Pareigūnai tvirtina, kad šalies viduje gyventojai dėl to nepatogumų neturi pajusti, nepaprastoji padėtis nukreipta pirmiausia į išorinį Lietuvos saugumą.
Rusijai užpuolus Ukrainą, Prezidentas Gitanas Nausėda skubiai 9 valandą ryto sušaukia Valstybės gynimo tarybą. Šalies vadovai smerkia Rusijos agresiją ir žada pagalbą Ukrainai.
„Prasidėjo brutali, plataus masto gerai suplanuota agresija prieš Ukrainos valstybę. Rusija ėmėsi realiai įgyvendinti savo planą sužlugdyti greta esančią nepriklausomą europietišką valstybę“, – kalba G. Nausėda.
„Akivaizdu, kad pretenzijos įtakos sferoms pasaulyje ir savo valios primetimo kitoms valstybėms niekur nedingusios, ultimatumas nedingęs. Ukraina yra valstybė, per kurią Putinas nusprendė ją pabandyti parodyti“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Rusija ne tik sutelkė savo karius Baltarusijoje, bet ir pradėjo ataką iš jos, tačiau net ir žvangant ginklams kaimyninėje valstybėje, Lietuva, anot šalies vadovų, yra saugi. Visgi Lietuva kreipiasi į NATO aktyvuoti sutarties ketvirtąjį straipsnį ir pradėti konsultacijas dėl saugumo sustiprinimo.
Į Lietuvą atvyko papildomos Jungtinių Valstijų pajėgos, pratęsiama ir JAV sunkiojo bataliono rotacija. Apginkluoti JAV kariniai orlaiviai F35 nusileido Šiauliuose ir sustiprins Baltijos šalyse oro policijos misiją. Papildomos JAV pajėgos siunčiamos ir į Latviją: ten dislokuojamas pėstininkų batalionas ir 20 atakos sraigtasparnių.
„Lietuva yra saugi, yra NATO narė nuo 2004 metų. Girdėjau pastaruoju metu beveik visų NATO vadovų patikinimus, pradedant nuo Baideno, kad NATO 5 straipsnis yra tvirtas kaip uola, jis šventas. Sąjungininkai tai įrodo savo veiksmais ir sprendimais“, – tikina G. Nausėda.
„Lietuva saugi yra dabar, mes esame 5 straipsnio NATO valstybė. Tikrai pas mus yra sąjungininkai, mūsų kariuomenė pasirengusi, tinkamoje karinėje parengtyje. Reikia suprasti, kad dabar karas vyksta Ukrainoje. NATO ruošiasi reaguoti. Jei komplikuosis situacija, turės savo vienetus koalicinius, taip pat ir mes Lietuvos kariuomenė esame aukštesnėje kovinėje parengtyje“, – teigia kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Dabar viskas neišvengiamai persikels į NATO. Bus 4 straipsnis. Konsultacijos, planavimas, aktyvavimas tam tikrų pajėgų ir po to planavimas, kaip sustiprinti mūsų viso rytų flango apginamumą ir atgrasymą priešininko, kad jam net nekiltų idėja patestuoti mus“, – sako Seimo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Šalies vadovai sureagavo ir į Rusijos prezidento Vladimiro Putino šiandienos kalboje nuskambėjusį grasinimą tiems, kas bandys kištis į įvykius Ukrainoje, esą jų lauks pasekmės, kokių istorijoje nepatyrė.
„Tai įprastinė retorika, kurią esame įpratę girdėti iš Rusijos prezidento. Ji skirtas gąsdinti silpniems, kurie gal pradės krūpčioti, galvos geriau nesipykti su šiuo žmogumi ir jo režimu. Nė vienas iš mūsų neketiname taikstytis su tuo, kas vyksta vidury baltos dienos vidury Europos. Šalyje, kuri verta būti visateise Europos valstybių šeimos nare“, – sako G. Nausėda.
„Vertinu kaip banditišką retoriką, kaip priminimą tarptautinei bendruomenei, kad Rusija yra branduolinė valstybė. Kaip vienintelį argumentą, kurį Rusija šiandien ir turi“, – kalba Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen.
Prezidentas Nausėda ragina griežtas sankcijas taikyti ne tik Rusijai, bet ir Baltarusijai. Tačiau kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad sankcijų nepakanka.
„Grasinimai izoliuoti ar atgrasyti sankcijomis agresoriaus nesustabdė ir toliau nestabdys. Sankcijos tik pavėluotai baudžia, o karo nusikaltėlis gali būti sustabdytas tik mūšio lauke. Todėl baikime virpinti orą tuščiais plepalais. Seniai jau jaukia imtis realių veiksmų“, – tikina D. Grybauskaitė.
Lietuva stiprina savo budrumą. Pašonėje vykstant kariniams veiksmams, prezidentas pasirašė dekretą dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje įvedimo iki kovo 10 dienos. Nepaprastąją padėtį užtikrinti padės ir kariuomenė.
„Įvertinę susiklosčiusias aplinkybes privalome imtis teisinių priemonių pirmiausia savo išoriniam saugumui sustiprinti. Kalbame apie išorinį saugumą ir jis turi būti garantuotas be menkiausių abejonių“, – sako G. Nausėda.
„Kalbėti reikia apie sienas su Baltarusija ir Rusijos Federacija. Aukščiausiame pasirengime yra visas saugumo lygmuo. Kalbant apie dar didesnį sustiprinimą yra klausimas susijęs su kariuomenės pasitelkimu“, – kalba vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Kažkokių apribojimų Lietuvos piliečiams ypatingų šiame etape nėra reikalo numatyti. Bet reikia numatyti galimybes, sąlygas valdžios institucijoms reaguoti į kažkokias situacijas infrastruktūros, kibernetinės saugos srityse, panaudoti valstybės rezervą“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Noriu nuraminti žmones, tai nėra susiję su jų kasdieniniu gerbūviu. Niekas iš esmės nesikeičia, valstybės institucijos turi ruoštis hibridinėms atakoms atremti“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Užsienio reikalų ministerija išsikvietė Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksejų Isakovą. Sulaukęs ministerijos protesto dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ambasadorius be komentarų išvažiavo. Premjerė perspėja, kad šiuo metu Lietuvą gali užplūsti Kremliaus diriguojamas dezinformacijos srautas ir ragina rūpestingai atsirinkti informacijos šaltinius, nepasiduoti Kremliaus propagandos klišėms. Prezidento paskelbtą dekretą dėl nepaprastosios padėties patvirtinti dar šiandien skubiai 17 valandą susirinko Seimas.
Lietuva stiprina valstybės sienos apsaugą, ypač pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Pasienio ruože pareigūnai numato tikrinti transporto priemones, asmenis ir jų bagažą, ieškodami įstatymų pažeidėjų, neteisėtai laikomų ginklų, sprogstamųjų medžiagų.
