Donatas Brimeris

Lenkų dominuojama Vilniaus rajono valdžia rengiasi pamaloninti savo rajono gyventojus. Savivaldybės taryba užsimojo visiems rajone registruotiems namų ūkiams padalinti pinigų pabrangusiam kurui kompensuoti. Centrinio šildymo neturinčioms šeimoms politikai iš biudžeto žada vienkartines 50 eurų išmokas. Mažas pajamas gaunantiems išmokos bus dvigubai didesnės ir sieks 100 eurų. Valdančiųjų atstovai ir ekspertai tokį užmojį vadina tiesiog populizmu.

Vasario 16-osios minėjimuose Vilniuje buvo lavina provokacijų ir incidentų. Vytauto Landsbergio nekenčiantys protestuotojai jam bekalbant Signatarų namų balkone skandavo „gėda“ ir jam kažkada oponavusio politiko Romualdo Ozolo pavardę, tačiau šventės sugadinti jiems nepavyko. Gyventojai tokius protestus vertina nevienareikšmiškai. Signatarų namų prieigose į šventę susirinko daugybę kartų didesnis būrys švenčiančių žmonių, nei proterstuojančių.

Per metus kainos Lietuvoje pakilo 12,5 procento. Tai 25 metų infliacijos rekordas. Nors Vyriausybė mėgina guosti, esą pavasarį atšilus orams, kris ir energijos kainos, kai kurie ekonomistai ragina ruoštis dar sunkesniems laikams. O jei Ukrainoje kils karinis konfliktas, tuomet nafta ir dujos brangs dar labiau ir dar labiau įsuks kainų kilimą. Panevėžiečiai senojorai Danutė Ir Zenonas name turi įvestą dujinį šildymą, tačiau išbrangus dujoms šiemet jų nenaudoja – kūrenasi malkomis.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė – užsienyje. Prezidentas Nausėda Berlyne dėkoja Vokietijai už paramą ir papildomus karius Lietuvoje ir tariasi, kaip padėti ant karo su Rusija slenksčio atsidūrusiai Ukrainai. Ingrida Šimonytė Kijeve žada paramą Ukrainai ir greitu metu atsiųsti priešlėktuvinių raketų „Stinger“ bei termovizorių. Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtdienį buvo Berlyne.

Vilniečiai jau sulaukė sausio šildymų sąskaitų, jos kai kuriems dar dešimtadaliu didesnės nei gruodį. Jau aišku, kad brangiau turės mokėti ir kauniečiai, šiauliečiai, tačiau keliems kitiems didiesiems miestams sausio sąskaitos bus mažesnės. Valdantieji žada atgaline data nuo sausio nebetaikyti centriniam šildymui pridėtinės vertės mokesčio, tačiau gyventojai piktinasi, nes išaugusias sąskaitas reikia sumokėti dabar, o kada sulauks kompensacijos – neaišku.

Nauji kirčiai į taršos skandalą įklimpusios įmonės „Grigeo“ prezidentui ir pagrindiniam akcininkui Gintautui Pangoniui. Šeimininko nemalonę užsitraukę buvę jo pavaldiniai teisėsaugai liudija sulaukę tiesioginių Pangonio nurodymų leisti per šoną į Kuršių marias neišvalytas įmonės nuotekas. Pangonis ir toliau atsakomybės kratosi, tačiau aplinkos ministras tvirtina „Grigeo“ vadovais galutinai praradęs pasitikėjimą.

Rusijai telkiant savo kariuomenę mūsų pašonėje Baltarusioje į Lietuvą atvyko NATO karinio komiteto vadovas. Aukštas aljanso pareigūnas tvirtina kol kas nematantis ženklų, kad Rusija ruoštųsi pulti Lietuvą. Tačiau Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka jau grasina, kad gali pulti ne tik Ukrainą, bet ir NATO. Visgi Lietuvos kariuomenės vadas tokį grasinimą vadina tiesiog kvailu. O štai Vokietija jau artimiausiomis dienomis į Lietuvą atsiųs dar iki 350 karių.

