REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teismas atmetė prokuratūros prašymą iš verslo įmonių susigrąžinti 4 milijonus eurų už per karantiną Skvernelio vyriausybės skubiai ir brangiai pirktus greituosius antigeno testus. Prokuratūra kaltina valstybinę laboratoriją už testus sumokėjus trigubai didesnę nei kainą nei buvo rinkoje, tačiau teismas nusprendė laboratoriją nubausti viso labo 20 tūkst. eurų bauda, mat ji viso labo vykdė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą. Tačiau prokuratūra dar toliau narplioja galimus neskaidrius buvusios vyriausybės pareigūnų ir verslininkų veiksmus ir svarsto, ar skųsti teismo sprendimą.

Teismas atmetė prokuratūros prašymą iš verslo įmonių susigrąžinti 4 milijonus eurų už per karantiną Skvernelio vyriausybės skubiai ir brangiai pirktus greituosius antigeno testus. Prokuratūra kaltina valstybinę laboratoriją už testus sumokėjus trigubai didesnę nei kainą nei buvo rinkoje, tačiau teismas nusprendė laboratoriją nubausti viso labo 20 tūkst. eurų bauda, mat ji viso labo vykdė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą. Tačiau prokuratūra dar toliau narplioja galimus neskaidrius buvusios vyriausybės pareigūnų ir verslininkų veiksmus ir svarsto, ar skųsti teismo sprendimą.

REKLAMA

Greitųjų antigeno testų pirkimo istorija tebemeta galimos korupcijos šešėlį buvusiai Sauliaus Skvernelio vyriausybei ir su ja dirbusiems verslininkams. Generalinė prokuratūra tebenarplioja, kas gi dėjosi Skvernelio vyriausybėje prieš beveik dvejus metus, kai vos paskelbus karantiną, kovo mėnesį Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija neskelbiamų derybų būdu už 6 milijonus eurų skubiai nusipirko pusę milijono greitųjų antigeno testų, taigi po 12 eurų už vienetą. Prokuratūros įsitikinimu, laboratorija sumokėjo trigubai išpūstą kainą ir teismo prašo įpareigoti verslininkus grąžinti valstybei 4 milijonus eurų. Šie tokį reikalavimą griežtai atmeta.

„Buvo ekstremali paklausa, kokios nėra buvę, medicinos kaukių, kitų priemonių nebuvo pasiūlos, kuo didesnio kiekio reikėjo, tuo didesnė kaina gaudavosi. Jei tikrini kokybę, kiti reikalavimai. Kaina buvo pasiūlyta optimali, nemanome, kad ji neracionali ar neprotinga, atitiko rinkos vidurkį[, – teigia „Pro farma“ advokatas Laurynas Lukošiūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tarnyba šį pusmetį planuoja baigti tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo perkant greituosius testus. Teisėsaugininkai įtarimus pareiškė buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, bendrovių „Profarma“ ir „Bona diagnosis“, Latvijos bandrovės „Rouen Grains LV“ atstovams.

REKLAMA

Kaip specialiuosius liudytojus apklausė ir buvusį premjero Sauliaus Skvernelio patarėją sveikatos klausimais Joną Kairį bei tuometinį Vyriausybės vicekanclerį, o dabar parlamentarą Luką Savicką. Parodymus teko duoti ir buvusiam ministrui Aurelijui Verygai. Šie politikai tikina, esą nepasiruošusią šalį užklupus koronaviruso pandemijai, nebuvo laiko rengti viešus konkursus ir ieškoti pigesnių testų.

„Sprendimas įsigyti tokius testus buvo priimtas Vyriausybėje, gal net galima būtų rasti premjero komentarus, pasakymus, kad davė įpareigojimą man, kaip ministrui, kaip galima greičiau įsigyti testus ir panašiai. Jei nepirkdavai už kainą, kuri būdavo pasiūlyta, po dviejų savaičių kaina būdavo dar didesnė“, – sako A. Veryga.

REKLAMA
REKLAMA

„Tuo metu buvo ekstremali situacija, visas pasaulis susidūrė su neprognozuojamu virusu. Buvo didžiulis trūkumas prekių ir paslaugų, Lietuvos vyriausybė ir atsakingos institucijos padarė viską, kad situacija būtų suvaldyta geriausiai kaip įmanoma, ir pasirūpindama priemonėmis. Daugiau nelabai galiu komentuoti, nedalyvavau pirkime“, – teigia Seimo narys Lukas Savickas.

Tačiau konservatoriui Antanui Matului tokie buvusių valdančiųjų pasiteisinimai, esą pigesnių testų tuo metu vyriausybė neturėjo, iš kur nupirkti, kelia abejones, mat dar tą patį mėnesį Krašto apsaugos ministerija testų prisipirko triskart pigiau.

„Galimai buvo pažeista, permokėta, buvo tam tikras interesas. Arba visiškas žioplumas, idiotai, kurie nesugebėjo pasitikslinti kainų vyriausybėje. Viena ministerija moka 3 eurus už testą, kitoj pirkdama didesnį kiekį moka 12 eurų. Arba interesas, arba idiotai be patirties. Bet greičiausiai gudrūs idiotai sėdėjo poste“, – kalba A. Matulas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išnagrinėjęs bylą, Vilniaus apygardos teismas atmetė prokurorų prašymą testų pirkimo sandorį paskelbti negaliojančiu ir nusprendė, kad greituosius antigeno testus pardavusios bendrovės neturi grąžinti valstybei 4 milijonų eurų.

„Sutartis buvo įvykdyta, teisėjų kolegijos nuomone, socialinės atsakomybės ir perkančios organizacijos racionalaus lėšų panaudojimo pareigos perkėlimas pelno siekiančiam subjektui būtų neproporcingas ir prieštarautų laisvos rinkos veikimo principams, dėl to nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomo restitucijos būdo“, – komentuoja Vilniaus apygardos teisėjas Andrius Ignotas,.

Verslo įmonių kaltės neįžvelgęs, teismas dar įpareigojo prokuratūrą padengti 2 iš jų po 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. O štai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai, pripažinusiai kaltę, teismas skyrė 20 tūkst. eurų baudą už tai, kad ši besąlygiškai vykdydama Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą sudaryti sutartį su ministerijos atrinkta įmone „Pro farma“ nesurengė skaidraus viešojo pirkimo. Laboratorija teismo nutartį dar nagrinėja, o prokuratūra svarsto, ar ją skųsti Apeliaciniam teismui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų