšelis per mėnesį pabrango 7 procentais. Prekybininkai teisinasi, kad brangstant elektrai, žaliavoms ir algoms, kito kelio neturi – tik sąnaudas perkelti pirkėjams. Kovotojai su skurdu nerimauja, kad maisto kainų šuolis privers dar daugiau lietuvių skursti. Netoli Šiaulių Pakapėje gyvenanti Nijolė atėjo į parduotuvę šiek tiek maisto.

Rusijai nutraukus dujų tiekimą Lenkijai, Lietuvoje lankosi Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda. Čia kartu su Gitanu Nausėda švenčia naujo dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos atidarymą. Lietuva su Lenkija rusiškų dujų atsisakė, tačiau visa Europos Sąjunga taip lengvai atsisakyti jų negali. Tad sukėlęs Europoje dujų krizę ir kainas, Kremlius toliau žeriasi dešimtis milijardų eurų, daugiau nei žerdavosi iki karo.

Algų mokėti grynaisiais nebegalima nuo Naujųjų, bet aiškėja, kad komerciniai bankai savo pažado dėl šimto naujų bankomatų laiku įvykdyti nesugebės. Atokesnėse gyvenvietėse visi jie turėjo atsirasti dar iki liepos, tačiau gali dar pusantro mėnesio vėluoti. Bankų atstovai teisinasi, esą jiems sutrukdė karas Ukrainoje – ilgiau užtruks bankomatus atsigabenti iš Kinijos.

Praėjęs centrinio šildymo sezonas lietuviams atsiėjo beveik trečdalį milijardo eurų ir buvo maždaug trečdaliu brangesnis nei ankstesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė giriasi, kad šiemet per 4 mėnesius kompensacijoms už šilumą iš biudžeto skyrė 20 milijonų eurų – tiek, kiek pernai per visus metus. Šilumininkai skaičiuoja, kad dar apie 20 milijonų eurų išlaidos lietuviams sumažėjo dėl įvesto nulinio PVM tarifo.

Didžiausią grėsmę Lietuvai šiuo metu kelia Rusija, Baltarusija ir Kinija – šių šalių grėsmes aprašo valstybės saugumas naujausioje savo ataskaitoje. Rusija toliau siekia skaldyti Lietuvos visuomenę, verbuoja mūsų piliečius ir šnipinėja. Nors karinės grėsmės šiuo metu nėra, saugumiečiams didžiulį nerimą kelia kibernetinės atakos ir propaganda. Saugumas perspėja ir apie niekur nedingusį Astravo atominės elektrinės pavojų.

Lietuvoje vidutinė senatvės pensija vasarą jau beveik pasieks pusę tūkstančio eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pensijas didina reaguodama į augančią infliaciją. Tačiau senjorai skundžiasi, kad papildomi 20 eurų – menka paguoda siaučiant tokiai didžiulei infliacijai kaip dabar. Be to, nuo birželio padidėsiančiomis pensijomis senjorai guosis neilgai. Jau nuo liepos gresia naujas elektros ir dujų kainų šuolis.

Drastiško maisto brangimo metu Lietuvoje lankosi už žemės ūkį atsakingas Europos komisaras. Kad maisto produktai būtų pigesni, ūkininkai reikalauja didesnės paramos ir kompensacijų už ypač išbrangusias trąšas ir energiją. Tačiau eurokomisaras didesnių išmokų nežada, tik ragina taupyti ir mažiau naudoti trąšų ir degalų maisto vežiojimui. Na, o žemės ūkio ministras Navickas jau užsimena apie paramą ūkininkams, tačiau tik tiems kas jau ant bankrotų slenksčio – paukščių ir kiaulių augintojams.

Valdantieji rengiasi keisti vaistų kompensavimo tvarką. Ministras Arūnas Dulkys piktinasi, esą dėl dosnių kompensacijų lietuviai prisiperka per daug brangių vaistų, kuriuos vėliau tiesiog tonomis išmeta. Tad ministerija parengė naują įrankį – vaistų priemokų krepšelį. Buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga tokią idėją kritikuoja. Nauju vaistų priemokų krepšeliu siekiama skatinti gerti pigiausius vaistus ir taip taupyti savo ir biudžeto pinigus.

Vyriausybė siūlo atleisti nuo PVM prekes ir paslaugas, skirtas pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms. Šią lengvatą vyriausybė Seimo prašo priimti skubiai, kad ukrainiečiai tėvynėje ir pabėgėliai Lietuvoje gautų daugiau paramos. Tiesa, ukrainiečiai parduotuvėse negalės apsipirkti pigiau, lengvata bus taikoma tik per labdaros organizacijas. Vyriausybė tokiu būdu tikimasi apsisaugoti nuo PVM grobstytojų.

Milijonas lietuvių dar nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo. Beveik pusei jų beliko vos du mėnesiai tai padaryti, likusiems – iki metų galo. Ir ne tik gyventojams sunku susivokti siūlomų tarifų klampynėje, juolab kad kainos tik kyla. Stebėdamas, kad rinkose elektra pinga, štai ir ekonomistas Tadas Povilauskas jau stebisi, ar ne per brangiai tiekėjai reikalauja mokėti. Ekonomistas Tadas Povilauskas rengiasi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Išbrangus degalams ir trąšoms ūkininkai perspėja, kad šiemet gali užauginti mažesnį derlių. Negana to, esą juos žlugdys ir europinio žaliojo kurso reikalavimai. Dėl karo Ukrainoje pasauliui gresia maisto trūkumas, tad Lietuvos žemdirbiai reikalauja pirmiausia žiūrėti, kad apsirūpintumėme maistu, o žaliąjį ūkininkavimą atidėti geresniems laikams.

Brangstant maistui daugėja prekybininkų ir gamintojų gudravimų ir pažeidimų. Kontrolieriai sulaukia keturiskart daugiau pirkėjų skundų nei pernai. Žmonės piktinasi, kad maisto pakuotės mažėja, o kainos atvirkščiai – kyla. Pirkėjai pastebi ir vis daugiau svorio apgavysčių ne tik turguose, bet ir prekybos centruose. Jei jums svarbu nepermokėti, pvz., už sviestą, pastaruoju metu prekybos centre teks gerokai paskaičiuoti. Pakelių svorių įvairovė labai plati, o kainos taip pat skiriasi.

Seimas pakeitė Konstituciją ir vėl įteisino tiesioginius merų rinkimus. Parlamentarai taip pat nusprendė, kad į Seimą galės patekti jaunesni nei iki šiol – nebe 25, o 21 metų sulaukę asmenys. Seimo ir Prezidento rinkimuose vėl galės kandidatuoti per apkaltą iš prezidento posto pašalintas Rolandas Paksas. Merus ir toliau galėsime rinkti tiesioginiuose rinkimuose. Seimas papildė Konstituciją ir įrašė, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per merus.

Uždraudę atlyginimus gauti grynaisiais pinigais, valdantieji jau rengiasi antram žingsniui. Nuo Vėlinių siūlo uždrausti ir stambius pirkinius apmokėti grynais pinigais. Jei Seimas pritars, visus didesnius kaip 3 tūkst. eurų, mokėjimus turėsime atlikti tik per banką. Valdantieji taip sako kovojantys su šešėliu, tačiau dalis verslo tai vadina politiniu popsu, kuris sąžiningiems apsunkins gyvenimą, o šešėlį vargu ar sumažins. Senjoras Petras iš Panevėžio rajono nusprendė apsiremontuoti savo namus.

Lietuva – kainų kilimo rekordininkė visoje Europos Sąjungoje. Pirmoje vietoje pagal šį skaudų rodiklį jau esame nuo pernai spalio. O pabaigos tam nematyti – ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais sulauksime ir 20 proc. infliacijos. Štai, ką sako žmonės: „Siaubas, baigia išdurnėti su tom kainom.“ „Čia neleistinas dalykas, kaip nusikaltimas jau, kai tokiais šuoliais kainos kyla.“ „Blogai vertinu, žmonėms iš atlyginimo sunku pragyventi.

Valdantieji ruošia Lietuvą atsinaujinančios energetikos bumui. Vyriausybės nariai tvirtina, esą norint galutinai atsikratyti energijos pirkimo iš Rusijos, būtina naikinti biurokratines kliūtis saulės ir vėjo elektrinėms. Gyventojai jau nerimauja, kad vėjo jėgainių pridygs šalia jų namų – kels triukšmą, vibraciją, trukdys miegoti, ir reikalauja, kad jos būtų statomos kuo toliau. O ir specialistai ragina nedarkyti bent saugomų teritorijų ir jų prieigų.