Girdėdami Vyriausybės pažadus mažinti PVM šildymui ir prezidento raginimus nepasiturintiems išdalyti po 100 eurų savo reikalavimus tėškia ir smulkieji verslininkai. Jie taip pat reikalauja paramos – kompensuoti pusę elektros ir šilumos sąskaitų, kurios šią žiemą esą išaugo nuo 2 iki 4 kartų. Vyriausybė ir ekonomistai ragina verslininkus nesilygiuoti į eilinius gyventojus ir pensininkus. Tačiau šie siūlo ir atsilyginti – metus nebekelti savo paslaugų ir produktų kainų.

Europą sukausčius dujų krizei, Vyriausybė rengia planus, kaip Lietuvai tektų išgyventi be rusiškų dujų. Ministras Dainius Kreivys ramina, kad planai paruošti ir jau rengiasi išpirkti iš norvegų iki šiol nuomojamą suskystintų gamtinių dujų terminalą „Independence“. Už jį „Klaipėdos nafta“ rengiasi pakloti pusantro šimto milijonų eurų. Išeina, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui po 50 eurų, tačiau ministras tikina, kad kaina – labai gera.

Teismas atmetė prokuratūros prašymą iš verslo įmonių susigrąžinti 4 milijonus eurų už per karantiną Skvernelio vyriausybės skubiai ir brangiai pirktus greituosius antigeno testus. Prokuratūra kaltina valstybinę laboratoriją už testus sumokėjus trigubai didesnę nei kainą nei buvo rinkoje, tačiau teismas nusprendė laboratoriją nubausti viso labo 20 tūkst. eurų bauda, mat ji viso labo vykdė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą.

Lietuvos kiaulių augintojai skundžiasi, kad netrukus turės bankrutuoti, o pusė milijono kiaulių tiesiog išskersti. Išbrangus energijai ir pašarams, kiaulių auginimas esą tapo nuostolingas. Ūkininkai reikalauja skubios vyriausybės paramos. Be milijoninių subsidijų, esą 90 proc. verslininkų tiesiog bankrutuos. Tačiau vyriausybė pinigų kiaulių augintojams dalinti neskuba ir ketina įdėmiai skaičiuoti, kiek jų skundai pagrįsti.

Kuršių mariose greitai nebeliks žuvies – taip gąsdina meškeriotojai. Jie piktinasi, kad užuot uždraudęs verslininkams žvejoti mariose, aplinkos ministras ruošia jiems naujas lengvatas. Ministras aiškina, kad bus ir ribojimų, tačiau verslininkų iš marių išvaryti nesirengia. Senovinis stintų žvejybos būdas vadinamas bumbinimu.

Mažėjant kiniškų ir baltarusiškų krovinių srautams Klaipėdos uosto kompanijos šaukiasi vyriausybės pagalbos. Šiemet planuodami trečdaliu mažesnes pajamas, verslininkai reikalauja sumažinti geležinkelių ir žemės nuomos tarifus. Ministras Skuodis sako, kad tarsis dėl Lietuvos geležinkelių tarifų sumažinimo. Tačiau uosto vadovybė tvirtina mokesčių negalinti mažinti, mat sustotų investiciniai projektai.

Naujais mokesčiais gyventojus gąsdinantys valdantieji naują mokestį jau svarsto užkrauti ir medžiotojams. Nusižiūrėję nuo vakariečių, valdantieji siūlo privalomai medžiotojus draustis savo civilinę atsakomybę ir tvirtina, esą tai pačių medžiotojų labui – o ką jei kulka netyčia kliudys žmogų ar ūkininko karvę. Tačiau medžiotojai sako, kad daugumai jų draudimas tiesiog nereikalingas, ir piktinasi, kad naująjį mokestį valdantieji ruošia su jais nepasitarę.

Bene brangiausią šildymą šalyje miestiečiams tiekiantys Vilniaus šilumos tinklai nebeturi pinigų už ką pirkti pabrangusias dujas ir prašo savivaldybės bei vyriausybės pagalbos pasiskolinti 100 milijonų eurų. Įmonės vadovas tvirtina, kad dar nemažina šilumos tiekimo, tačiau buvęs meras Artūras Zuokas perspėja, kad pritrūkusi pinigų įmonė gali pradėti mažinti temperatūrą miestiečių radiatoriuose.

Skiepų ir galimybių paso priešininkai Seime surengė spektaklį, protestuodami prieš reikalavimą kaip ir visiems piliečiams, darbo vietoje parodyti galimybių pasą. Dainius Kepenis savo šou pradėjo maudynėmis lediniame Neries vandenyje. Valius Ąžuolas į Seimą mėgino prasmukti automobiliu. Petras Gražulis visiems demonstravo savo europinį sertifikatą ir kaltino Vyriausybę išdūrus tuos, kurie sutiko skiepytis.

Ar Lietuva turėtų statyti naują modernią branduolinę elektrinę, o gal net kelias? Apie tai ragina diskutuoti prezidentas Gitanas Nausėda. Energetikos ministras Dainius Kreivys palankiai vertina Lietuvos atomines perspektyvas, tačiau artimiausią dešimtmetį prioritetą dar teiks saulei ir vėjui. Na, o energetikos ekspertai ginčijasi – vieni sako, kad sava atominė elektra Lietuvai bus labai reikalinga.

Žinia trečdaliui milijono lietuvių. Jei jums nėra 40 metų ir dar nekaupiate senatvei privačiame pensijų fonde, „Sodra" jus įtrauks automatiškai. O jei „Sodros" laiško nepamatysite ir per pusmetį neparašysite atsisakymo, iki pensijos gausite sumažintą algą, mat dalį jos pasiims privatūs pensijų fondai. Marijampolietė Vaida dirba socialine darbuotoja senjorų globos centre. Trisdešimtmetė moteris iki šiol nekaupia privačiame pensijų fonde, mat nemato kaupimo naudos.

TV3 žurnalistai pateko į vietą, kur ieškota slapto Centrinės žvalgybos agentūros (ČŽA) kalėjimo Vilniaus pakraštyje. Jame daugybė amerikietiškų atributų ir kambarių be jokių langų. Ir nors Lietuva oficialiai neigia, kad jame galėjo būti kalinami Rugsėjo 11 išpuolių teroristai, Lietuvos Vyriausybė vienam teroristui jau pervedė 130 tūkst eurų kompensaciją. Netoli Vilniaus esantis slaptas saugumiečių pastatas išgarsėjo visame pasaulyje.

Seimas nusprendė 5 kartus padidinti mokestį už į sąvartynus vežamas atliekas. Nors aplinkos ministras žada, kad dėl to gyventojams šiukšlių išvežimas nepabrangs, savivaldybės skambina pavojaus varpais. Anot jų, visi mokesčių didinimai galiausiai guls ant eilinių gyventojų pečių ir piktinasi, kad valdantieji nesiryžo bent šio mokesčio atidėti ramesniems laikams, kai praūš dabartinė rekordinė infliacija.

Nuo šio mėnesio įsigaliojo Aliaksandro Lukašenkos grasinimas uždrausti į Baltarusiją įvežti vakarietiškus maisto produktus, taip pat ir iš Lietuvos. Lietuvos vežėjai jau baiminasi, kad neteks daugybės Europos šalių užsakymų ir prognozuoja šimtamilijonius nuostolius. Maisto gamintojai dar stebi situaciją, kiek baltarusiai bus griežti. Maisto ir veterinarijos tarnyba ragina nepanikuoti ir tikisi minkštų ribojimų su daugybę išimčių.

