Donatas Brimeris

Naujas žemės mokestis gresia verslininkams, kurie valstybinėje žemėje užsimos statyti didesnius nei iki tol buvę statinius. Naujasis nuomojamos žemės mokestis gali prilygti sklypo rinkos kainai, tad verslininkai jam kategoriškai priešinasi ir perspėja, kad dėl to dar labiau brangs butai ir kitos statybos. Tačiau mokestį siūlantis žemės ūkio ministras priekaištauja būtent verslininkams, esą jie per mažai susimoka valstybei už pelningus projektus.

Šalyje pamažu atgyja kultūrinis gyvenimas. Teatrų ir koncertų scenose pasirodo vis daugiau atlikėjų. Žiūrovai džiaugiasi galėdami gyvai matyti pasirodymus. Dabar salės dar tuštokos dėl pandeminių ribojimų, tačiau vasarą žiūrovai ir menininkai jau tikisi visa jėga atsigausiančių koncertų, spektaklių, operų ir kitų kultūrinių renginių. Į sceną Vilniaus Operos ir baleto teatre žengia solistas Mindaugas Jankauskas ir pianistas Justas Čeponis.

Prie Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros – seniai girdėtas didžiulis triukšmas. Šimto automobilių su įjungtais garsiniais signalais kolona iš Druskininkų atvažiavę sanatorijos „Belarus“ darbuotojai reikalavo darbo ir algų. Lukašenkos administracijos valdybai priklausančią sanatoriją paralyžiavo režimui paskelbtos sankcijos, tačiau nukentėjo ne diktatorius, o lietuviai darbuotojai.

Vyriausybė pritarė galimybių pasui ir skelbia, kad jis įsigalios jau nuo gegužės 24-os dienos. Šiuo pasu galės naudotis tie, kurie yra skiepyti arba prasirgę koronavirusu, arba turi neigiamą testo rezultatą. Valdžia skelbia, kad testą bus galima pasidaryti nemokamai, tačiau jį atlikti bent kol kas galimybės gali būti ribotos. Beje, kad spėtumėte po testo pasinaudoti galimybių pasu, teks skubėti – jis galios tik parą, o po vakcinos jį gausite toli gražu ne iš karto.

Valdantieji jau raitojasi rankoves laisvinti alkoholio suvaržymus. Jie ketina pailginti prekybos laiką sekmadieniais, nori leisti gerti jaunesniems – ne nuo 20-ies, o nuo 18-os metų. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jau gąsdina, esą atlaisvinus ribojimus tauta dar labiau prasigers, o valdantieji valstiečių įvestus draudimus vadina perdėtais. Valdantieji ruošiasi naikinti dalį Verygos alkoholio prekybos draudimų ir jau rengiasi registruoti įstatymo pataisas.

Seimo pirmininkė Čmilytė – Nielsen ragina projekto nebeskubinti ir jam numatytus pinigus bei energiją skirti uždarytiems verslams remti. Seimo vadovė abejoja, ar verta Lietuvoje kurti europietiško sertifikato analogą, kuris Europos Sąjungoje turi pasirodyti jau kitą mėnesį. Tačiau Premjerė Šimonytė ir ministrė Armonaitė lietuviškojo galimybių paso neatsisako ir jį žada pasiūlyti dar šį mėnesį.  Baras Šiauliuose jau dvi savaites aptarnauja klientus lauke.

Pandemija griauna gerovės valstybės viziją. Nevyriausybinės organizacijos ir Lietuvos bankas perspėja, kad pajamų nelygybė nemažėja, o didėja. Labiausiai kenčia gaunantys mažas pajamas, o turčiai toliau lobsta. Nedarbas Lietuvoje viršija ES vidurkį ir yra didesnis nei Estijoje ir Latvijoje. Profsąjungos reikalauja vyriausybę skubiai didinti pašalpas ir mažas algas. Tačiau vyriausybė prašo palaukti bent iki vasaros pabaigos, mat šiuo metu dar vertina buvusių valdančiųjų palikimą.

