Verslininkai skundžiasi tapsią bedarbiais, jei nebegalės žvejoti Kuršių mariose, o žuvį esą tuomet neva susirinks kaimynai rusai. Kare naudoja ir juodąsias viešų ryšių technologijas, meškeriotojus ir jų gynėjus bando sutepti Rusijos ir „Gazprom" korta.
Žvejai verslininkai galimai neteisėtai sugavo laimikį šalia Klaipėdos uosto vartų – pilną tinklą nepigiai kainuojančių starkių. Už žuvų išteklių gausinimą Lietuvoje kovojanti meškeriotojų organizacija smerkia tokius žvejus, juos kaltindami Lietuvos žuvų išteklių naikinimu.
„Taisyklių ten niekas nepaiso, jie supranta taip, kas papuolė į tinklą, tai mano pinigai. Visa kita jiems nerūpi. Versliniais įrankiais sugautos žuvys, dažnu atveju yra saugomos žuvys, nėra forminamos, daroma didelė žala migruojančioms žuvims, starkiams, lašišoms žala 1 mln. eurų, jei tikėti duomenimis, ką jie formina, mes netikime, žala turi būti 5 mln. eurų“, – sako „Lašišos dienoraščio“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Tinkluose vertingos lašišos, šlakiai, starkiai ir net ypatingai retas eršketas. Dauguma žuvų parduodamos nuslepiant pagavimo faktą. Šią savaitę Seimas jau rengiasi pradėti svarstyti verslinės žvejybos uždraudimą Lietuvos vidaus vandenyse. Ne tik valdantieji, bet ir kai kurie opozicijos atstovai perspėja, kad Kuršių mariose, upėse ir ežeruose palikus verslinę žvejybą, žuvies Lietuvos vandenyse liks labai mažai.
„Tai nelabai perspektyvi veikla arba laimikis ne visada parodomas, reikia kažką daryti. Tai nėra perspektyvi veikla, jei neįmanoma išsimokėti vidutinio atlyginimo“, – pasakoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Verslinės žvejybos iš principo turi nelikti. Darome išimtis tik stintų žvejybos, iš ko rodomi dideli pagavimai verslo. Nėgių tradicinė žvejyba bučeliu, žvejyba polderiuose, neatima iš žvejų jūros“, – teigia Seimo komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
„Žuvis semia ir tas, kurių negalima. Galima nusipirkti nelegaliai žuvies, net Seimo nariams, tokia realybė. Norint palikti verslinę žvejybą, vienintelė sąlyga turėtų būti, kad į kiekvieną laivą, valtį sėstų inspektorius, kad garantuotų pagavimų legalumą“, – kalbėjo Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Tuo metu žvejai verslininkai virkauja, esą neteks paskutinio pragyvenimo šaltinio, jei nebegalės su tinklais žvejoti Kuršių mariose, ežeruose ir upėse. Jie reikalauja ribojimų neįvedinėti ir gąsdina, esą antraip Kuršių mariose visą žuvį susirinks rusai.
„Atiduodame žuvininkystės įtaką Rusijai. Žvejojame ketvirtadalyje Kuršių marių. Sugadinti žvejų gyvenimai, kurie čia istoriškai žvejojo, 30 metų, jų šeimos, visi susiję verslai su šiuo žvejybos amatu“, – sako asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė.
Tokius verslininkų gąsdinimus meškeriotojai laiko laužtais iš piršto ir labai laukia verslinės žvejybos draudimų:
„Starkių nėra. Esu pensininkas, turiu daug laiko, 50 vasarą žvejybų, pagavau 6 legalius sterkus. Pyktis ima, kai matai išrūkytus starkiukus, viskas semiama dėl biznio, kapeikos, turim stabdyti šitą dalyką.“
„Mes nepagauname žuvies, veždamas žmones paskutinius metus žvejoti neimu meškerės, nes žinau, kad nėra žuvies, yra filmuota medžiaga. Mus turi palaikyti visi Lietuvos žvejai.“
„Lašišos vasarą eina į Nerį ieškoti lizdų, nerštaviečių. Bet nepavyksta, užtverti visi keliai, kraupu, nežmogiška.“
Verslinės žvejybos gynėjai kovoje su meškeriotojais ištraukė Rusijos kortą – ja bando ištepti aktyviausius priešininkus. Meškeriotojų entuziastų organizacijai „Lašišos dienoraštis", gavo finansavimą iš Vokietijoje registruoto Baltijos jūros apsaugos fondo, į kurį pinigus, kaip kompensaciją už žalą gamtai, įmokėjo „Gazprom".
„Kameros, legalios ar ne naudojamos, sekami mes, viešoje erdvėje skleidžiama klaidinga informacija, nederinama su žvejų bendruomene“, – pasakoja S. Jakubauskienė.
„Lašišos dienoraščio" vadovas pripažįsta, kad iš tiesų lašišų apsaugos darbus atlieka iš Vokietijoje registruoto fondo gaudami 150 tūkst. eurų paramą. Tačiau „Gazprom", anot jo, jokios įtakos nei fondo veiklai, nei lašišų saugotojams. Įsteigti 25 mln. eurų fondą „Gazprom" buvo priverstas spaudžiant Vokietijos aplinkosaugininkams, kad taip rusai bent kažkiek atlygintų už Baltijoje tiesiamo dujotiekio „Nord Stream" daromą žalą. „Gazprom" atstovų Lašišos dienoraščio vadovas sako net akyse neregėjęs.
„Jei klausiate, ar buvome susitikę, tai ne. Jei paklaustumėt, ar norėčiau, taip. Pasiūlyčiau kaip kompensaciją už „Nord Stream" Baltijos jūroje, kad uždraustų verslinę žvejybą kitoje Kuršių marių pusėje“, – teigia K. Klimavičius.
„Man labai gaila, kad neįsigilinta, manipuliatyviai korta naudojama viešojoje erdvėje. Panašu, kad nešvari komunikacija yra. Šitame fonde „Gazprom" neturi sprendimų priėmimo teisių, jį valdo nevyriausybinės tarptautinės organizacijos. Šitas fondas yra „teršėjas moka“ principo įgyvendinimas, kompensacija už „Nord Stream“ žalingą poveikį“, – kalbėjo Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Vokietijoje veikiantis Baltijos jūros apsaugos fondas remia daugybę Baltijos jūros šalių aplinkosauginių projektų, taip pat ir keletą Lietuvoje. Fondo steigėjai yra ne tik akcinė bendrovė „Nord Stream", kurios 51 proc. valdo Gazprom, bet ir Vokietijos aplinkosauginių organizacijų sąjunga, tarptautinis nevyriausybinis Pasaulio gamtos fondas.