Vyriausybei pavyko į Iraką išskraidinti 100 neteisėtų migrantų. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad tai nebuvo lengva. Už sutikimą palikti Lietuvą teko patrigubinti pradines premijas ir kiekvienam sumokėti po tūkstantį eurų. Ir tai dar ne viskas. Migrantams užsakytas specialus lėktuvas už 30 tūkst. eurų. Nors ministrė šį įvykį vadina istoriniu, išsiųsti iš šalies migrantai tėra lašas jūroje, jų Lietuvoje dar likę per 3 tūkst.

Nuo pandeminių ribojimų pavargę lietuviai audringai sutiko Naujuosius metus. Nepaisant savivaldybės vadovų prašymų švęsti ramiai, Vilniaus Katedros aikštėje liejosi alkoholis, smurtas, sproginėjo fejerverkai ir petardos. Naujųjų sutiktuves visoje šalyje lydėjo gaisrai, muštynės ir traumos. Vilniaus Katedros aikštėje susirinkusieji dar laukė Naujųjų metų pradžios, o aplink jau sproginėjo pačių žmonių susinešti fejerverkai.

Atšventę Naujuosius metus lietuviai jau užplūdo medikus. Ligoninių priimamuosiuose būriai tautiečių skundžiasi įvairiausiais skausmais. Greitosios pagalbos medikai vos spėja negaluojančius vežti į ligonines. Padėtį dar labiau apsunkina nepalankūs orai. Dėl plikledžio žmonės masiškai slysta, griūna ir patiria įvairiausias traumas. Sostinės Universitetinėje ligoninėje Lazdynuose – pacientrų antplūdis.

Gruodžio 31 d. paskutinė diena deklaruoti šiemet sunaudotą elektrą ir dujas, o nuo rytojaus tai kainuos žymiai brangiau. Nesuspėjusiems teks ir susimokėti brangiau – energijos tiekėjai pateiks sąskaitas su didesniais kitų metų tarifais. Dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu.

Nuo Naujųjų atlyginimą išmokėti grynais pinigais bus draudžiama. Už grynais mokamas algas darbdaviams grės baudos iki 1,5 tūkstančio eurų. Jei darbuotojas neturės mokėjimo sąskaitos, darbdavys jam negalės mokėti algos, tad turės ją kaupti ir laukti, kol žmogus atsidarys sąskaitą. Uždrausdami algas grynaisiais, valdantieji žada daugiau galimybių jas išsigryninti, tačiau naujų bankomatų dar teks palaukti. Šimtą naujų bankomatų regionuose Lietuvos bankas žada tik iki Joninių.

Lietuvos verslas reiškia nepasitikėjimą Vyriausybe. Prekybos karas jau gali įtraukti ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos gamintojus. Prezidentūra priekaištauja, kad Taivano atstovybės atidarymo Lietuvoje detalių, dėl kurių dabar vyksta konfliktas, vyriausybė su Prezidentu nederino. Ministras Gabrielius Landsbergis tokią kritiką atmeta, o ministrė Aušrinė Armonaitė žada vis naujas paramos priemones verslui, patiriančiam prekybos trikdžių su Kinija.

Seimas grasina didesniais mokesčiais apleistų, griūvančių ir pavojų praeiviams keliančių pastatų šeimininkams. Didinti baudas apleistų pastatų šeimininkams reikalauja ir gyventojai. Tačiau valdininkai abejoja, ar to pakaks, mat apsukrūs savininkai nuo baudų sugeba išsisukti – bankrutuoja, statinius perleidinėja vieni kitiems. Vienas iš statybų monstrų – Šiauliuose.

Per dešimtmetį Lietuvoje gyventojų sumažėjo tiek, tarsi dingtų Panevėžys ir Klaipėda kartu sudėjus. Vis mažiau lietuvių gimsta, daugiau miršta ir vis toliau emigruoja. Visuomenė sensta ir traukiasi, tiesa lietuviai pagal tautybę vis dar sudaro 85 proc. gyventojų. Panevėžys – per dešimtmetį didžiausios gyventojų dalies netekęs miestas. Ten dešimtadaliu mažiau žmonių, vietoje buvusių 100 tūkst., dabar beliko 89 tūkst. Taip kalba panevėžiečiai: „Nėra darbų.

Lietuvoje vis labiau plintant omikron atmainai, vyriausybė rengiasi svarstyti naujus griežtinimus. Tarp siūlymų – trumpinti galimybių paso galiojimą, jam gauti nebepriimti antikūnų testų. Jei reanimacijų ligoninėse užimtumo ribos būtų viršytos, 3 savaitėms tektų skelbti ir griežtą užsidarymą. Beje, jau po savaitės nustos galioti galimybių pasai tiems, kas nespės gauti sustiprinančios dozės. Skiepijimo centruose žmonių srautai jau didėja.

Šie metai pretenduoja tapti pačiais mirtingiausiais Lietuvoje per 6 dešimtmečius. Metai dar nesibaigė, tačiau jau mirė daugiau žmonių nei pernai ar bet kada anksčiau. Medikai priekaištauja, kad gyventojai nesirūpina savo sveikata, nesiskiepija nuo koronaviruso. Žmonės skundžiasi, kad sunku pakliūti pas medikus, mėnesiais tenka laukti eilėse. Dėl didžiulio mirtingumo buvęs ministras Aurelijus Veryga su dabartiniu ministru Arūnu Dulkys kaltę verčia vienas kitam.

Vilniuje kylant nepasitenkinimui dėl dvigubai didesnių sąskaitų už šilumą nei prieš metus, politikai žeria kritiką Kainų reguliavimo tarybai. Liberalai ir konservatoriai pliekia energetikos regulavimo tarybą, kad ši atliekų deginimo jėgainei leidžia rinkti pinigus už tiekiamą šilumą, nors esą turėtų ją miestui atiduoti kone nemokamai. Reguliavimo taryba teisinasi, kad tokie jau yra įstatymai, o jei jie netinka, tegu seimūnai patys juos ir keičia.

Seime – nauji siūlymai griauti medžioklės tvarką. Medžiotojai sunerimo, kad Lietuvoje medžioklė taps turtingų žemvaldžių privilegija ir nekontroliuojamomis žvėrių žudynėmis dėl pinigų. Tokie įtarimai medžiotojų būrelių nariams kilo dėl liberalo Eugenijaus Gentvilo parengtų Medžioklės įstatymo pataisų. Seimūnas ragina smulkinti medžioklės plotus, o jų šeimininkais galės tapti užsienio piliečiai ir įmonės. Seimūnas įrodinėja, esą mėgina išspręsti medžiotojų ir žemės savininkų barnius.

Lietuvoje žiemą namuose šąla apie pusė milijono lietuvių. Anot nevyriausybininkų, kas penktam lietuviui tiesiog trūksta pinigų daugiau pasišildyti. Drastiškai brangstant šildymui, dujoms, elektrai, valdantieji žada didesnes kompensacijas tik skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms. Visiems šviesų rytojų valdžia žada vėliau – po dešimties metų. Už europinius pinigus žada Lietuvą nusėti vėjo jėgainėmis, saulės elektrinėmis, renovuoti kone visus pastatus.

Prekybos milžinė „Sanitex“ gavo 12 su puse milijonų eurų baudą už kartelinius susitarimus viešuosiuose pirkimuose dėl vaikų ir ligonių maitinimo Vilniaus ir Kauno įstaigose. Mažesnėmis baudomis nubaustos dar keturios bendrovės. „Sanitex“ grėsė keturis kartus didesnė bauda, tačiau Konkurencijos taryba baudą sumažino bendrovei ėmus bendradarbiauti su tyrėjais. „Sanitex“ vadovas bando teisintis, esą kartelinius susitarimus slapta vykdė keli darbuotojai vadovybei nežinant.