Seime – naujas viliotinis senjorams. Opoziciniai valstiečiai siūlo įvesti Lietuvoje 13 pensiją. 200 eurų išmoką jie siūlo mokėti kasmet prieš adventą. Valdantieji tokį siūlymą atmeta teigdami, kad pakanka kasmetinio pensijų indeksavimo. Išgirdę apie tokį siūlymą patys senjorai ploja rankomis, tiesa, vienas kitas nerimauja, ar dėl dosnumo vėliau neteks jų vaikams ir anūkams mokėti pernelyg dideles valstybės skolas.

Skaičiuojame, kiek brangesnis šiemet bus Velykų stalas. Vien kiaušinių kaina – trečdaliu didesnė, maistas atsieis vidutiniškai šeštadaliu brangiau. Šildymo sąskaitoms per žiemą dar labiau paploninus pinigines, lietuviai Velykų vaišėms išlaidauti nesirengia. Panevėžietė ūkininkė Teresė vilioja gardesnio kąsnio savo paukštidės augintinius. Moteriai kiaušinius deda ne tik vištos, bet ir kalakutai, fazanai.

Vežėjai perspėja apie gresiančius bankrotus ir masinius darbuotojų atleidimus. Taip esą nutiks, jei Vyriausybė uždraus gabenti vilkikams krovinius į Rusiją ir Baltarusiją. Verslininkai teigia suprantantys sankcijų Rytų agresorėms svarbą, tačiau jei nesulauks piniginės paramos, daug įmonių esą neliks kito kelio – tik užsidaryti. Vilkikų vairuotojai prieš porą metų jau protestavo Vilniuje prieš komandiruotpinigių apmokestinimą, tačiau dabar skundžiasi, kad artėja dar sunkesni laikai.

Vyriausybės planai toliau atidėlioti mokesčių reformą ir gyvulių ūkio mažinimą piktina prezidentą Gitaną Nausėdą. Dėl didžiulės infliacijos skurdas gresia dar daugiau lietuvių, tad šalies vadovas reikalauja vyriausybę iš esmės mažinti socialinę atskirtį ir nelygybę. Esą vyriausybės siūlomų kosmetinių pensijų ir pašalpų padidinimų – nepakanka. Valstybės kontrolierius antrina, kad padėtis šalies ekonomikoje labai įtempta, tad gyvybiškai būtina mokesčių reforma.

Rusams užpuolus Ukrainą, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai smogia ir Lietuvos vežėjams. Sunkūs laikai ateina Lietuvos geležinkeliams, kurie gali netekti mažiausiai pusės krovinių ir pajamų. Darbuotojai jau laukia atleidimų bangos, o griežtą taupymą įvedanti bendrovė laukia šimtamilijoninės Vyriausybės paramos. Sunkumai užklups ir Klaipėdos uosto bendroves, oro uostus. O infliacijai jau viršijant darbo užmokesčio augimą, prasidėjo ir gyventojų perkamosios galios kritimas.

Ekonomistas Raimondas Kuodis ragina Vyriausybę mažinti automobilių greitį automagistralėse. Jo įsitikinimu, didžiausias leistinas greitis Lietuvoje turi būti 90 km/val. Taip mašinos sudegins mažiau degalų ir bus švaresnis oras, ir Rusija gaus už naftą, degalus ir dujas mažiau pinigų, kuriais finansuoja karą ir žudynes. Tačiau Lietuvos Vyriausybė tokį siūlymą ignoruoja ir ragina pačius vairuotojus sąmoningai rinktis mažesnį greitį, o ne įvedinėti naujus draudimus.

Vyriausybė tėškia daugiau kaip 2 milijardus eurų augančioms kainoms kompensuoti. Parengusi antiinflacinį planą Vyriausybė siūlo nuo birželio pensijas padidinti vidutiniškai 25 eurais, prie vaiko pinigų pridėti 7 eurus, o minimalią algą padidinti 16 eurų. Iki 20 procentų didės ir įvairios pašalpos, daugiausiai apie 50 eurų.

Vyriausybė baigia rengti planą, kaip padės gyventojams pakelti infliacijos naštą. Premjerė užsimena, kad didesnių pašalpų gali sulaukti tie, kurių pajamos mažiausios, taip pat ribos dujų ir elektros kainų augimą. Prezidentas Gitanas Nausėda priekaištauja, kad valdantieji planą rengia per lėtai.

Europos Komisija užsimojo mažinti elektronikos taršą. Ruošiasi reikalauti, kad buities aparatai negestų per metus ar dar greičiau, o jei sugestų, būtų lengvai pataisomi. Vartotojai nerimauja, kad tvaresni produktai kainuos brangiau ir jų nesugebės įpirkti. Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius naująjį tvarių produktų planą gina ir viliasi, kad dėl konkurencijos gamintojai nedrįs labai išbranginti buitinės technikos produktų. Meistro Almyro rankose – senas garso stiprintuvas.

Lietuva švenčia neeilinę sukaktį – prieš 18 metų šalis tapo NATO nare. Kokią reikšmę narystė NATO turi šalies saugumui dažnas supranta tik šiomis dienomis, matydamas, kokius siaubus dabar patiria Ukrainos žmonės. Prieš 18 metų Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas Bušas Baltuosiuose rūmuose paskelbė apie Lietuvos ir dar 6 Rytų Europos valstybių įstojimą į NATO. „Šiandien didžiuodamiesi sveikiname Bulgariją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva su sąjungininkais stiprina savo saugumą. Per artimiausius du mėnesius į Lietuvą pratyboms atvyks apie 5 tūkstančiai NATO sąjungininkų karių. Lietuvos kariuomenės vadas tvirtina, kad per pratybas vykdo Rusijos atgrasymą, tačiau reikia būti pasirengus, jog karas gali pakrypti visaip. Krašto apsaugos ministerija jau prašo daugiau šauktinių, kad Lietuva turėtų didesnį karių rezervą.

Rusijos agresijos akivaizdoje Vyriausybė užsimojo iki 90 proc. elektros pasigaminti Lietuvoje. Tai reiškia vietinę gamybą padvigubinti – pristatyti daugybę saulės ir vėjo jėgainių. Tačiau verslininkai ir gyventojai skundžiasi, kad norint pasistatyti vėjo jėgainę užtrunka iki 3 metų ir daugiausia laiko užima biurokratiniai derinimai. Pas premjerę Ingridą Šimonytę susirinkę Seimo partijų atstovai sutarė šias kliūtis skubiai naikinti.

Ilgalaikiai bedarbiai, norėdami gauti nemokamą medicininę pagalbą, turės kas mėnesį susimokėti 50 eurų Privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Bedarbiai jau piktinasi, kad nebeliks pinigų pragyvenimui. Tačiau ministrė Monika Navickienė žada padėti jiems susirasti darbus ir drastiškai sumažinti bedarbių būrį, kurių šiuo metu yra apie 170 tūkst. Panežėžio rajono Paįstrio seniūnijoje gyvenantis Zenonas pripažįsta esantis ilametis bedarbis.

Seime – nauji siūlymai padėti nuo infliacijos kenčiantiems senjorams. Štai biudžeto ir finansų komitetas siūlo žmonėms nuo 65 metų bent už kompensuojamuosius vaistus visiškai panaikinti priemokas. Tokios naujienos pensininkus bent kiek paguodžia, tačiau pensijon išėję jaunesni ir taip pat sunkiai galą su galu suduriantys senjorai jau įžvelgia neteisybę, mat lengvata pasinaudoti dar negalės.

Seimūnai kūrė naują planą, kaip priversti nurimti triukšmaujančius kaimynus. Daugiabučių gyventojai policiją užverčia skundais dėl triukšmaujančių ir girtaujančių kaimynų, policija skiria tūkstančius baudų, tačiau padėtis negerėja. Tad seimūnai jau svarstė bausti ne tik triukšmautojus, bet ir būsto savininkus, ir net konfiskuoti garso aparatūrą.

Rekordinės maisto kainos toliau kils aukštyn, perspėja ekonomistai. O sėjai ir sodinimui besirengiantys ūkininkai antrina, kad brangstant sąnaudoms kitos išeities nėra – tik kelti produktų kainas. Jas esą pristabdytų nebent gausus derlius, jei bus palankūs orai. Lietuviai prisipažįsta – kas tik turi galimybę, augins daržoves ir vaisius savo soduose, o kas žemės neturi, jau ruošiasi taupyti.

Matydama kruviną Rusijos agresiją Ukrainoje, Lietuva skuba stiprinti savo saugumą. Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtina, kad jau po mėnesio Lietuvoje išdygs trys naujos stovyklavietės, kuriose galės apsistoti pora tūkstančių NATO sąjungininkų karių. Na o ar patogu Lietuvoje jau gyvenantiems amerikiečių kariams, prezidentas nusprendė apžiūrėti savo akimis Pabradėje. Poligone šalies vadovas nepraleido progos ir paskraidyti britų kariniu sraigtasparniu.

Seimas patvirtino kaip kompensuos gyventojams pabrangusį centrinį šildymą. Sąskaitoms nuo sausio iki balandžio naikina PVM. Už šildymą ir karštą vandenį nuo sausio sumokėtą pridėtinės vertės mokestį gyventojams šilumininkai žada grąžinti balandį atitinkamai sumažindami šilumos sąskaitas. Tačiau vilniečius šis valdančiųjų sprendimas mažai guodžia. Štai viena vilnietė už šilumą šį sezoną paklos pusantro tūkstančio, o kompensacija sieks viso labo iki 100 eurų.

Brangusios dujos ir elektra gyventojams grasina nauju kainų šoku liepos mėnesį. Dujos gali brangti iki 3 kartų, o elektra iki 50 proc. Valdantieji žada to neleisti ir vėl svarsto kainas riboti, o kompensacijas žada iki 2,5 tūkst eurų uždirbančioms šeimoms. Opozicijos atstovai ir kai kurie ekonomistai tokius planus peikia ir ragina tiesiog apriboti kainų augimą – neversti vis daugiau žmonių paramos prašytojais.

Tęsdama karą Ukrainoje Rusija grasina pasauliui badu. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius perspėja apie artėjantį bado uraganą, ypač skurdžioms Afrikos valstybėms. Lietuvos vyriausybė ir ūkininkai ramina, esą Lietuva grūdų nepritrūks, mat mūsų šalies ūkininkai jų priaugina daugiau nei pakankamai ir gali daugiau kaip pusę eksportuoti.

Šildymo, maisto ir degalų kainoms kopiant aukštyn, Seimas svarsto projektus, kaip palengvinti gyventojams infliacijos naštą. Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad laikinai, keturiems mėnesiams panaikintų pridėtinės vertės mokestį šildymui. Tačiau sako, kad to negana ir toliau ragina padėti sunkiausiai besiverčiantiems – padalinti po 100 eurų pensijų gavėjams ir remtiniems vaikams.

Infliacija Lietuvoje toliau muša šio tūkstantmečio rekordus. Kainos jau 14 proc. didesnės nei prieš metus. Lietuvos banko vadovas ir ekonomistai perspėja, kad kainos tokiu tempu augs ir toliau. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą toliau gali brangti kone viskas – degalai, dujos, maistas. Sunkūs laikai artėja ir būsto statytojams – jau trūksta žaliavų, įmonės skundžiasi kad vien metalo kaina per savaitę šoko 15 procentų. Tad ekonomistai sako, kad dėl karo statybos gali pradėti strigti.

Vilniaus valdantieji užsimojo perimti baigiamą statyti Vilniaus kogeneracinę jėgainę sostinės žinion. Jos savininkė, valstybinė „Ignitis“ grupė, tokią galimybę atmeta. Finansų ministrė taip pat tokio prašymo nesvarsto. O pigesnės šilumos laukiantiems gyventojams ekspertai gerų žinių neturi. Aukštos šilumos kainos išsilaikys ne tik pavasarį, bet gali tęstis ir kitą šildymo sezoną.

Ukrainos kovos už laisvę vedliu ir simboliu tapęs prezidentas Volodymyras Zelenskis nenustoja žavėti viso pasaulio žmonių. Aštuntą karo dieną matyti, kad jis labai pavargęs, tačiau toliau susitinka su žurnalistais ir betarpiškai, nuoširdžiai su jais bendrauja. Ryšių su visuomene specialistai sako, kad jis atiduoda visą save darbui, o su aplinkiniais demonstruoja žmoniškumą ir nuoširdumą. V. Zelenskis karjerą pradėjo kaip komedijų aktorius, nors ir turi teisininko diplomą.

Nuo Rusijos bombų kenčianti Ukraina prašo jos oro erdvę paskelbti neskraidymo zona. Tačiau vakarų šalys, o kartu ir Lietuva, tam pritarimo nerodo. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neskraidymo zonos paskelbimas reikštų, kad į karą tiesiogiai įsitrauktų NATO. O pasak politologų, toks įsitraukimas grėstų branduoliniu susidūrimu. Putinas jau yra grasinęs branduoliniu ginklu, tačiau ekspertai sako, kad tokios grėsmės nėra, jis tik gąsdina, mat laimėtojų tokiame kare nebūtų.

Rusijos kariams Ukrainoje vykdant vis žiauresnį terorą, Lietuva laukia didesnio karo pabėgėlių iš srauto, o jau atvykusius į Alytaus ir Marijampolės pabėgėlių registracijos centrus aplankė ir Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Premjerė Ingrida Šimonytė prognozuoja, kad gali pritrūkti laisvų patalpų ir būstų, tad teks statyti net palapines. Užsienio reikalų ministerija dar kartą įspėja ir lietuvius: ragina nebevykti į Rusiją, o esančius ten, grįžti namo.

Reaguodama į įvykius Ukrainoje, Lietuvos Vyriausybė nusprendė perduoti papildomų ginklų Ukrainai. Vyriausybė nepripažįsta vakar Baltarusijoje vykusio referendumo, kuriuo Lukašenka norėtų sau nutiesti kelią dar 13 metų užsimojo būti prezidentu bei suteikti teisę Baltarusijoje dislokuoti Rusijos branduolinį ginklą. Vyriausybė, verslas ir gyventojai toliau ruošia Ukrainai tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą. O Vilniaus centre ant apleisto Maskvos namų stogo atsirado Rusiją siunčiantis užrašas.

Rusijos kariuomenė Kijevą pasiekė per parą, o ar iš abiejų pusių matydama rusų kariuomenę Lietuva saugi? Mūsų karininkai džiūgauja, kad į Lietuvą pastarosiomis dienomis su savo ginklais plūsta sąjungininkai – atgrasyti Kremlių nuo pagundos išbandyti NATO budrumą. Kariuomenės vadovybė ir politikai tikina darantys viską, ką gali, tačiau pripažįsta, kad šiandieninius darbus reikėjo atlikti bent dešimtmečiu anksčiau.

Rusijai užpuolus Ukrainą Prezidentas Gitanas Nausėda visoje Lietuvos teritorijoje skelbia nepaprastąją padėtį. Skubiai surengęs valstybės gynimo tarybą šalies vadovas ragina sustiprinti budrumą, svarbių objektų ir pasienio apsaugą. Pareigūnai ruošiasi galimam nelegalių migrantų antplūdžiui, kibernetinėms atakoms, provokacijoms ir dezinformacijai.

Rusijos kariams liekant Baltarusijoje nežinia kuriam laikui, Lietuvos vyriausybės nariai perspėja, kad tai rodo, jog Lietuvai grėsmė didėja. Krašto apsaugos ministras ragina skubiai didinti krašto apsaugos finansavimą. Opozicijos atstovai atkerta, kad realios grėsmės Lietuvai nėra, tad ir papildomai kariuomenei skirti pinigų nemato priežasčių. Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nelaukiant Ukrainos užpuolimo jau reikalauja Rusijai europinių sankcijų.

Elektromobilių vairuotojams šokas – dvigubai pabrango įkrovimas. Elektrai išbrangus elektromobilių savininkai jau svarsto, kad pigiau važiuoti tapo jau net benzinine mašina. Norinčius sutaupyti, ekspertai ragina vengti viešų mokamų įkrovimo vietų. Tuo metu „Ignitis“ atstovų teigimu, kitiap būti negali  – brangstant elektrai rinkoje, jie kelia tarifus ir elektromobiliams. Vilnietis Adrianas patenkintas, kad vairuoja elektromobilį.