Dauguma Lietuvių nenori liberalų peršamos Stambulo konvencijos, socialinės lyties ir vienos lyties partnerysčių. Žmonėms nepriimtini ir konservatorių užmojai Seimą rinkti tik pagal partijų sąrašus. Tai rodo naujausia Prezidentūros užsakyta apklausa. Tačiau net ir matydami tokias tautos nuotaikas, valdantieji savo ketinimų neišsižada ir juos skelbia stumsiantys toliau.

Vyriausybė užsimojo į mokyklas grąžinti visus mokinius nuo gegužės 10 dienos, po pusantros savaitės. Mokyklos privalės užtikrinti, kad visi grįžtantieji būtų reguliariai testuojami, tad vyriausybė žada vežti į mokyklas greitus antigenų testus. Didžiųjų miestų vadovai vis tiek abejoja, ar didelėse mokyklose pavyks užtikrinti visus saugumo reikalavimus, tad didmiesčių mokiniams gali tekti mokytis nuotoliniu būdu iki mokslo metų pabaigos. Netestuoti vaikai iš klasių turi būti išprašomi.

Matydami Lietuvoje vis daugiau veiklų atlaisvinimų, turgaus prekeiviai piktinasi, kad jie lieka tarp paskutiniųjų. Vyriausybė pažadėjo jiems leisti atsiverti jau kitą savaitę, tačiau prekeiviams nuotaikas temdo politikų svarstymai uždrausti algas mokėti grynais pinigais. Smulkieji verslininkai kategoriškai prieštarauja tokiam projektui ir ieško užtarimo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.

Statybininkai šaukia, kad brangsta statybinės medžiagos, dėl to nesugebės pastatyti namų už anksčiau suderėtas sumas ir bankrutuos. Butai didmiesčiuose taip pat brangsta kaip ant mielių, vis mažiau žmonių juo gali įpirkti, tačiau jie toliau graibstomi. Situaciją statytojai vertina kaip labai pavojingą ir nenuspėjamą. Ekonomistai kalba apie besipučiantį kainų burbulą ir artėjimą link praėjusios krizės scenarijaus. Tuo metu Lietuvos bankas dar ramiai stebi situaciją ir pavojaus ženklų nemato.

Seimas ginčijasi, ar Lietuvoje uždrausti atlyginimus mokėti grynaisiais pinigais. Dalis seimūnų siūlo algas mokėti tik pavedimais į elektronines sąskaitas. Taip jie žada sumažinti šešėlį ir darbuotojų išnaudojimą. Tačiau oponentai priekaištauja, kad Lietuva tam dar nepasiruošusi – daugybėje vietų nei atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis, nei išsigryninti pinigų tiesiog neįmanoma. Nedidelė parduotuvė – Kurtuvėnuose, Šiaulių rajone. Gyventojai mėgsta piniginėje ir rankoje jausti šlamančius.

Europos Komisija lengvesnes keliones sąjungos viduje žmonėms žada birželį. Kuria keliautojams specialų sertifikatą mobiliajame telefone, kurį gaus koronavoiruso imunitetą turintys arba testą pasidarę asmenys. Politikai žada, kad jo turėtojams sumažės formalumų pasienyje, nebereikės atvykus izoliuotis. Tačiau Lietuvos vyriausybė skuba sukurti ir nacionalinį galimybių pasą, kuris atvertų duris į dabar uždraustas veiklas ir pramogas – restoranus bei kultūros renginius.

Šimtai Lietuvoje užaugintų Eršketų jauniklių Lietuvos upėmis pradeda kelionę į Kuršių marias. Žuvininkai pradeda pavasarinį eršketų įžuvinimą. O aplinkosaugininkai naikina brakonierių tinklus. Iš kibiro tiesiai į vėsų Neries vandenį vienas po kito panyra aštriašnipiai eršketai. Mažyliai yra maždaug metų amžiaus ir sveria apie kilogramą. Iš Vokietijos atvežtų apvaisintų ikriukų ir mažų lervučių Rusnės žuvivaisos biure užaugintiems šiems eršketams jau metas keliauti į laisvę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti išimtį, kada atlyginimai gali būti mokami grynais: nebent tuo atveju, jei darbuotojas pats raštu to prašo. Tačiau konservatorius Majauskas griežtas – jokių grynųjų ir išimčių, visos algos – tik per mokėjimo sąskaitas, antraip esą vokeliai ir darbuotojų išnaudojimas nesibaigs. Pramonininkai perspėja, kad regionuose, kur nėra bankomatų, žmonės gali nukentėti.

Atsidarius parduotuvėms didžiuose prekybos centruose minios žmonių plūsta į parduotuves apsipirkti – kai kur jau nuo ryto prie parduotuvių nusidriekė eilės. Prekybininkai ir toliau turi skaičiuoti pirkėjus ir per daug jų neįsileisti. Stambesni centrai įsirengė net išmanias sistemas, kurios skaičiuos kiekvieną pirkėją. Išsiilgę gyvo bendravimo pardavėjai ir pirkėjai džiaugiasi, kad prekyba pamažu grįžta į ankstesnes vėžes. Tačiau ne visos parduotuvės dar veikia.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. O verslininkai jau dabar atvirai rėžia, kad mažesnių kainų restoranuose nesitikėtume. Esą verslininkams reikia pasidengti pandemijos nuostolius, o ir žaliavos brangsta.

Seime prasideda kovos dėl verslinės žvejybos uždraudimo. Meškeriotojai kaltina verslininkus tinklais išgaudant beveik visą žuvį ir prašo vyti juos tolyn į jūrą arba privačius vandens telkinius. Tačiau verslininkai savo amato atsisakyti neketina, mat sako neturį kito pragyvenimo šaltinio. Be to, gąsdina, esą uždraudus verslinę žvejybą Lietuvoje, labai apsidžiaugs latviai ir rusai – žuvies neva sugaus daugiau, o lietuviams teks valgyti įvežtinę žuvį.

Mokyklose – baimė ir chaosas prieš abiturientams pradedant teikti kontaktines konsultacijas. Daug mokytojų ir abiturientų dar nepasiskiepiję, tad bijo užsikrėsti. Mokytojai neįsivaizduoja, kai reikės suktis, mat moksleivius reikės mokytis tik mažose grupėse, po penkis. Profsąjungos dėl tvyrančio chaoso kaltina ministeriją.

Šiemetinis pajamų deklaravimas Mokesčių inspekcijoje jau įpusėjo, o kartu galite dalį savo mokesčių skirti įvairioms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams, nevyriausybinėms organizacijoms, partijoms. Ir štai valdantieji jau rezga čia reformą. Siūlo nebeleisti gyventojams paramą skirti valstybinėms mokykloms, darželiams, sveikatos priežiūros įstaigoms, kariuomenei.

Stebinantis jaunuolių įžūlumas Vilniuje per karantiną. Apie šimtas studentų, kurių dauguma – užsieniečiai, naktį linksminosi pobūvių salėje. Pasirodžius policijai, jaunuoliai ėmė bėgti, tačiau daugumą pareigūnai sustabdė, jiems gresia baudos už karantino pažeidimus. Vilniuje policijos pareigūnai naktį užklupo neteisėto vakarėlio dalyvius.

Didmiesčiai intensyviai skiepyja gyventojus nuo koronaviruso ir savaitgalį. Vilniuje tūkstančiai gyventojų- senjorai, pedagogai, pareigūnai, studentai skuba skiepytis ir stovi eilėse, kad pagaliau pasiskiepytų taip laukta vakcina. Poilsio diena, tačiau Vilniuje vakcinacijos centrai dirba visu pajėgumu. Eeilė nuo pat ryto prie Vilniaus savivaldybės. Vis nauji ir nauji vilniečiai čia ateina skiepytis nuo koronaviruso.

Įsibėgėjant vakcinacijai ir imuniteto pasų projektui, kelionių organizatoriai jau trykšta optimizmu. Oro uostai ruošiasi priimti pusę prieš pandeminio keleivių srauto. Tuo metu kelionių organizatoriai perspėja mažų kainų nebelaukti – vežėjai ir viešbučiai sieks atsigriebti už juodus pernykščius metus. Šiuo metu Vilniaus oro uostas dar pustuštis, per dieną iš jo pakyla apie 10 keleivinių lėktuvų.

Profesinės sąjungos reikalauja Vyriausybę kitais metais ryžtingai, 10 eurų padidinti biudžetininkų algų bazinį dydį ir pagaliau viršyti prieš daugiau nei dešimtmetį buvusį prieškrizinį lygį. Kai kuriems tokiu atveju alga kiltų ir 300 eurų. Profsąjungos reikalauja ir bent 1 vaiką turintiems tėvams suteikti laisvą dieną – tėvadienį. Premjerė tokiems siūlymams pritarti neskuba ir planuoja sunkias derybas.

Seimui ruošiantis verslinės žvejybos Kuršių mariose uždraudimui įtampa tarp verslininkų ir meškeriotojų kaista. Meškeriotojai pastebi, kad žuvų žemupyje smarkiai sumažėjo ir kaltina tinklais žvejojančius verslininkus išgaudžius beveik visą žuvį. Verslininkai skundžiasi tapsią bedarbiais, jei nebegalės žvejoti Kuršių mariose, o žuvį esą tuomet neva susirinks kaimynai rusai.

Nuo pandemijos nukentėję verslai prašo didesnės vyriausybės paramos. Jau pirmadienį 4 tūkst. smulkiųjų verslininkų suskubo prašyti papildomų išmokų. Na, o po protestų viešbučių ir restoranų valdytojai jau girdi iš vyriausybės naujus didesnės paramos pažadus. Vyriausybė žada ne tik didesnes paramos sumas, bet ir mažinti reikalavimų naštą. Grožio salonas Šiauliuose per antrąjį karantiną prieš mėnesį vos leidus vyriausybei vėl dirbti skubiai atnaujino veiklą.

Nesibaigiantis karantinas vis labiau kenkia lietuvių psichikai. Daugėja smurto šeimose, nuo nerimo ir vienatvės kenčia senjorai. Psichologai samdo vis daugiau pagalbininkų, pokalbių su skambinančiais ne tik daugėja, bet jie ir ilgėja. Kad lietuviams labai trūksta bendravimo, patvirtina ir ryšio bendrovės, fiksuoja augančius telefoninių pokalbių srautus. „Kai sėdi tarp 4 sienų vienas, pas mane visi jau išmirę, vienintelė, 6 metai, kaip dukrelė mirė, vėžys buvo galvoje.

Į labdaros valgyklas jau dabar traukia vis didesnės skurstančiųjų minios. Labdaros organizacijos priverstos didinti maisto užsakymus ir kviečia Vyriausybę atsikvošėti – skubiai gelbėti skęstančiuosius skurde. Vilniaus socialinės pagalbos ir integracijos centre „Betanija“ – nemokamų pietų ir maisto produktų dalijimo metas. Ten atėjusiam Vytautui 62-eji metai. Kiemsargiu dirbęs vyras nuo gruodžio neteko darbo.

Konservatoriai užsimojo iš prezidento Gitano Nausėdos perimti atstovavimą Lietuvai Europos Vadovų Taryboje – Seime svarstė, prezidentas ar Ingrida Šimonytė turi Lietuvai atstovauti Briuselio posėdžiuose, tačiau galiausiai nusprendė deleguoti G. Nausėdą, bet leista suprasti, kad taip gali būti nebe visada. Tokie veiksmai, anot politologų, rodo, kad konservatoriai mėgina demonstruoti savo galią, pastumti prezidentą į šoną arba priversti jį būti sukalbamesniu.