Baltarusiškų trąšų skandale Vyriausybė nusprendė didžiausiu kaltininku palikti ir aukoti Lietuvos geležinkelių vadovą Mantą Bartušką. Vienu metu jis sugeba sėdėti ant dviejų kėdžių skirtingose valstybės įmonėse.  Valstybinei geležinkelių įmonei jis vadovauja, o „Klaipėdos naftoje“ – valdybos narys. Taip kas mėnesį susižeria apie 10 tūkst eurų atlygį į rankas.

Vairuotojai stebisi, kodėl Lietuvoje kainos degalinėse tokios skirtingos. Štai Šiauliuose žmonės šiuo metu litrą degalų perka net iki 20 centų pigiau nei kituose miestuose. Degalinių atstovai aiškina, esą kainas lemia konkurencija. Jei kažkur jos yra itin žemos, reiškia, ten vyksta arši konkurencija, o jei kažkur didelės, reiškia, arba konkurentų nėra, arba kainas diktuoja brangūs tinklai.

Gyvenimas toliau brangsta. Per metus kainos pakilo jau daugiau kaip 9 proc., ir galo brangimui dar nematyti. Brangsta ir maistas, ir šildymas. Tačiau yra, kas iš pakilusių kainų sau kraunasi padidintą pelną. Štai didmeninės degalų kainos ženkliai krenta jau antrą savaitę, tačiau degalinių švieslentėse didžiausios kainos įstrigo. Vairuotojai piktinasi verslininkų godumu. Panevėžietis Antanas su nerimu iš pašto dėžutės traukia komunalinių mokesčių sąskaitas.

Per metus net dešimtadaliu nuvertėjus pinigams, jau sukruto ir Seimo nariai. Opozicija reikalauja vyriausybę skubiai parengti antiinfliacinį skydą – gelbėti žmones nuo skurdo ir apsaugoti juodai dienai atsidėtas santaupas, reikalauja mažinti mokesčius maistui, šildymui, elektrai, dujoms ir kitam kurui. O vaiko pinigus ir kompensacijas už šilumą didinti.

Nuo Naujųjų metų dešimtadaliu brangs elektra, o gamtinės dujos net iki 36 proc. Šis dar vienas brangimas, ekonomistų skaičiavimu, kitąmet dar labiau padidins infliaciją, kuri jau dabar Lietuvoje jau yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje. Dar viena žinia apie brangimą gyventojus liūdina. Energetikos taryba teisinasi, esą be vyriausybės pasiūlytų kainų amortizavimo priemonių dujos brangtų trigubai, o elektra dar bent trečdaliu. „Čia dujinė, dabar kraniuks atidarytas.

Centralizuotas šildymas artėjantį gruodį Lietuvoje bus brangesnis nei šį mėnesį ir gerokai brangesnis nei pernai. Miestuose, kur daugiau deginama biokuro, šiluma brangs nuosaikiau, o ten, kur kūrenamos gamtinės dujos – kaina bus ir dviguba, pavyzdžiui, Vilniuje šilumos kilovatvalandė gruodį bus net 120 proc. didesnė nei prieš metus. „Dujos nekrenta, laikosi stabiliam lygyje.

Jau nuo sausio Lietuvoje įsigalios draudimas algas gauti grynais pinigais. Darbdaviai privalės jas pervesti į banko sąskaitas. Tačiau bankų žadėtų naujų bankomatų mažesniuose miesteliuose iki šiol nėra.  Šimtą naujų Lietuvos bankas žada tik po pusmečio. Tiesa, pats Lietuvos banko vadovas jau perspėja, kad dėl įrangos tiekimo trikdžių gali laiku ir neištesėti savo pažado.

