Pajūriu Karklėje vaikštinėjantys žmonės užfiksavo makabrišką vaizdą – paplūdimys nusėtas negyvais paukščiais. Tai – ledinės antys, jų ten kone trisdešimt.
„Aš pagalvojau iš karto, kad tai, ko gero, koks paukščių gripas, ar kas. Bet būna žuvį vieną kitą išmeta sužalotą ar kokią, bet, kad tiek paukščių daug, retai būna“, – sakė pajūrio gyventoja Onutė.
Tačiau į paplūdimį atvykusios Maisto ir veterinarijos inspektorės paukščių neberado. Gyvūnų gaišenas pajūryje surenkanti įmonė pasidarbavo išties greit. Negyvus sparnuočius jau išvežė utilizuoti. Tiesa, veterinarijos inspektoriams kelis kūnus perdavė ir šie tirs, ar nesiaučia paukščių gripas.
Kaltina žvejus
Žinoma, būtų keista, jei ši versija pasitvirtintų – vienos rūšies sparnuočiai nuo gripo negaišta. Tad ornitologų akys krypsta į priekrantės žvejus.
„Jų maistas yra ant dugno, smėlyje. Jie tiesiog plaukdami nemato tinklo, kuris yra prieš juos pastatytas kaip tvora, kaip siena. Jie įsinarplioja į tą tinklą ir negali iškilti į paviršių, tokiu būdu jie tiesiog nuskęsta vandenyje“, – aiškino Klaipėdos universiteto ornitologas Julius Morkūnas.
Žvejai ginasi – esą tinklais niekas nebežvejoja. Dabar jie žuvį traukia gaudyklėmis ir už tokį žvejojimo būdą gauna kompensacijas iš valstybės, mat gaudyklėse jūros paukščiai nuskęsti negali.
„Eilinį kartą, kaip aš sakau, lengviausia suversti viską ant žvejų verslininkų. Kaltinimas yra lengviausias būdas. Bet ištirti konkrečiai, kodėl taip viskas atsitiko ir tik tada eiti ir paskleisti argumentuotą informaciją Lietuvos gyventojams – šito etiketo pas mus dar nėra, trūksta“, – piktinosi žvejys Mindaugas Rimeikis.
Vis tik Pajūrio regioninio parko, kuriam ir priklauso paukščiais nusėtas paplūdimys, atstovai sako, kad niekas kitas, išskyrus žvejus, taip pasielgti su sparnuočiais negalėjo.
„Galbūt kažkoks žvejas pasiėmė kompensacijas už nežvejojimą ir slapčia vis tiek žvejoja, ir tokiu pogrindiniu būdu tiesiog atsikrato priegauda. Kitokių minčių, kodėl taip turi daryti, nėra, nes normalūs, legaliai žvejojantys žvejai neturi jokių priežasčių paukščius išmesti į jūrą“, – svarstė Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.
Tačiau ir tai žvejai neigia. Esą jūra paskutiniu metu buvo labai banguota, tad net brakonieriavimas ten negalėjo vykti. Vis tik su jūros paukščiais dirbantys ornitologai aiškina, kad toks žūties atvejis nėra pirmas, tad patirtis rodo ką kitą.
„Tai čia nebūtinai tas kiekis ančių galėjo nuskęsti ar žūti vienu metu. Galėjo kokioje nors dauboj po vandeniu susikaupti per savaitę, per mėnesį ir po to būti išplautos, kada srovės pasikeitė“, – sakė J. Morkūnas.
Vis tik kas iš tikrųjų nutiko ledinėms antims, ko gero, nepaaiškės. Maisto ir veterinarijos tyrimas atskleis tik ar tai ne paukščių gripo atvejis, o kitokiems, mokslininkų tyrimams ar skrodimui tiesiog nebeliko gaišenų.
Jas surinkusi įmonė pasidarbavo atsakingai ir taip suteikė dar daugiau peno konspiracijos teorijų šalininkams. Šie internete dėl kritusių paukščių jau kaltina 5G ryšį, chemikalus purškiančius lėktuvus ir net užnuodytą rūką.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
