Donatas Brimeris

Lietuva mini 32-ąsias Baltijos kelio metines. Nors sukaktis ir ne jubiliejinė, štai kauniečiai ją mini koncertu ir kūrybinėmis veiklomis. Į gyvą grandinę žmonės jungėsi ir Palangoje ant tilto. O štai dalyvavusieji Baltyjos kelyje jį prisimena ir dėl ypatingo, vilties kupino vienybės jausmo. Ir nors sukaktis ir ne jubiliejinė, dalies miestų gyventojai nusprendė ją paminėti – kauniečiai rinkosi į Vienybė aikštę, o pajūrio gyventojai simboliškai vėl susikibo rankomis.

Miškus niokojančius keturračių vairuotojus dalis politikų siūlo tramdyti tūkstantinėmis baudomis ir net keturračių konfiskavimu. Keturračių vairuotojai minimas bausmes laiko per daug drastiškomis, o jiems pritaria ir Aplinkos ministras – sako, kad tokia siūloma tvarka transporto priemonę atimti net iš taikių Dzūkijos grybautojų. Vyriausybė taip pat Seimą ragina nepersistengti.

Statistikai skaičiuoja pandemijos pasekmes. Gyventojų Lietuvoje toliau mažėja – per metus praradome 12000 piliečių. Pandemija anksčiau laiko į kapus nusiuntė tūkstančius gyventojų, sumažėjo ir gimstamumas. Statistikai mėgina guosti, kad didėjant pensijoms ir pašalpoms, Lietuvoje mažėja skurstančių. Tačiau žmonės skundžiasi, kad gyvenimas visai netapo sotesnis dėl augančių kainų.

Vyriausybė didina spaudimą skiepytis dirbantiesiems ir ruošia teisės aktus, pagal kuriuos darbdaviai galės nušalinti nuo darbo ir nemokėti atlyginimo tiems, kas atsisakys skiepytis. Negana to, jei nesiskiepijęs darbuotojas susirgs koronavirusu, „Sodra“ jam nebemokės ir ligos išmokos. Profesinės sąjungos tvirtina, kad tai prilygsta prievartiniam skiepijimui. Poros šimtų žmonių eilė rikiuojasi prie skiepų autobuso, kuris važinėja po Vilnių ir sustoja skirtinguose miesto rajonuose.

Už šnipinėjimą Rusijai Algirdas Paleckis sės į kalėjimą. Kartu su juo šnipinėjęs, tačiau su Lietuvos teisėsauga bendradarbiavęs verslininkas Deimantas Bertauskas sulaukė teismo malonės – atsakomybės išvengs.  Tačiau A. Paleckis jį vadina pedofilu ir priekaištauja, kad teismas tiki jo parodymais.

Karščiams nesitraukiant, pasipylė gaisrai. Vien per tris pastarąsias dienas – pusantro šimto pranešimų apie laukus, pasėlius, kombainus ir namus niokojančią ugnį. Žmonės jau skundžiasi sausra ir senkančiais šuliniais. Karščiu alsuojanti liepa ūkininkus jau gena į laukus kulti subrendusio derliaus. Tačiau, įsibėgėjus javapjūtei, neapsieta be nelaimių. Smilgių seniūnijoje, Ledakupio kaime, ugniagesiams teko skubėti gesinti pleškančio javų lauko.

Valdantieji užsimojo keisti vaiko priežiūros išmokų dydžius ir atostogų trukmę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vyrus nori įpareigoti bent du mėnesius privalomai prižiūrėti vaikus. O jei vyras nepaklustų, pinigų už vaikus grasina nemokėti visai šeimai. Donatas ir Rima augina dvynukus ir dalinasi tėvystės rūpesčius. Kartu tėvai pripažįsta, kad gyventi iš vaiko priežiūros išmokų sudėtinga.

Smurtą namuose kenčiančios moterys skundžiasi nesulaukiančios policijos ir valdininkų pagalbos. Kaltina pareigūnus, kad šie reaguoja tik pamatę mėlynes ir kraują. Smurto aukos nesulaukia ir politikų žadamo naujo apsaugos orderio. Ši nauja priemonė policijai turėtų suteikti teisę smurtautoją dėl nesiėmus veiksmų izoliuoti nuo artimųjų. Praskeltas akies vokas, ant kūno daugybė kraujosruvų.

Akibrokštas Vilniuje. Kibirą invazinių vėžių pririnkusiam vyrui aplinkosaugininkai grasina pusės tūkstančio eurų bauda. Pareigūnams užkliuvo tai, kad jis gyvus vėžius sumanė parduoti – už juos prašė 40 eurų. Vilnietis piktinasi, kad aplinkosaugininkai patys ragina gyventojus tokius vėžius rinkti, valgyti ir kitaip naikinti, bet vėliau baudžia. Pareigūnai sako, kad kyla grėsmė, jog invazinius gyvius kas nors ims ir sumanys dauginti ar paleisti savuose tvenkiniuose.

Infliacija vis plačiau šiepia savo nasrus. Ekonomistai jau mato artėjančio maisto kainų šuolio ženklus ir prognozuoja, kad maistas parduotuvėse šiemet gali pabrangti iki 7 procentų. Žmonės skundžiasi, kad kainos išpūstos jau dabar, o gamintojai mėgina teisintis, kad jiems išbrango žaliava ir gamybos sąnaudos. Tiesa, „Norfos" vadovas dar atsargus ir tvirtina nematantis priežasčių ekonomistų prognozuojamam naujam maisto kainų šuoliui.

Aplinkos ministerija skelbia kovą maisto švaistytojams. Jau kitąmet reikalaus didmiesčių gyventojus maisto atliekas mesti tik į specialius konteinerius. Į pagalbą siūlosi ir prekybininkai – vienas tinklas siūlo išmaniai tvarkyti maisto atsargas šaldytuve. Dirbtinis intelektas žada pasiūlyti receptus iš tų produktų, kuriuos turite namuose. Lietuviai per daug išmeta maisto.

Baltarusioje – nauja dezinformacijos ir juodinimo ataka prieš Lietuvą dėl nelegalių migrantų. Režimo pasienio tarnyba ir televizijos kanalai trimituoja sučiupę tris grupes irakiečių, kurie neva iš Lietuvos bėgo atgal į Baltarusiją. Aliaksandro Lukašenkos pakalikai aiškina, neva Lietuvos pareigūnai nelegalus tardė, nedavė maisto, mušė, sunaikino dokumentus ir jėga išsiuntė atgal. Lietuvos institucijos naują dezinformacijos dozę vadina tiesiog melagiena.

Vakarų Europoje gelbėtojai vis dar ieško šimtų žmonių, kurie dingo Vokietiją ir Belgiją užgriuvus katastrofiškiems potvyniams. Žuvusiųjų skaičius auga – jau perkopė 180.  Potvynių nusiaubtą regioną lanko ir TV3 žinių žurnalistas Augustinas Šulija. Vietiniai žmonės rodo nusiaubtus namus ir pasakoja apie siaubingus išgyvenimus. Sunaikintas sunkiai uždirbtas turtas, prarasti artimieji ir nerimas dėl ateities.

Po praūžusios audros dalis žmonių iki šiol neturi elektros, gyventojai guodžiasi ir nuostoliais. Virtę medžiai talžė pastatus, automobilius, vėjas plėšė stogus, svaidė kiemuose paliktus daiktus. O štai Jurbarką užtvindžiusią liūtį sinoptikai vadina net katastrofine. Ten per dvi valandas prilijo kone mėnesio normą. „Pats galingiausias debesis pakibo virš Jurbarko, per 2 val. prilijo beveik mėnesio normą, 90 mm, įsivaizduokite, 9 kibirai į 1 kvadratinį metrą.

Atslūgus koronavirusui į miestų gatves ir skverus su trenksmu grįžta muzika. Šeštadienį beveik trisdešimtyje šalies miestų ir miestelių groja muzikantai – vyksta Gatvės muzikos diena. Vilniaus Gedimino prospektas ir senamiestis skendi muzikoje. Čia vyksta Gatvės muzikos diena, o tiesiai ant gatvės grindinio čia įsitaisė moksleivių grupė iš Vilniaus.

Šalia Vilniaus, prie pat namų, iškastame tvenkinyje nuskendo 2-ejų metų berniukas. Ugniagesiai ir medikai vaiką gaivino net 40 minučių, panaudojo elektrošoką, tačiau gyvybės išgelbėti nepavyko. Pasakojama, kad vaikas esą maudėsi kartu su suaugusiais šeimos nariais, o šie tvirtina nepastebėję, kaip nutiko nelaimė. Nelaimė įvyko dirbtiniame tvenkinėlyje, esančiame šalia pelkėto ežero sodyboje Vilniaus rajone, Kairėnų kaime.

Naujausias tyrimas parodė, kiek laiko lietuviai praleidžia internete. Aiškėja, kad palinkę prie ekranų praleidžiame trečdalį gyvenimo. Ne tik dirbdami, mokydamiesi ar bendraudami, bet ir žiūrėdami daugybę bukų nuotraukų ir vaizdo klipų. Psichologai perspėja apie didžiulį tokio internetinio gyvenimo pavojų – psichologines ligas, priklausomybę, vienatvę, o ekspertai ragina saugotis melagienų, įvairiausio plauko apsišaukėlių ir sukčių.

Jau šį mėnesį brangiau kainuoja dujos ir elektra. Energetikai didina kainas aiškindami, kad patys jas perka išaugusiomis pasaulinėmis kainomis. Tačiau gyventojus kylančios kainos piktina. Štai opoziciniai socialdemokratai jau siūlo mažinti dujoms ir elektrai pridėtinės vertės mokestį. Valdančiųjų atstovai tokio projekto neatmeta ir žada svarstyti.

Įtampa tarp Minsko ir Vilniaus dar labiau kaista. Šalys svaidosi grasinimais paralyžiuoti viena kitos ambasadas. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija reikalauja, kad Lietuva ambasadoje paliktų tik vieną diplomatą, Lietuva nusprendė atsakyti tuo pačiu. Apžvalgininkų teigimu, tai reiškia diplomatinių santykių nutraukimą. O verslininkai jau suka galvas, kurių ES šalių ambasadose reikės prašyti vizų ir kitų dokumentų.

Europos Sąjungai paskelbus naujas sankcijas Baltarusijai, mūsų politikai mėgina guosti, esą jos Lietuvą palies menkiau nei buvo galima tikėtis. Bent jau iš pradžių. Specialistai skaičiuoja, kad sankcijos per Lietuvą geležinkeliais vežamų trąšų gali gali sumažinti, o vien Lietuvos geležinkeliai per metus negautų apie 19 milijonų pajamų.

Aiškėja, kad Vilniaus senamiestyje savivaldybės patalpas verslauti užsimanę žmonės nusprendė paversti bendrabučiu ir kraunasi tūkstančius iš nuomos. Miesto valdžia aiškina, kad tokia nuoma neteisėta, bet sustabdyti įsukto verslo negali. Net po teismų reikalavimų išsikraustyti, savivaldybės patalpų nuoma užsiimantys žmonės iš gyventojų teberenka pinigus tiesiog grynaisiais. Šiuo bizniu stoties rajone jau susidomėjo Finansinių nusikaltimų tarnyba.

Aiškėja, kad 20 milijonų eurų europinės žemės ūkio paramos susižėrė pusketvirto tūkstančio Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose dirbančių valdininkų ir jų giminių. Specialiųjų tyrimų tarnyba perspėja, kad tai panašu į korupciją. Žemės ūkio ministras skelbia kovosiąs su vadinamaisiais sofos ūkininkais, kurie žemės nedirba, tik susirenka europinę paramą. „Mama turi žemės, kurią nuomoja. Nuomoja bendrovei, o bendrovė deklaruoja pajamas paramai gauti.

Vilniečio bauda nuo 14 eurų išaugo iki daugiau nei 18 tūkstančių. Taip nutiko Valstybinei mokesčių inspekcijai apie besikaupiančią skolą nepranešus beveik 4 metus. Tokią skolą užsidirbęs vilnietis kelerius metus varstė teismų duris, tačiau neradęs teisybės, galiausiai pateikė ieškinį valstybei. Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad dėl mokesčių inspekcijos klaidos vyrui skolos grąžinti nereikės. Verslininkas Pavelas atsidūrė kuriozinėje situacijoje.

Dėl alinančios kaitros jau kenčia lietuvių sveikata ir daugybė žmonių prašo medikų pagalbos, gulasi į ligonines. Vilniuje alpstančius medikai gelbėja net gatvėje, su didžiausiomis problemomis susiduria širdininkai.  Per Lietuvą nuvilnijo žinia dėl jauniausios pastarųjų dienų aukos: sekmadienį Šiauliuose tėvų akivaizdoje mirė trejų metukų neturinti mergaitė, specialistai aiškinasi, kiek tam įtakos turėjo kaitra.

Lietuvą užklupusi kaitra jau neša ir nelaimes. Nuo penktadienio įvairiose šalies vietose jau nuskendo mažiausiai 6 žmonės. Skenduolio Šiauliuose gelbėtojai neranda jau trečią dieną. Lietuvą kamuoja didesnis kaip 30 laispsnių karštis, o štai karščiausia Alytuje, kur sumuštas pusės amžiaus šios dienos karščio rekordas – 33 laipsniai. Sinoptikai jau pranašauja stichinę kaitrą ir perspėja, kad rytoj gali būti dar karščiau. Šiauliuose esančiame Rėkyvos ežere gelbėtojai ieško nuskendusio vyro.

Specialiųjų tyrimų taryba baigė vidinį patikrinimą dėl pareigūnų panaudotos fizinės jėgos prieš Seimo narį Mindaugą Puidoką. Pareigūnai jėga iš Seimo nario paėmė mobiliuosius telefonus ir tvirtina, kad šie veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti. Aiškėja ir daugiau pikantiškų seimo nario ir STT pareigūnų grumtynių detalių. Parlamentaras ėjo net į tualetą, kur pareigūnų duomenimis, galėjo iš telefonų trinti informaciją.

Alkoholis parduotuvėse vėl gali būti parduodamas sekmadieniais iki pat vakaro. Aštuoniolikmečiai taip pat galės pirkti svaigalus, tiesa, tik alų, sidrą ir vyną. Tokias alkoholio prekybos naujoves Seimui priimti siūlo valdantieji. Jie tvirtina, kad dabartiniai ribojimai yra nelogiški ir siūlo jų atsisakyti nuo Vėlinių. Tuo metu dabartinius ribojimus ginantis Aurelijus Veryga gąsdina, esą prekybos laisvinimai gali vėl paskatinti lietuvius daugiau gerti.

Teisėsauga ėmėsi tirti prieš 21 metus Dainiaus Liškevičiaus sukurtą videoperformansą, kuriame menininkas nusišluosto šokoladu išteptą veidą į Lietuvos vėliavą. Šeimos gynimo maršo organizatoriai dėl šio meno kūrinio ruošia prokuratūrai ir dar vieną – grupinį skundą. Menininkas piktinasi, kad jo darbą protestų organizatoriai išnaudoja savo tikslais, nepasakoja jo konteksto ir taip kiršina visuomenę.

Vladimirą Putiną ir Aleksandrą Lukašenką šlovinančiam, Krymo aneksiją pateisinančiam Filipui Kirkorovui į Lietuvą durys neatsiveria. Po to, kai Migracijos departamentas uždraudė jam atvykti į mūsų šalį, F. Kirkorovas tokį draudimą apskundė teismui, tačiau šį skundą atmetė. Per pandemiją atšaukęs koncertus, F. Kirkorovas su koncertais į Lietuvą planavo grįžti kaip tik šiomis dienomis.

Papirkinėjimo Seime skandalas tęsiasi. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sulaikė ne tik darbiečio Mindaugo Puidoko patarėją, bet ir azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininką Samoilą Kacą. Jam pareigūnai pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir papirkinėjimo. STT praneša tyrimą atliekanti dėl loterijų įstatymo pataisų, tačiau aiškėja, kad tuo metu Seime galėjo virti aistros dėl kur kas daugiau lošimų organizatoriams nepalankių įstatymų.

Atsisakę pigiausio vaisto gyventojai nebebus baudžiami – sulauks ne tik pigiausių, bet ir brangesnių vaistų kompensacijų.  Nuo Naujųjų metų už kompensuojamus vaistus nebereikės mokėti visos kainos. Seimas keičia buvusio ministro Aurelijaus Verygos įvestą vaistų kompensavimo tvarką, pagal kurią ligoniai buvo verčiami gydytis pigiausiais vaistais. Šiaulietis Rolandas 12 metų serga epilepsija po vaikystėje avarijos metu patirtos sunkios galvos traumos.

Komerciniai bankai žada Lietuvoje įrengti apie šimtą naujų pinigų išgryninimo vietų regionuose. Pusė jų gali būti bankomatai, o likę – parduotuvių kasose arba loterijų terminaluose. Bankai žada, kad naujos grynųjų išdavimo vietos visada turės grynųjų bent 20 eurų kupiūromis, dirbs bent 12 valdandų per parą.

Profsąjungos reikalauja 60 eurų į rankas didinti minimalią algą. Tačiau Vyriausybės atstovai prieštarauja ir siūlo pridėti perpus mažiau – 30 eurų. Tokiu atveju kitąmet minimali alga siektų apie 500 eurų į rankas. Dirbantieji priekaištauja, kad toks didinimas labai menkas, tačiau darbdaviai jau nerimauja, kad padidinus minimalią algą, įsisuks algų kilimo spiralė ir teks daugiau mokėti visiems. Šiauliuose Vidmantas dirba vaikų darželyje.

Šimtai tūkstančių lietuvių jau gali išsiimti kelionėms skirtą europinį žaliąjį sertifikatą. Minia trokštančių keliauti ir kitų skiepo teikiamų privalumų vilniečių, suplūdo į „Litexpo“ vakcinacijos centrą. Žmonės dėl vakcinų grūdosi, pyko, kepinant saulei laukė ilgiau kaip 2 valandas, tad medikams teko net gelbėti alpstančius. O savivaldybės atstovai teisinasi, kad tokio žmonių antplūdžio nesitikėjo ir jam nebuvo pasirengę.

Nekilnojamojo turto rinką drebina nauji rekordai. Registrų centras fiksuoja didžiausius namų, butų, žemės sklypų pirkimus per du dešimtmečius. Tačiau butų rinka jau rodo ir vėsimo ženklus – rezervacijos, palyginti su ankstesniais mėnesiais, krenta trečdaliu. Tiesa, butų pardavėjai kainų mažinti nesirengia ir tekalba apie augimą.

Karantinas lietuvius skaudžiai slegia. Specialistai praneša, kad sulaukia vis daugiau pagalbos prašymų padėti apsiginti nuo smurtaujančių artimųjų. Daugiausia kenčia moterys, tačiau vis dažniau pagalbos ieško ir vyrai. Ypač nerimą specialistams kelia tai, kad per karantiną nesutarimai šeimose tampa vis nuožmesni, daugiau ir nužudymų. Neapsikentusi nuolatinio sugyventinio girtavimo ir smurtavimo, 30-metė moteris ryžosi bėgti iš namų kaime su trimis nepilnamečiais vaikais.

Kylančių kainų pasiutpolkė vis labiau įsisuka – nuo liepos gyventojams brangs elektra ir dujos. Kainas nustatanti Energetikos taryba teisinasi šio proceso nebegalinti sustabdyti – dujos ir elektra brangsta pasaulio rinkose, tad iš paskos ir Lietuvoje. Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat aiškina augančių kainų negalinti sustabdyti. Tad žmonės jau stebisi, kam tada reikalinga vyriausybė, jei nesugeba pažaboti energetikų godumo ir padėti sunkiai besiverčiantiems gyventojams.

Šalies baldininkai ir medienos apdirbėjai perspėja, kad gali tekti stabdyti gamyklas ir lentvpjūves. Įmonėms trūksta medienos, negana to, ir kitos žaliavos labai brangsta. Pramonės atstovai piktinasi, kad vyriausybė leidžia trečdalį Lietuvos medienos išvežti į užsienį, nors jos labai trūksta pačioje Lietuvoje. Parlamentarai svarstys siūlymą pirmenybę pirkti lietuvišką medieną suteikti tik mūsų šalies įmonėms. Įmonė „Venta“ Šiauliuose gamina kėdes.

Nepavykus prastumti Partnerystės įstatymo, valdantieji imasi kitų savo pažadų – švelninti alkoholio prekybos ribojimus. Tarpusavyje jie jau susitarė, kad reikia alkoholį pardavinėti jaunuoliams nuo 18 metų, sekmadieniais parduotuvėse prekiauti iki vakaro bei švelninti reklamos ribojimus. Greičiausia permainos įvyktų nuo 2022-ųjų.

Tvyrant įtampai dėl Baltarusijos, į Vilnių pusdieniui atskrido 3 JAV senatoriai. Jie ragina Baltuosius rūmus įvesti skaudžias sektorines sankcijas Minsko režimui. Susitikę su Sviatlana Cichanouskaja senatoriai reiškia jai paramą, reikalauja Lukašenką trauktis iš posto ir laisvų rinkimų Baltarusijoje dar šiemet. Tarptautinei bendruomenei didinant spaudimą Baltarusijos režimui, į Vilnių pusdieniui atvyko Jungtinių Valstijų senatorių delegacija.

Seimas linksta įpareigoti bankus Lietuvoje pristatyti daugiau bankomatų. Ir ypač regionuose, kur žmonėms jų labai trūksta ir norintiems grynų pinigų iki bankomato tenka važiuoti dešimtis kilometrų. O štai bankininkai jau gąsdina, esą už naujus bankomatus turės susimokėti klientai ir gali brangti bankų paslaugos. Marijampolės savivaldybėje Želsvoje gyvenanti Aldona pasiramstydama lazdele eina į vietinę parduotuvėlę, tačiau ne apsipirkti, o loterijos terminale išsiimti grynųjų pinigų.

Milijonus eurų pandemijos paramos gavusių įmonių, kurios prisipirko prabangių automobilių, skandalas įgauna pagreitį. Vienų įmonių vadovai pripažįsta pasielgę nekorektiškai, kiti mėgina teisintis, kad mašinas pirko dar prieš pandemiją arba kad jos nenaujos ir nebrangios.

Valdžia užsimojo visus jūsų elektros skaitiklius pakeisti naujais išmaniais. Dėl to pabrangs elektra, mat jų kaina bus įskaičiuota į tarifus. Tačiau ministras Kreivys aiškina, kad naudojant išmanų skaitiklį atsiras ir papildomų galimybių taupyti. Visgi žmonės piktinasi, kad teks papildomai mokėti už naujus skaitiklius, kai geri dar ir senieji, be to naujieji elektros skaitikliai leis energetikams fiksuoti žmonių gyvenimo būdą ir kaupti šiuos duomenis.

Profsąjungos reikalauja 60 eurų į rankas didinti minimalią algą. Lietuvos bankas taip pat skaičiuoja, kad didėjant algoms Lietuvoje nuo naujų metų turi didėti ir minimali alga, tiesa, perpus mažiau, apie 30 eurų. Premjerė Šimonytė didinti minimalią algą taip pat sutinka, tik darbdaviai ragina neskubėti ir palaukti, kaip seksis kovoti su pandemija. Priešpensinio amžiaus Aldona mokykloje Šiauliuose jau trejus metus dirba valytoja. Alga minimali, dabar 468 eurai į rankas.

Vilniečiai kyla į kovą prieš koncerno „Icor“ namų administratorius. Gyventojai širsta, kad nuolat turi brangiai mokėti už papildomus nereikalingus darbus, o paslaugų, kurių gyvybiškai reikia, niekaip nesulaukia. Telefonspynė sugedusi, per sienas sunkiasi lietaus vanduo – tačiau remonto namo administratorius esą nepadaro.

Užsimoję uždrausti grynaisiais pinigais mokėti atlyginimus, seimūnai žada priversti Lietuvos bankus pristatyti daugiau bankomatų. Įvairių frakcijų nariai jau po metų reikalaus, kad daugumai gyventojų nuo namų bankomatas būtų ne toliau kaip už 5 kilometrų.  Juodupės kaime netoli sienos su Latvija gyventojai mėgsta grynuosius pinigus, tačiau bankomato nėra, artimiausias bankomatas tik už 16 kilometrų – Rokiškyje. Juodupiečiai skundžiasi, kad tai labai nepatogu.

Tradicines vertybes užsimoję ginti Didžiojo šeimų maršo organizatoriai keikia valdančiuosius ir Vyriausybę. Jie į šuns dienas deda Stambulo konvenciją, o svarstant Partnerystės įstatymą grasina apsupti Seimą. Mitinge kalbėtojai piktinosi ir karantinu, ribojimais, testais ir skiepais. Policijai teko akylai stebėti mitingą ir užkirsti kelią provokacijoms. „Visgi LGBT šalininkai, nors ir prašyti to nedaryti, į Vingio parką nešėsi savo plakatus, viešai bučiavosi ir laižė į falą panašų daiktą.

Lietuvą drebino „Didysis šeimos gynimo maršas“. Visą dieną tūkstančiai žmonių iš tolimiausių šalies kampelių automobiliais plūdo į Vilnių. Keliuose susidarė kilometrinės mašinų kolonos. Keliautojai neišvengė ir avarijų. Kaune keliaujančius sveikino trys lėktuvai, o Vilniuje mitingo dalyvius pasitiko didžiulės policijos pajėgos. Mitingo dalyviai tvirtina suvažiavę pareikšti, kad yra už tradicinę šeimą ir valdančiuosius reikalauja mesti į šalį Stambulo konvenciją ir partnerystės įstatymą.

Europos centrinis bankas apsižiūrėjo, kad pasaulyje plintant kriptovaliutoms ir kitų valstybių skaitmeniniams pinigams, eurozona atsilieka. Tad jau svarsto leisti ne tik popierinius, bet ir kripto eurus, kurie galiotų ir Lietuvoje. Grynųjų bei elektroninių pinigų puokštę svarsto papildyti naujaisiais panašiais į kriptovaliutas skaitmeniniais eurais, kuriuos galėtume laikyti saugioje Europos centrinio banko sąskaitoje.