Profsąjungos su darbdaviais peikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrės projektą nebemokėti bedarbio pašalpų ilgalaikiams bedarbiams, o iš dirbančių nelegaliai atimti ir nemokamą gydymą. Profsąjungos ir darbdaviai nuogąstauja, kad dėl tokios reformos pagražės Lietuvos nedarbo statistika, tačiau reali situacija darbo trinkoje ir bedarbių gyvenimas vargu, ar pagerės. Šalia Panevėžio gyvenantis Algis Užimtumo tarnyboje registruotas kaip bedarbis.

Vilniaus merui Remigijui Šimašiui – nemalonumai dėl ryšių su nekilnojamojo turto verslininkais. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija rengiasi aiškintis, kiek meras ir statybų magnatai deklaruoja savo bendravimą. Tarnybinės etikos sargai mero veikla susidomėjo po to, kai jis labai įnirtingai ėmė agituoti Seimo narius nepriimti statybininkams nenaudingo įstatymo. Įstatymas apmokestina verslininkus, statančius valstybinėje žemėje.

Valdantieji kitąmet žada 65 eurais didesnę minimalią algą ir iki dešimtadalio didesnius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams. Tačiau profsąjungos ir opozicija jau perspėja, kad to nebepakanka. Infliacija jau muša rekordus, ir grasina sugraužti valdančiųjų žadamus algų padidinimus. Marijampolės krašto muziejuje dirbanti Dalia Naujalienė turi 40 metų darbo muziejuose stažą. Darbas valstybinis, tačiau, sako, ne prestižinis, vidutinė alga siekia apie 800 eurų į rankas.

Vis daugiau lietuvių numoja ranka į pandemiją ir būriais traukia į prekybos centrus. Vienas prekybos tinklas po dvejų metų pertraukos vėl organizuoja išpardavimų savaitgalį. Po savaitės dar daugiau prekybininkų kvies nuolaidomis į juodąjį penktadienį. Nuolaidų ištroškę tautiečiai sako užsikrėsti koronavirusu nebijo, tačiau epidemiologai nerimauja, ar vėl į Lietuvos prekybos centrus grįžtantys masiniai išpardavimai nesukels naujų koronaviruso protrūkių.

Nepatenkinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko veikla, ūkininkai toliau spaudžia jį atsistatydinti. Tačiau jį gina premjerė Ingrida Šimonytė. O pats ministras sako jaučiantis ir prezidento Gitano Nausėdos palaikymą, tad trauktis neketina. Matydami, kad šieno rulonai ministrui įspūdžio nepadarė, ūkininkai jau grasina važiuoti į Vilnių protestuoti tūkstančiais, ir su traktoriais. Ūkininkai po Žemės ūkio ministerijos langais atvežė šieno rulonų.

Režisierius Rimas Tuminas Rusijos propagandinėje televizijoje klausinėjamas apie Ribentropo–Molotovo paktą, okupaciją, pritarė Rusijos skleidžiamai propagandai, už ką susilaukė masinio pasipiktinimo Lietuvoje. Tumino duktė tvirtina, esą jos tėvu Rusijos propagandistai pasinaudojo. Kultūros ministras laukia Tumino pasiaiškinimo ir Valstybinio mažojo teatro, kuriame Tuminas dirba, meno vadovų, sprendimų.

Dar viena žaliosios bangos įkvėpėjo, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, sumautis. Mero pradėtas sodinti ir išgirtas kaip pirmasis pasaulyje Kalėdų miškas šiuo metu skendi brūzgynuose ir alkoholio buteliuose. Iš 140 vilniečių pasodintų kalėdinių eglučių beliko vos 20. Pavasarį susikvietęs pulką žurnalistų Vilniaus meras Remigijus Šimašius sodino savo žaliosios bangos pirmuosius daigus. Mėgindamas užkrėsti entuziazmu meras demonstravo, kaip sutvarkė Verkių Rūmų pašonėje buvusį šabakštyną.