žvejai

Žvejai mėgėjai siūlo naują įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų draudžiama pasiimti pagautas ne tik mažas lydekas, starkius, ešerius ar kitas plėšrias žuvis bet ir dideles, suaugusias ir subrendusias. Taip, pasak jų, būtų gerinama žuvų populiacija, ežeruose pagausėtų didelių ir mažų laimikių. Aplinkos ministerija teigia, kad tokia tvarka būtų abejotina, nes nėra nei ministerijos, nei moksliškai pagrįstų argumentų, jog prognozės suveiks. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Miestų ir miestelių pašonėje gyvena ir stambesni laukiniai gyvūnai. Vieni dažniausiai sutinkamų – stirnos. Tačiau šie gyvūnai vis dažniau užklysta ir į miestų bei miestelių centrus, kur gausu žmonių. Prieš keletą dienų tokį stirnų apsilankymą galėjo matyti ir kėdainiečiai. Stirna atklydo į Kėdainių centrą Prieš porą dienų kėdainiečiai pranešė, jog stirna atklydo kone į patį miesto centrą – prie Tilto gatvės tilto.

Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti. Nuo vasario 1-osios draudžiama žvejoti lydekas, prasideda vėgėlių žvejyba.

Šventosios žvejai skundžiasi, kad dėl Aplinkos ministerijos nustatytų ribojimų negali gaudyti nėgių, ketvirtadienį skelbia „Vakarų ekspresas“. Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkės Akvilės Kungienės, dėl nustatyto labai mažo leidžiamo kiekio žvejams gresia baudos, nes fiziškai sugauti tiek mažai neįmanoma. „Kai skiriamas toks mažas kiekis, fiziškai neįmanoma to padaryti, nes automatiškai bus sugaunama daugiau - pasipils baudos.

Penktadienio vakarą Šilutės rajone žvejyba baigėsi tragedija – nuskendo trys žvejai. Specialistai primena, ką būtina žinoti žvejojant ant ledo, kokias priemones turėti ir kokių klaidų nedaryti, kad žvejyba netaptų tragedija.

Penktadienio vakarą Šilutės rajone įvyko tragedija – nuskendo du žvejai, praneša naujienų portalas „Delfi“. Pagalbos tarnybos žinią apie įvykį gavo 16.25 val. Buvo teigiama, kad Šilutės rajone netoli Aukštumalų kaimo skęsta trys žvejai. Anot ugniagesių, žvejų paieškos užtruko, nes žmonės nuo kranto buvo nutolę apie 500 metrų. Deja, iš keturių žvejojusių vyrų trijų išgelbėti nepavyko. Vieno žvejo kūnas surastas ir ištrauktas 17.53 val., antrasis žmogus ištrauktas 18.03 val.

Š. m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2024 m. sausio 1 d. keisis mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Apie tai praneša Aplinkos ministerija. Populiariausių žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 10 eurų mėnesiui ir 30 eurų metams. Paleidžiantys žuvis – mokės mažiau Mažiau už leidimus mokės žuvis paleidžiantys žvejai: leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautas žuvis, kainuos 10 eurų mėnesiui ir 25 eurų metams.

Seimas antradienį balsuos, ar du-keturis kartus pabranginti leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Tai bus antras bandymas priimti tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas – praėjusią savaitę opozicija paprašė atidėti balsavimą.  Viena pakeitimų iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė anksčiau sakė, kad leidimų įkainiai nebuvo keisti 11 metų.

Seimas svarstys, ar 6-10 kartų didinti baudas žvejams mėgėjams ir verslinės žvejybos atstovams.   Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jų autorė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad aplinkosaugos specialistai skundžiasi per mažomis baudomis ir už mėgėjiškos, ir už verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus.