Jo duomenimis, vienas respondentas vidutiniškai pritarė aštuoniems iš 29 nagrinėtų naratyvų. Pernai bent vienam iš jų pritarė visi apklaustieji, o vidutiniškai vienas gyventojas sutiko su devyniais iš 27 teiginių.
„Neigiamas požiūris į Kremlių nebūtinai reiškia, kad žmogus netiki Kremliui palankiais naratyvais. Taip veikia Rusijos dezinformacija: jos tikslas nėra, kad mes palaikytumėme Rusiją, o tikslas yra, kad mes tikėtume tomis tezėmis, kurios yra palankios Kremliui ir padeda siekti jų politinių tikslų“, – spaudos konferencijoje sakė agentūros vadovas Vytautas Matulevičius.
96 proc. Lietuvos gyventojų pritaria bent vienam Kremliaus naratyvui
Jis taip pat pridūrė, jog dauguma Lietuvos gyventojų neigiamai vertina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o beveik 80 proc. Rusiją laiko didžiausia grėsme šalies saugumui.
„Vienareikšmiškai tikėjimas Rusijos naratyvais nereiškia, kad žmonės yra prorusiški“, – pabrėžė V. Matulevičius.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog, palyginus su praėjusiais metais, nuo 41 iki 48 proc. padaugėjo gyventojų, manančių, kad Lietuvos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais pajėgtų apginti šalį.
„Tai yra geras signalas Vakarams ir blogas signalas Rusijai, tai rodo, kad jų pastangos mus įtikinti, kad mes neapsigintume nuo bet kokios agresijos, nėra vaisingos“, – teigė V. Matulevičius.
Dar 70 proc. respondentų mano, kad Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada stiprina šalies saugumą. Šis rodiklis per metus beveik nepasikeitė.
Tuo metu nuo 48 iki 42 proc. sumažėjo gyventojų, manančių, kad ukrainiečiai pavargo nuo karo ir nebenori toliau kovoti. Manančiųjų, kad Rusija turi pakankamai išteklių dar daug metų kariauti Ukrainoje, sumažėjo nuo 69 iki 62 procentų.
Teiginiui, kad karas Ukrainoje turėtų baigtis kuo greičiau, net jei šaliai tektų atsisakyti dalies teritorijų, šiemet pritarė 29 proc. apklaustųjų, pernai – 32 procentai.
Daugėja neigiamai vertinančių šalies ekonomiką
Tyrimas taip pat rodo, kad per metus nuo 38 iki 49 proc. padaugėjo gyventojų, pritariančių teiginiui, jog Lietuvos ekonominė padėtis nuolat blogėja.
„Vienareikšmiškai nurašyti to Rusijai mes negalime dėl objektyvių priežasčių, kaip auganti infliacija bei augančios degalų kainos pirmiausia“, – sakė V. Matulevičius.
Vis dėlto, pasak jo, tokios nuotaikos gali būti išnaudojamos Rusijos dezinformacijos kampanijose, siekiant kurstyti nepasitikėjimą Lietuvos valdžios institucijomis ir skaldyti visuomenę.
Be kita ko, tyrimas rodo, kad gerėjančių santykių su Baltarusija norėtų 28 proc. apklaustųjų, pernai tokių buvo 22 procentai.
Tuo metu nuo 57 iki 52 proc. sumažėjo gyventojų, manančių, kad Lietuva ir toliau turėtų priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius.
Tyrimo duomenimis, 31 proc. gyventojų pritaria teiginiui, kad NATO plėtra iš dalies lėmė Rusijos invaziją į Ukrainą. Pernai taip manė 30 proc. apklaustųjų.
Apie 61 proc. respondentų mano, kad Lietuva yra pernelyg priklausoma nuo Vakarų, 48 proc. pritaria teiginiui, jog Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse nyksta tradicinės vertybės.
Dar 16 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva kultūriškai ir istoriškai yra artimesnė Rusijai nei Vakarams.
Šiemet pirmą kartą gyventojų teirautasi ir apie gynybos finansavimo bei socialinių išlaidų santykį. 36 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad, užuot didinusi gynybos finansavimą, Lietuva turėtų daugiau lėšų skirti socialinėms reikmėms.
Pasak V. Matulevičiaus, Rusija išnaudoja tokias diskusijas, siekdama supriešinti gynybos finansavimą ir gyventojų socialinę gerovę.
Agentūros vadovo teigimu, tyrimas parodė, kad gyventojų atsparumas dezinformacijai susijęs ir su jų informacijos vartojimo įpročiais.
„Žmonės, kurie pagrindiniu naujienų šaltiniu laiko Lietuvos žiniasklaidą, statistiškai tiki mažiau Kremliaus naratyvų negu žmonės, kurie naudoja kitus informacijos šaltinius ir pirmiausia socialinius tinklus“, – sakė jis.
„Tad žinutė yra tokia, kad jeigu norite tikėti mažiau naratyvų – vartokite Lietuvos žiniasklaidą“, – pridūrė agentūros vadovas.
Pasak jo, Rusija savo dezinformacijos kampanijas pritaiko prie aktualių įvykių, išnaudodama protestus, migracijos klausimus ir diskusijas dėl gynybos.
„Rusijos dezinformacija nesiekia, kad mes palaikytume Putiną, kad mes Rusiją mylėtume. Rusijos kognityvinis karas prieš Vakarus siekia, kad mes skaldytumėmės tarpusavyje, kad mes nepasitikėtume savo partneriais, kad mes nepasitikėtume savo politikais ir kad mes silpnėtume kaip visuomenė“, – teigė V. Matulevičius.
Rugsėjį rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1004 Lietuvos gyventojai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