Seimui pritarus privalomam testavimui nuo koronaviruso daugybei veiklų, tam tikrų profesijų darbuotojai beveik kas savaitę turės tikrintis, ar neserga koronavirusu. Liepdama testuotis, vyriausybė žada tikrinimus ir apmokėti. Tačiau tie verslininkai, kurie nepaklius į specialų sąrašą, už darbuotojų testus turės susimokėti patys. Apie testų naudą kalba valdžia ir mokslininkai, o smulkieji verslininkai ja abejoja.

Pandemija didina Lietuvos, o kartu ir kiekvieno iš mūsų skolas. Jau esame valstybės vardu skolingi kiekvienas po 8 tūkst. eurų, tačiau Vyriausybei tai – ne riba, ketina ir toliau skolintis papildomus milijardus eurų. Tuo metu smulkieji ir vidutiniai verslininkai didina spaudimą Vyriausybei. Jau grasina ne tik teismais Lietuvoje, bet ir skundžiasi Briuseliui. Darbdavių konfederacija skundžia Vyriausybę Briuseliui dėl galimai diskriminacinių verslo ribojimų per karantiną.

Lietuvių vartojimo įpročiai artėja prie vakarietiškų. Mažėja išlaidų dalis mastui, o štai pramonės prekėms ir paslaugoms išleidžiame vis daugiau. Kai kurie ekonomistai tai laiko pažangos ženklu, reiškiančiu, kad pinigų užtenka jau ne tik būtiniausioms prekėms. Visgi daug žmonių skundžiasi, kad pensijų ir atlyginimų augimo nespėja pajusti – tenka išleisti brangstančioms prekėms ir paslaugoms. Vilkaviškyje gyvenantys Palubinskai – vidutinė 4 asmenų šeima.

Vyriausybė ieško būdų, kaip kuo daugiau žmonių priversti nuolat testuotis. Seime skinasi kelią įstatymas numatantis, kad daugybės profesijų darbuotojai, turintys kontaktą su kitais žmonėmis, privalėtų kas savaitę testuotis.  Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad testai nebus privalomi, tačiau jų nepasidarę nebegalės dirbti ir nebegaus darbo užmokesčio, arba bus siunčiami į nuotolinį darbą.

Prie kovo 15 d. atidarytų ne maisto prekių parduotuvių jau tįsta ilgos eilės. Tris mėnesius negalėję apsipirkti savo mėgstamose parduotuvėse, žmonės šąla lauke eilėse po dvi ir daugiau valandų. Beje, šiandien jau atsiveria ne tik daugiau parduotuvių, bet ir muziejai, galerijos. Lankytojų jau laukia ir Gedimino pilies bokštas. „Žinokit tikrai nervuoja, eilė lėtai juda.

Pavojus iškilo Kernavės piliakalniams. Vieną piliakalnį sudarkė dvi didžiulės žemių nuošliaužos. Kitą sueižėjo pavojingi įtrūkimai. Kernavės rezervato vadovybė skubiai tariasi, kaip gelbėti UNESCO sąraše esančius piliakalnius. O geologijos tarnyba priekaištauja, kad jau prieš metus buvo įspėjusi apie gresiantį pavojų. Pavojus iškilo UNESCO paveldo sąraše esantiems Kernavės piliakalniams. Dvi žemių nuošliaužos sudarkė Gedimino sosto piliakalnį.

Didieji bankai Lietuvoje toliau brangina savo paslaugas. Ar įmanoma tai sustabdyti ir apsaugoti savo pinigines? Kaip sumažinti bankų godumą, jau svarsto ir naujieji valdantieji. Jie viltis deda į naujųjų fintech įstaigų konkurenciją. Tačiau ekspertai į jas didelių vilčių nededa ir ragina greičiau nelaidoti valstybinio komercinio banko projekto. Automobilius nuomojančios ir remontuojančios įmonės Šiauliuose savininkai šiemet nusprendė pakeisti banką.

Šimtai įmonių, dėl pandemijos gaunančių valstybės paramą, jau kelia įtarimų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Inspektoriai kaltina verslininkus, kad šie ima paramos subsidijas – atidėlioja mokesčių mokėjimą, tačiau tuo pat metu išsimoka milijoninius dividendus. Inspektoriai tokiems verslininkams jau grasina botagu – lieps grąžinti dividendus, nebeskirs paramos. Tuo metu verslo atstovai teisinasi, kad milijonai sąskaitoje ar išsimokėti dividendai dar nereiškia, kad įmonei nereikia paramos.

Socialdemokratės moterys pateikė kontraversišką siūlymą. Jos ragina sumažinti PVM moterų higienos prekėms, neva taip turėtų šie produktai atpigti. Valdančiųjų atstovai į tokį siūlymą šnairuoja, mat žada lengvatas naikinti, o ne įvedinėti naujas. Ekonomistai sako, kad siūlymas labiau naudingas ne moterims, o verslininkams, mat sumažinus pridėtinės vertės mokestį didžiausią naudą paprastai susižeria gamintojai ir pardavėjai, o ne pirkėjai.

Gyventojai pliekiasi su šunų augintojais dėl visur paliekamų išmatų ir keturkojų be pavadžio. Pareigūnai perspėja, kad šunį viešoje vietoje būtina visur vedžioti su pavadžiu, net ir miške, nes jis gali užpulti ne tik žmogų, bet ir laukinį gyvūną. Be to, pareigūnai reikalauja visur rinkti ir išmatas, net ir miške, kad jos neplatintų ligų. O kam išmatos atrodo trąša, tai ir tręšti jomis pareigūnai siūlo savo augalus – nepalikti net ir miške.

Vyriausybė mėgina eurais nuraminti ir nepatenkintus turgaus prekeivius. Kiekvienam žada skirti po 300 eurų turgavietės mokesčiui kompensuoti. Tiesa, išmokas skirs tik tiems, kas prekiauja ne maistu. Tai išgirdę turgaus prekeiviai priekaištauja, kad išmokos dažnam per mažos ir reikalauja verčiau skubiai panaikinti trečią mėnesį tebesitęsiančius prekybos ribojimus. Panevėžio turguje nuotaikos labai slogios.

Karantinas nesustabdė algų augimo. Štai Neringoje vidutinė alga jau beveik siekia 2 tūkst. eurų, o Kalvarijoje ji perpus mažesnė. Tai rodo, kad karantinas dar labiau didina atotrūkį tarp turtingų ir vargingų savivaldybių. Tačiau ekonomistai ragina nenuleisti rankų ir išnaudoti nuotolinio darbo galimybes – gyventi ir dirbti kaime, o gauti sostinės algą. Kalvarijos miestelis yra netoli sienos su Lenkija, jame žmonės gauna mažiausias algas Lietuvoje.

Praėję metai buvo pandeminiai, tačiau daugumos lietuvių kišenės papilnėjo. Bankuose guli rekordinės santaupos, augo ir algos. Atlyginimai per metus padidėjo vidutiniškai 12 proc., o  iš mokesčių išlaikomiems biudžetiniams darbuotojams ir dar daugiau. Visgi panašu, kad šiemet algų augimas jau bus perpus mažesnis. Aistė bare dirba administratore. Deja, ši įstaiga dėl karantino šiuo metu nedirba, tačiau dar mėgina išsilaikyti ir retkarčiais gamina maistą pagal išankstinius užsakymus.

Kaip Lietuvoje per dešimtmetį išnaikinti AIDS? Švelninti atsakomybę už narkotikų laikymą siūlanti Laisvės partijos atstovė ragina kalėjimuose dalinti nemokamai švirkštus. Taip ji tikisi sumažinti ŽIV plitimą. Tuo metu buvę nuteistieji ragina ne duoti į rankas priemones svaigintis, o pirmiausia stabdyti narkotikų patekimą į kalėjimus ir padėti kaliniams atsikratyti priklausomybių.

Aiškėja Vyriausybės planuojamų naujų mokesčių kontūrai. Nusitaikyta į dalį lengvatų – svarstoma, ar branginti šildymą ir iškastinį kurą, didinti mokesčius ūkininkams ir turtingiesiems. Visgi, kalbama ir apie paramą nepasiturintiems. Tačiau tebesitęsiant pandemijai permainų imtis nebeskubama – mokesčių pakeitimus žadėję pateikti jau šį pavasarį, dabar politikai sako, kad šis darbas užtruks iki dvejų metų.

Brangiausias vieno paciento gelbėjimas nuo mirties atsiėjo 134 tūkst. eurų. Tiek kainuoja gretutinių ligų turinčio žmogaus gydymas. O vidutiniškai vienas ligonis stacionare ligonių kasoms kainuoja kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. Dajanai koronavirusas smogė netikėtai ir skaudžiai. Pirmieji simptomai pasireiškė stipriu kosuliu, greitai kūno temperatūra šoktelėjo iki beveik 40 laipsnių ir tris paras jos sumažinti nepadėjo jokie vaistai. „Kosulys begalinis, pradėjau dusti momentais.

Atsiveriant vis daugiau verslų, Vyriausybė jau siūlo pinigus, kad smulkūs ir vidutiniai verslininkai testuotųsi dėl koronaviruso. Už kiekvieną testą žada po 12 eurų. Tiesa, kompensacijų sulauks tik į nukentėjusių per antrąjį karantiną sąrašą patekę verslai. Be to, kompensacijos padengs ne visą testų kainą, tad daug verslininkų, ypač smulkiausių, į tokią paramą numoja ranka ir toliau neketina testuotis. Žemės ūkio technikos ir automobilių detalių prekybos įmonėje dirba 40 žmonių.

Per karantiną ketvirtą mėnesį negalintys dirbti barų ir restoranų darbuotojai ir vadovai nebeištvėrė. Jie reikalauja kitą mėnesį jau leisti aptarnauti klientus bent lauke. Kartu jie skundžiasi, kad vėluoja vyriausybės pažadėtos paramos pinigai. Štai taip per karantiną ištuštėjusiame Vilniaus centre šeštadienį protestavo čia įsikūrusių barų, kavinių, restoranų, klubų vadovai ir darbuotojai šalia savo darbo vietų.

Programišiams nutekinus nelegalios piratinės svetainės Filmai.in duomenis, aiškėja, kas galėjo naudotis nelegaliai platinamais filmais ir kitais kūriniais. Programišiai pardavinėja apie 650 tūkstančių svetainės vartotojų elektroninio pašto adresų ir slaptažodžių. Vartotojų sąrašuose atsidūrė Vyriausybės, ministerijų, Seimo darbuotojų ir net parlamentaro Audroniaus Ažubalio darbiniai elektroniniai paštai. Iš viso 650 tūkstančių – tiek nelegalios piratinio turinio svetainės filmai.

Atsivėrus grožio salonams bei ne maisto parduotuvėms pradėjus darbą, raitojasi rankoves ir verslininkus pradeda tikrinti inspektoriai. Jie skelbia visoje šalyje pradedantys patikrinimus, kaip verslas laikosi griežtų koronaviruso apsaugos reikalavimų. Inspektoriai perspėja, kad grožio specialistai turi dėvėti ne kaukes, o respiratorius. Vyriausybė suteikia teisę grožio specialistams ir pardavėjams pasidaryti nemokamus koronaviruso testus. Tačiau aiškėja, kad verslininkai to daryti neskuba.