Donatas Brimeris

Nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas skaldo valdančiuosius. Laisvės partijai nesulaukus partnerių šimtaprocentinės paramos, mėginimas panaikinti baudžiamąją atsakomybę už žolės suktinės parūkymą, nepavyko. Laisvės partija grasinti svarstyti tolimesnį buvimą koalicijoje. Tačiau koalicijos partneriai atkerta, kad patys Aušrinės Armonaitės bendražygiai apsiskaičiavo tikėdamiesi įstatymo priėmimo ir mėgina raminti, kad svarstys naują įstatymo projektą.

Vilniečiai šokiruoti, sulaukę pirmųjų šio šildymo sezono sąskaitų. Kai kuriems gyventojams jos net du-tris kartus didesnės nei pernai spalį. Sąskaitos išsipūtė labiau nei pernai per šalčius, tad žmonės nerimauja, kaip reikės susimokėti artėjančią žiemą. Kam sunku susimokėti už šilumą, savivaldybė žada leisti mokėti dalimis ir prašo pakentėti dar metus, žadėdama paleisti naują biokuro jėgainę.

Po bandymų šturmuoti Lenkijos sieną, dalis migrantų galėjo patraukti ir link Lietuvos. Lietuvos pareigūnai sako jau naktį gavę ir tikrina informaciją apie 500 migrantų grupę, kuri iš Lenkijos galėjo būti atgabenta prie kaimo Baltarusijoje visai šalia Lietuvos sienos ties Kapčiamiesčiu.  Ruošdamasi migrantų prasiveržimui, Lietuva pietuose ties siena su Baltarusija telkia daugiau karių, pasienio ir policijos pareigūnų. Vien per naktį pareigūnai fiksavo 100 bandymų patekti į Lietuvą.

Infliacija jau muša seniai matytus rekordus. Per metus kainos pakilo daugiau kaip 8 proc. ir jau primena prieš praėjusią finansų krizę buvusį kainų burbulą. Ekonomistai mėgina raminti, kad kitais metais infliacija turėtų atslūgti, tačiau pripažįsta, kad numatyti milijardai europinės paramos kainas ir toliau pūs. Tad žmonės skundžiasi, kad  pensijų ir algų didinimas – nepakankamas. Šiaulietė Skimutė su didžiuliu nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi artėjančią žiemą.

Pandemijai vėl kylant, darbdaviai su profsąjungomis ginčijasi – nuotolinis darbas privilegija ar bausmė. Darbuotojai reikalauja darbdavių kompensacijų, mat turi papildomų išlaidų darbo įrangai, be to dirbant namuose išsipučia elektros, šildymo sąskaitos. Tačiau darbdaviai įrodinėja atvirkščiai, esą dirbdami namuose darbuotojai sutaupo – turi mažiau išlaidų degalams, rūbams, daugiau laisvo laiko.

Aiškėja, kiek gi nuo Naujųjų metų mokėsime už elektrą ir dujas. Energetikos reguliavimo taryba svarsto buitiniams vartotojams elektrą branginti dešimtadaliu apie 10 proc., o gamtinės dujos pabrangs skaudžiau – apie 30 proc. Tai reiškia, kad ketvirtadienį Seimo priimtas kainų mažinimo planas elektros kainoms nebus pritaikytas. Tačiau dujos be jo brangtų dvigubai. „Aš kaip tremtinė, pripratusi prie šalčio, taigoj užaugus, galima ir sumažinti šilumą.

Aistras kursto Internete plintantis vaizdo įrašas iš Vilniaus ligoninės. Jame matyti, kaip slaugtoja ligos patale gulinčią moterį koneviekia ir reikalauja neišsišokinėti. Pacientų atstovai įraše matomus vaizdus vadina tiesiog katastrofa. Ligoninės vadovybė dėl išaiškėjusios situacijos apgailestauja, tačiau slaugytojos bausti neketina – žada medikams mokymus, kaip įveikti stresą ir grubų elgesį teisina nuovargiu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau siūlo tėvadienius ir vieną vaiką auginantiems tėvams. Tiesa, ne kiekvieną mėnesį, o tik kas trečią, kad jie negautų tiek pat tėvadienių, kiek dabar turi du vaikus auginantys tėvai. Profsąjungos džiaugiasi, kad valdantieji svarsto vis daugiau privilegijų tėvams. Tačiau darbdaviai jau nerimauja, kas dirbs, jei vaikus auginantiems darbuotojams bus suteikiama vis daugiau apmokamų laisvadienių. Austėjos mažyliui – šešeri. Jis turi ir brolį dvynį.

Kyšininkavimo skandalas Naujosios Vilnios poliklinikoje. Policija demaskavo medikus, už kyšius antivakseriams e-sveikatoje dariusius įrašus apie esą suleistą vakciną. Už vieną suklastotą įrašą medikai gaudavo iki 350 eurų. Naujosios Vilnios polikliniką purto kyšininkavimo skandalas. Teisėsaugininkai spalio 20 dieną gavo informacijos apie medikų per tarpininką galimai imamus kyšius.

Kol vyriausybė svarsto naujas priemones pandemijai valdyti, prekybininkai jau ragina nelaukti gruodžio ir kalėdinių dovanų pradėti ieškoti jau dabar. Vienas didelis prekybos centras jau siūlo pirkti kalėdines eglutes ir dekoracijas. Tiesa, kol dar nepraėjo vėlinės, daugumai pirkėjų ne kalėdinė prekyba galvoje. O prekybininkai perspėja, kad dėl pandemijos prekių ir dovanų siuntimas ypač iš užsienio gali užtrukti. Tad jei žinote, ko tiksliai norite, ragina tai pirkti, kol kiti neišpirko.

Išbrangus šildymui, valdantieji jau svarsto žmonėms įvesti privalomą renovaciją. Esą tokių priemonių reikia imtis, mat gyventojai patys dažnai nesugeba susitarti dėl renovacijos. Valžia pradžioje rengiasi reikalauti renovuoti labiausiai kiaurų daugiabučių šilumos punktus. Daugiabutis Panevėžyje statytas prieš daugiau kaip 40 metų. Tokio pat senumo ir šilumos punktas – morališkai ir techniškai pasenęs.

Ministrės Aušrinės Armonaitės pažadai į Lietuvą šį rudenį privilioti 20 tūkst. turistų iš užsienio žlugo galutinai – milijoną eurų valstybei kainavusiu projektu susidomėjo vos pora šimtų užsieniečių. Mėgindama gelbėti projektą, nemokama trečia nakvyne ministrė dabar jau vilios lietuvius. Tačiau ir viešbučių savininkai, ir tautiečiai priekaištauja – sako, labiau sudomintų 2 nakvynės už vienos kainą.

Šiandien įsigalioję Nauji prekybos ribojimai vaistinėse ir mažesnėse parduotuvėse kelia sąmyšį. Ten, kur nereikia galimybių paso, ribojamas patekimas į parduotuves, todėl verslininkai prašo kantrybės laukiant lauke, o prie parduotuvių ir vaistinių jau tįsta eilės. Lyjant lietui ir pučiant vėjui žmonės stumdosi, šąla ir keikia valdžią. Kai kurie jėga braunasi į patalpas. Tačiau sveikatos apsaugos ministerijos specialistai sako, kad plintant delta atmainai, ribojimai turi būti griežti.

Pandeminiai ribojimai netrukus apims visą prekybą patalpose. Vaistinės, parduotuvės, turgaviečių prekeiviai nuo penktadienio reikalaus galimybių paso arba kaip per karantiną privalės reguliuoti pirkėjų srautus. Vaistinės jau prognozuoja šąlančių pacientų eiles lauke ir ligų bangą. Verslininkai piktinasi reikalavimu skirti didesnį nei iki šiol vienam pirkėjui plotą. O štai „Lidl“ prekybos tinklas keičia taktiką ir įsileis tik su galimybiu pasu.

Seimas pradėjo svarstyti dar vieną naujovę Lietuvoje – 4 dienų darbo savaitę. Tiesa, valdantieji kol kas ją siūlo tik viešajame sektoriuje ir tik mažamečių tėvams, turintiems atžalų iki 3 metų. Taip esą tėvams bus lengviau suderinti tėvystę ir darbą. Profsąjungos jau reikalauja tokių pat lengvatų ir privačiame sektoriuje. Tačiau darbdavių atstovai jau perspėja – dalis įmonių tokiu atveju tiesiog vengtų darbuotojų su vaikais. Tris vaikus auginanti Deimantė dirba auklėtoja darželyje.

Vilniuje – naujas kivirčų židinys, amerikiečių muzikanto Franko Zappos skveras. Žalumoje skendinčio skvero vietoje savivaldybė jau planuoja statyti naują statinį, medžius iškirsti, o paminklą perkelti į gatvę. Skvero gynėjai reikalauja projektą atšaukti ir išsaugoti medžius. Meras Remigijus Šimašius žada miestiečiams daugiau žalumos, tik kitose vietose.

Brangstant degalams, vyriausybė nesvarsto, kaip juos gyventojams atpiginti, o atvirkščiai, jau parengė planą, kaip užkrauti papildomų mokesčių. Dėl siūlomų didesnių akcizų ir taršos mokesčių, degalai dar labiau pabrangs, o dyzelino kaina šoktelės net 30–40 centų. Šiaulietis Stasys jau ketvirtį amžiaus važinėja tik dyzeliniais automobiliais ir neketina šios tradicijos keisti. Sako, vairuoti tokią mašiną labiausiai apsimoka – už kokius 5 tūkst.

Energetikos taryba skelbia spalio mėnesio centrinio šildymo kainas – vos prasidėjęs šildymo sezonas jau 40 proc. brangesnis nei pernai. Nors daug kalbėta, kad rekordinės kainos liūdins vilniečius, tačiau už sostinės gyventojus dar brangiau mokės biržiečiai. Vyriausybė planuoja, kad kompensacijoms gyventojams teks dvigubai daugiau lėšų nei praėjusį šildymo sezoną. Kas į tokias išmokas gali pretenduoti, reportaže pasakoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Kitąmet didės ne tik pensijos ir valdininkų algos, bet ir vaiko pinigai. Vaikams vyriausybė planuoja pridėti po pusketvirto euro per mėnesį, o daugiavaikių ir socialiai remtinų šeimų atžaloms – po pusšešto. Opozicija jau priekaištauja, kad tai net rekordiškai kylančių kainų nekompensuos, tad toks sprendimas esą rodo, jog valdantiesiems labiau rūpi neįgalieji ir pensininkai, o vaikus auginančios šeimos esą paliekamos likimo valiai. Tėvai rėžia tiesiai, toks išmokų didinimas – pasityčiojimas.

Rekordinių kainų šildymo sezonas įsibėgėjant, kai kurios savivaldybės giriasi, kad padės gyventojams mokėti mažiau. Vilniaus politikai žada, kad gyventojai galės už šilumą nemokėti visos kainos iš karto, o skolas be palūkanų išsimokėti per metus. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos politikai nusprendė gyventojams padalinti šilumininkų pelną ir nekilnojamojo turto mokesčius. O vyriausybė toliau derina planą, kad šiluma gyventojams šiemet būtų ne daugiau kaip 30 proc. brangesnė nei pernai.

Vilnius skelbia, kad jau nuo ketvirtadienio pradeda šildyti ir daugiabučius. Vyriausybei svarstant, kaip pristabdyti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams sostinė nusprendė žengti panašiu keliu dėl šildymo sąskaitų. Sostinės vadovai prognozuoja, kad vilniečiams šią žiemą šildymo sąskaitos bus 60 proc. didesnės nei pernai, tad siūlo susimokėti tik dalį sąskaitų, o nepriemokas grąžinti vasarą arba dar vėliau – per trejus metus.

Ministrės Armonaitės pažadus už milijoną eurų į Lietuvą pritraukti 20 tūkst. užsienio turistų verslininkai jau vadina visišku nuliu ir bergždžia akcija. Ministrei paskelbtoje nemokamos trečios nakvynės akcijoje Lietuvos viešbučiai per mėnesį sulaukė viso labo 40 rezervacijų.

Energetikos ministerija siūlo riboti elektros kainų augimą, kad kitąmet elektra gyventojams brangtų ne daugiau 21 procento, tačiau šis ribojimas galios tik visuomeninio tiekėjo klientams. Nepriklausomi tiekėjai piktinasi, kad taip valdžia sukurs nesąžiningas konkurencijos sąlygas, ir vietoj to siūlo visiems vartotojams išdalinti subsidijas arba sumažinti elektrai PVM. Energetikos ekspertai teigia, kad žadėdama gyventojams palengvinti energijos kainų šoką, Vyriausybė sukelia tik daugiau chaoso.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo įteisinti surogatinę motinystę – leisti moterims išnešioti ir pagimdyti kitų moterų kūdikius ar embrionus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtina, kad metas Lietuvoje pokyčiams kaip Vakarų šalyse. Tačiau priešininkai atkerta, esą Dulkys ragina eiti ne vakarų šalių, o Rusijos keliu ir gąsdina esą Lietuvoje prasidės masinis moterų išnaudojimas, prekyba jomis ir jų išnešiotais vaikais.

Augančios energijos kainos kelia vis daugiau aistrų. Valdančiųjų planą sušvelninti kainų augimą gyventojams į miltus mala opozicija ir perspėja, esą tai apgaulingas vartotojų nuraminimas, mat ne kam kitam, o patiems gyventojams iš savo kišenės ir teks susimokėti visą šildymo, elektros ir dujų kainą, kokia didelė ji bebūtų. Opozicija prie sienos remia valdančiuosius, kad šie nesiruošė žiemai ir neužsipirko pigių dujų anksčiau.

Brangstant šildymui, elektrai ir dujoms, prezidentūra ragina vyriausybę sušvelninti gresiantį komunalinių mokesčių šoką gyventojams. Nuo sausio drastiškai išaugsiančias energijos sąskaitas siūloma išdėstyti per tam tikrą laikotarpį. Panevėžietė senjorė Danutė visai nesidžiaugia prasidėjusiu mieste šildymo sezonu. Radiatoriai jos dviejų kambarių bute jau šyla, tačiau ši šiluma moters visai nedžiugina, mat šildymas šiemet brangesnis. „Kai reiks mokėt, nebus gerumo.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. Vairuotojai svarsto, ar dėl kainų kilimo neteks mašinas žiemai palikti garažuose. Lietuvos bankas gerų žinių gyventojams neturi – iki metų galo prognozuoja dar didesnį kainų augimą.

Girdėdami žinias apie drastiškai brangstančias dujas Europoje, lietuviai nerimauja, kiek gi jos gali brangti Lietuvoje, ar artėjančią žiemą sugebės išsimokėti. Verslas taip pat jau skausmingai jaučia brangstančių dujų poveikį – „Achema" jau anksčiau sustabdė dalį gamybos, šimtus darbuotojų išvarė į prastovas. Dėl brangstančių dujų ekonomistai prognozuoja, kad dar labiau brangs maistas ir statybinės medžiagos.

Seimas imasi siūlymų laisvinti alkoholio prekybos ribojimus. Politikai ginčijasi, ar vėl leisti aštuoniolikmečiams legaliai pirkti ir gerti alkoholį, tiesa, tik silpną. Taip pat svarsto naikinti draudimą svaigalus parduoti sekmadieniais po 15 valandos.  Sveikatos specialistai įkalbinėja ribojimus palikti, mat dėl jų lietuviai esą jau mažiau geria ir sveikiau gyvena. O verslo atstovai tvirtina, kad dalį ribojimų reikia naikinti, mat jie esą nelogiški ir atitrūkę nuo realybės.

Pakaunės gyventojai apstulbę – net ketvirtį milijono eurų kainavęs naujas dviračių takas toks, kuriuo važiuoti dviračiu neįmanoma. Jo viduryje kelininkai įrengė laiptus su net vienuolika laiptų pakopų. Dviratininkai piktinasi, kad teks važiuoti gatve, rizikuoti savo gyvybe ir trukdyti mašinų eismą. O kelininkai aiškina, kad takas skirtas ir pėstiesiems, tad kaip jį įveiks dviratininkai – jų pačių reikalas. Naujas dviračių takas pakaunėje prie Ramučių apstulbino vietos gyventojus.

Lietuviai prarado didžiausių pasaulio alkoholikų statusą. Naujausi duomenys rodo, kad lietuviai geria tiek pat kiek vokiečiai ir dabar pasaulyje yra penkti, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Beje, už mus daugiau išgeria latviai, čekai ir moldavai. Tačiau rusai, baltarusiais ir estai – esą mažiau. O štai sveikatos specialistai nerimauja, kad mažėjantis alkoholio vartojimas gali reikšti ir tai, jog vis daugiau lietuvių svaiginasi narkotikais.

Lietuvoje prasideda šildymo sezonas. Vilniuje šilumininkai jau pirmadienį tiekia šilumą mokykloms, ligoninėms ir kitoms savivaldybės įstaigoms. Kaune ir Panevėžyje šildyti pradės antradienį, Šiauliuose – trečiadienį. Klaipėda dar neskuba ir kada pradės šildyti – spręs antroje savaitės pusėje. O štai šildymo tiekimą daugiabučiams savivaldybių vadovai atidėlioja – gyventojai dar nenori centrinio šildymo, kuris šiemet kai kur brangs dvigubai.

Orai vis labiau vėsta ir neišvengiamai artėja šildymo sezonas. O šiemet jis bus smarkiai brangesnis. Štai Vilniuje centrinis šildymas kainuos net iki 60 proc. daugiau nei pernai. Energetikai tik skėsčioja rankomis ir kaltina brangstančias dujas ir biokurą. Valdantieji politikai mėgina guosti, kad prieš dešimtmetį šiluma kainavo dar brangiau ir užsimena galintys nebent peržiūrėti kompensacijų kriterijus, kad jas galėtų gauti daugiau galo su galu nesuduriančių gyventojų.

Finansų ministerija jau siūlo didinti nekilnojamojo turto mokesčius. Tarp siūlymų – kuo daugiau gyventojų priversti susimokėti už butus, namus, vasarnamius ir sodybas. Mokesčių kūrėjai nusitaikė ir valdančius miškus bei žemės ūkio paskirties žemes.   Premjerė jau prognozuoja aršius ginčus Seime dėl naujų mokesčių, o konservatorius Majauskas tikina, kad jie atsiras turtingiesiems. Prie Šiaulių gyvenantis Kęstutis pasakoja, kad nuosavame miške ne tik pasiilsi, bet ir darbo turi per akis.

Vilniuje – ir vėl protestas prieš koronaviruso ribojimus. Mitinguotojai vėl piktinasi skiepais, galimybių pasais ir valdančiaisiais. Tačiau šįkart į jį susirinko dešimteriopai mažiau dalyvių nei tikėjosi organizatoriai. Premjerė Šimonytė piktinasi, kad dėl pandemijos įvestus apribojimus protestuotojai vadina genocidu ir net Holokaustu, tačiau mitinguotojai ir toliau negaili kritikos. Vyriausybę vadina tironais, o ribojimus represijomis.

Vilniaus miesto politikai nusprendė nukelti Petro Cvirkos paminklą. Vilniečiai jau nerimauja, kas bus jo vietoje. Ar neatsiras kokie tūkstančius eurų kainuojantys surūdijusio metalo karkasai, kokie erzina miestiečius ant Žaliojo tilto pastatyti vietoje buvusių sovietinių skulptūrų. Kol kas meras žada jokių naujų stabų nestatyti, o štai Artūras Zuokas siūlo Cvirkos paminklą perpjauti pusiau ir palikti tik biustą.

Mokytojai kyla į kovą su vyriausybe dėl didesnių algų. Jei nuolaidžiaus vyriausybei, kuri atidėlioja atlyginimų kėlimą, pedagogai nerimauja, kad teks dirbti už minimalią algą. Tad jau nuo sausio reikalauja dešimtadaliu didesnio užmokesčio. O švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, esą logiška algas mokytojams ir dėstytojams didinti ne mokslo metų viduryje, o pradžioje – tik kitų metų rugsėjį. Pedagogai jaučiasi apgaudinėjami.

Valdantieji žada šeimoms naujovių, o pažadais nenusileidžia ir opozicija. Štai Saulius Skvernelis siūlo, kad tėvadieniai priklausytų ir už vyresnius vaikus – kol jiems sueis 16 metų. Socdemų norai dar platesni – ragina tėvadienius dalinti ir už vieną vaiką. Panašiai būdama opozicijoje siūlė ir dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, tačiau dabar ji kalba atsargiau  ir įgyvendinti ankstesnių idėjų neskuba.

Vos 3 dienos beliko iki karantino neturintiems galimybių paso. Tad prekybos sektoriuje – didžiulis sujudimas. Prekybininkai prognozuoja didžiulį chaosą ir konfliktus prie durų, galimybių paso tikrinimo vietose. Todėl ruošia barjerus, specialius skaitytuvus ir papildomų darbuotojų, kad patikra sukeltų mažesnes eiles ir susistumdymus. Naująją tvarką į šuns dienas jau deda ir vaistininkai.

Revakcinacija prasidėjo – jau antradienį sustiprinančia trečiąja doze nuo koronaviruso skiepijasi medikai, globos ir socialiniai darbuotojai. Registruotis ministras Arūnas Dulkys kviečia jau ir senjorus. Karštąją liniją užplūdo skambučių lavina. Tačiau jos darbuotojai senjorų sako dar neregistruojantys ir žada tai daryti artimiausiomis dienomis.

Jau kitą savaitę privalomai testuotis turės ne tik pardavėjai, viešojo transporto vairuotojai bet ir gamybos įmonėse dirbantys žmonės. Tad besitestuojančiųjų esą bus minios. Darbdaviai skundžiasi, kad vyriausybė visiškai nepasiruošė naujiems ribojimams ir prognozuoja didžiulį chaosą. Be to, esą iki šiol darbdaviai negauna atsakymo, kas nuolatinius testus turės apmokėti – darbuotojas, darbdavys ar valstybė. Pievagrybių auginimo įmonėje dirba per 500 darbuotojų.

Dviženklis algų augimas tęsiasi. Naujausia statistika rodo, kad per metus algos vidutiniškai padidėjo 12 proc. Tačiau didžiąją dalį algų augimo vis labiau graužia įsibėgėjanti infliacija. Tad žmonės skundžiasi didesnių algų nebespėjantys pajusti. Kas penktas gyventojas atskleidžia, kad padėtis namų ūkyje blogėja, o rūpestį kelia ir tai, kad daugiau žmonių pesimistiškai vertina ne tik savo, bet ir visos šalies ekonominę perspektyvą.

Nebesumodami, kaip į Lietuvą privilioti užsienio turistus, valdininkai sumanė už beveik milijoną valstybės eurų užsieniečiams dalinti nemokamas nakvynes Lietuvos viešbučiuose. Principas – pirk dvi nakvynes, trečią gausi nemokamai. Esą jos lietuviams neskirtos, bet ranka pasiekiamos. Tam, kad nuolaidas ir akcijas labai mėgstantys lietuviai nepasiglemžtų užsieniečiams skirtų dovanų, valdininkai jas žada skelbti tik užsienio interneto tinklalapiuose.

Aplink šūviai ir pavojus sulaukti atskrendančio sviedinio. Didžiulis karštis ir nuovargis, miegui naktį – vos pora valandų. Tokias istorijas pasakoja afganistaniečių evakuaciją surengę kariai, grįžę į Lietuvą. Dabar jie dėmesio centre, sulaukia šalies vadovų padėkų ir medalių, o Kabulo oro uoste, kaip sako patys, pirmiausiai galvojo, kaip saugiai atlikti skubią užduotį – išgelbėti bendradarbiavusius afganistaniečius nuo gresiančios mirties.

Vyriausybė ketina didinti minimalią algą iki beveik 520 eurų „į rankas", tai bene 50 eurų daugiau nei šiuo metu. Šis pasiūlymas 15 eurų dosnesnis, nei pati vyriausybė svarstė vasarą. Profesinės sąjungos projektą sveikina, o žmonės sako, kad augant kainoms ir tai yra mažai. O štai darbdaviai tebesitęsiant pandemijai tokį dosnų algos didinimą jau vadina populistiniu, mat minimalios algos kėlimas verčia verslą kelti ir didesnes algas. Šiauliuose gimsta tradiciniai skanėstai – grybukai.

Rugsėjo pirmoji jau rytoj, tačiau daugybė vaikų ir tėvų nerimauja, kiek ilgai šiemet pavyks mokytis kontaktiniu būdu  ir ar neteks vėl grįžti į nuotolinį mokymą. Dalį tėvų ir vaikų baugina ir kassavaitiniai testai bei tai, kad ištisomis dienomis pamokose teks sėdėti su kaukėmis. Ministrė Šiugždinienė naujų mokslo metų išvakarėse dar kartą ragina testuotis ir skiepytis.

Vilniuje – ažiotažas. Ant Žaliojo tilto, sovietinių statulų vietoje, išdygo naujos instaliacijos. Savivaldybės valdžiai palaiminus, ant tilto jau stovi aprūdiję metaliniai karkasai už beveik 20 tūkst. eurų. Vilniečiai tik skėsčioja rankomis, kam tokiems kūriniams reikėjo leisti mokesčių mokėtojų pinigus. Tačiau kūrinio autorius ir valdininkai atkerta, kad reikėjo užpildyti tuščias erdves, ir teisinasi, esą porą dešimčių tūkstančių eurų kainavo medžiagos ir atlygis darbininkams.

Beliko vos dvi savaitės iki naujų griežtų ribojimų neturintiems imuniteto nuo koronaviruso. Jiems užsivers didieji prekybos centrai, grožio salonai, kavinės, tarpmiestiniai autobusai ir traukiniai. Artėjant naujiems griežtiems suvaržymams, galimybių paso propaguotoja ministrė Armonaitė Vilniuje nusprendė dar kartą pademonstruoti jo privalumus. Su alkoholio taure rankoje ministrė toliau įtikinėja žmones greičiau skiepytis ir naudotis galimybių paso privilegijomis.

Iki rugsėjo 1-osios likus vos savaitei, tėvai su didžiuliu nerimu ruošiasi naujiems mokslo metams – kankina nežinia, kada vaikai vėl bus uždaryti į nuotolinį mokymą, abejoja, ar verta pirkti uniformas, kuprines. Ministrė Šiugždinienė tvirtina, kad vaikai rudenį į mokyklas sugrįš visi. Tiesa, ar ilgam, pasakyti negali ir neatmeta, kad, pablogėjus epidemiologinei situacijai, ir vėl gali tekti vyresnėliams mokytis nuotoliniu būdu.