Praėjusią savaitę jau nusprendusi šildyti mokyklas, ligonines ir kitus administracinius pastatus, Vilniaus savivaldybė nusprendė ketvirtadienį šilumą tiekti ir į daugiabučius. Tad čia, sostinės termofikacinėje elektrinėje visu pajėgumu vežamas ir kraunamas biokuras.
Medienos atliekas Vilniaus šilumininkai šiuo metu degina ir tiekia miestui šilumą. Tačiau orai šąla, ir medienos nebeužtenka, tad vis daugiau degins gamtinių dujų.
Vilniaus šilumos tinkluose trūksta biokuro deginimo katilų, tad žiemą apie 40 proc. kuro gali sudaryti dujos, o jų kainos rinkose jau 4 kartus didesnės nei prieš metus, beje biokuras irgi dvigubai pabrangęs. Tad sostinės valdžia sugalvojo planą, kaip įsiteikti gyventojams, kuriems centrinio šildymo sąskaitos gali būti apie 60 proc. didesnės už pernykštes.
Sostinės valdžia brėžia ribą – 35 proc. didesnės sąskaitos už pernykštes. Jei šilumos tinklai pateiks didesnę sąskaitą, gyventojas galės prašyti šią ribą viršijančią sumą atidėti iki vasaros arba net trejiems metams. Pavyzdžiui, jei pernykštė lapkričio šilumos sąskaita buvo 50 eurų, o šiemet ji sieks 80 eurų, gyventojai galės prašyti 12 eurų atidėti vėlesniam laikui.
„Numatyta galimybė iš karto sumokėti kaip 13 sąskaitą nepriemoką, sumą išdėlioti per 5 vasaros mėnesius iki kito šildymo sezono. Arba jei yra poreikis, išdėstyti per 3 metus“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Sostinėje ir toliau galios paramos tvarka, pagal kurią mažas pajamas gaunantys gyventojai sulauks kompensacijų už šildymą, tad vilniečiai pasiūlymą dalį šildymo mokesčių atidėti vėlesniam laikui vertina prieštaringai.
„Man tai nereikia. Galvoju ar dar keliems metams būsiu, o paskui kad už mane vaikai mokėtų? Nežinau.“
„Gal geriau negu iš karto. Geriau būtų, ne taip baisu tada, kažin kiek begyvensiu, gal ir nebereikės mokėti.“
Aiškėja, kad norint dalį šildymo sąskaitos atidėti, teks teikti prašymą Vilniaus šilumos tinklams, derinti grąžinimo grafiką. Negana to, už tokią paslaugą gali tekti ir papildomai susimokėti, mat šilumos įmonei gali tekti imti paskolas, jei surinks mažiau pinigų iš gyventojų. Beje jau dabar gyventojų įsiskolinimai įmonei siekia apie 5 milijonus eurų.
„Jei pinigai skolinami, jie skolinami už palūkanas. Natūralu, kad skolinimosi kaštai gali būti ir juos gali reikėti įtraukti į tarifą“, – tikina V. Benkunskas.
„Remsimės ir išorine pagalba. Kalbamės šiuo metu ir su bankais, yra susitarimas ir su „Ignitis“ dėl atidėjimo“, – teigia „Vilniaus šilumos tinklų“ direktorius Gerimantas Bakanas.
Kaip padėti gyventojams, kurie namus šildosi dujomis ir kurios nuo Naujųjų metų gali būti dvigubai brangesnės nei prieš metus, tariasi Vyriausybė. Seimui rengiasi teikti energetikos įstatymų pataisas, pagal kurias kitąmet už dujas buitiniai vartotojai mokėtų ne daugiau kaip 30 procentų didesnę dujų kainą, o nepermokas turėtų grąžinti per 5 metus.
„Kiek gali padidėti kainos, nemažai namų ūkių gali būti sunku iš karto susimokėti sumas. Išdėstymas per ilgą laikotarpį, kai kainos bus žemesnės, žmonėms taip stipriai nebepasijaus. Šiandien turime neadekvačiai dideles kainas“, – aiškina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Kitąmet elektra gyventojams, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo, anot ministro, brangtų ne daugiau kaip 21 proc., o nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo terminą jis siūlo pusmečiui atidėti iki kitų metų liepos. Šiuos projektus Vyriausybė jau planavo svarstyti trečiadienį, bet atidėjo kitai savaitei, mat dar privalo laukti suinteresuotų institucijų pastabų. Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacija jau priekaištauja, esą valdžios planai apkarpyti elektros kainas tik valstybinio tiekėjo reguliuojamiems klientams gali sudaryti nelygias konkurencijos sąlygas.
