žvejai

Vyraujant permainingiems orams, vandens telkinius dengiantis ledas yra ypač pavojingas, įspėja Aplinkos apsaugos departamentas. Aplinkosaugininkai ragina poledinės žvejybos mėgėjus nerizikuoti, pasirūpinti savo saugumu ir laikytis mėgėjų žvejybos taisyklių.

Nuo šeštadienio žvejoti vėl bus leidžiama marguosius upėtakius, sykus, Kuršių marių ungurius, skelbia Aplinkos ministerija. Kaip nurodoma penktadienį išplatintame pranešime, nuo gruodžio 31 galima bus žvejoti ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nurodytose upėse ar jų ruožuose.

Klaipėdiečiai būriais traukia į miesto žuvies turgų ieškodami stintų. Tačiau prekystaliai tušti. Prekeivės sako, kad prieš savaitę pasirodžiusios šviežiais agurkais kvepiančios žuvelės užsuko tik trumpam, dabar jų neliko. Vos kelis jų kilogramus nuo prekystalių pirkėjai nušluoja per porą minučių. Tačiau žvejai gerų žinių neturi. Žvejys iš Klaipėdos Mindaugas ropščiasi į savo laivą. Sako, krantinės taip jau suprojektuotos, kad tik tokiu būdu galima ant denio nusileisti.

Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai antradienį, tęsdami prevencinę akciją „Lašiša“, Karinių oro pajėgų sraigtasparniu iš oro stebėjo upes, kuriomis į nerštavietes migruoja lašišos ir šlakiai. Patikrinimo metu apžiūrėta Neris nuo Čiobiškio iki santakos su Žeimena ir į Nerį įtekančių upių bei upelių žiotys, kuriose nuo spalio 17 d. mėgėjų žvejyba draudžiama.

Vilniuje ir Kaune aplinkosaugininkai savaitgalį patikrino pusantro šimto žvejų, iš jų nubaudė penkis, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Reidus pareigūnai vykdė, tikrindami, ar žvejai laikosi principo „pagavai – paleisk“ Vilniaus ir Kauno regionų lašišinėse upėse. Patikrinus 153 žvejus nustatyti trys asmenys, vykdę žvejybą draudžiamose vietose, vienas iš jų buvo pagavęs du šapalus ir 0,38 kilogramo kuojų. Vyrui teks atlyginti žalą žuvų ištekliams – 405,7 euro.

Aplinkos ministerija ketvirtadienį pranešė ketinanti drausti naudoti žvejybai skritulius, keisti draudimo žvejoti lašišas ir šlakius terminą. Tai numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimuose.

Pagauti kuo didesnę žuvį yra kiekvieno žvejo svajonė. Tačiau kartais didžiuliai laimikiai užkimba ant kabliuko tikrai ne prieš gerą ir pranašauja rimtas nelaimes. Čilėje, Arikos mieste, žvejai pagavo daugiau nei 5 metrų ilgio juostažuvę, dar kitaip vadinamą Silkių karaliumi, rašoma „mirror.co.uk“. Pasižiūrėti žvejų laimikio sugūžėjo ne vienas vietinis gyventojas, o socialiniame tinkle „TikTok“ šio laimikio vaizdo įrašas sulaukė net 10 milijonų patiktukų.

Panevėžio rajone žvejai užfiksavo itin retą reiškinį – nedideliu privačiu tvenkiniu skrodžiantį sūkurį, kitaip dar vadinamą vandens velniu. Vandens šėlsmą privačiame tvenkinyje netoli Panevėžio stebėjo šeimininkai. Su vyru uogas netoli tvenkinio auginanti moteris pasakoja tokį vaizdą mačiusi pirmą kartą. Iš pradžių suklusti esą privertė neįprastas garsas. „Matom didžiulis viesulas, kažkas sukasi ant vandens, net neįtikėtina, kad tai pas mus, kad čia savo Lietuvoje, kad čia savo vandenyne tam.

Jūros ichtiologiniame draustinyje žvejoję du Tauragės rajono gyventojai turės atlyginti žalą gamtai – 42,15 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Jo teigimu, aplinkosaugininkai pranešimą apie Tauragėje policininkų sustabdytą automobilį, kuriame du asmenys vežėsi galimai neteisėtai – elektros aparatu – sugautas žuvis, gavo apie trečią valandą nakties. Aplinkosaugininkai, atvykę į įvykio vietą, rado keturias lašišas, devynis šlakius ir šešis marguosius upėtakius.

Į Lietuvą sugrįžo sekmadienį Rusijos pasieniečių sulaikytas Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Politikas su pusbroliu ir draugu žvejojo Kuršių mariose ir patys nepastebėjo kaip kirto Lietuvos – Rusijos sieną. Meras pasakoja apie susidūrimą su pasieniečiais, gautą baudą ir rusų pasieniečių reakciją, kai sužinojo jo užimamas pareigas. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas turbūt niekad taip nesidžiaugė galimybe pirmadienį ateiti į darbą.

Europos Komisijai paskelbus kitų metų žvejybos kvotas, Lietuvos žvejai neslepia pasipiktinimo. Briuselyje nuspręsta perpus sumažinti silkės kvotą, dar metams uždrausta žvejoti menkę, o lašišas bus galima į krantą parplukdyti tik tas, kurios jūroje atsidūrė paleistos žmonių. Taip komisija siekia atkurti nykstančias Baltijos žuvų rūšių populiacijas, o žvejai jau džiauna tinklus ir į dokus tempia laivus. Baltijoje sugaunamos žuvies kitąmet ant stalų bus mažiau.

Kitaip nei įprasta tokiam metų laikui, meškeriotojai Baltijos jūroje nebepagauna plekšnių. Sako, gamta visai išsiderino. Tačiau pajūrio gyventojams labiau ant stalo trūksta kitos žuvies – Baltijos menkės. Jos žvejyba nuo pernai yra uždrausta, tad šios žuvies mėgėjams tenka pirkti brangesnę Atlantinę menkę, o žvejai jau traukia valtis ant kranto ir ieškosi kito pragyvenimo šaltinio. Prieš metus tokiu laiku Palangos tiltas lūžo nuo meškeriotojų. Vyrai ir moterys vieną po kitos traukė plekšnes.

Gamtos sergėtojai paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo, kaip bandomi sudrausminti Kuršių mariose tiklais žuvį semiantys žvejai verslininkai juos apmėto šviežiais karšiais. Patys verslininkai sako, kad buvo išprovokuoti. Vaizdo įrašą jau pamatęs aplinkos ministras įžvelgia ir neetišką elgesį. Gamtos saugotojus karšiais apmėtė žvejai verslininkai.

Į policiją kreipėsi pasipiktinęs pavežėjas, kuris teigė, kad agresyvūs klientai bando jį sumušti šalia greitkelio. Į įvykio vietą atskubėję policijos pareigūnai sulaikė vyrą ir jo sūnų, kurie atsisakė sumokėti pavežėjui pinigus už suteiktą paslaugą. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Nuo alkoholio apsvaigusiems ir sunkiai ant kojų pastovintiems keleiviams pyktį sukėlė ne ten nusukęs pavežėjas.

Palangos tiltas lūžta nuo žvejų. Prie Lietuvos krantų vėl pasirodė neįprastos išvaizdos atlantinės klajūnės – vėjažuvės. Nors dauguma meškeriotojų jau džiaugiasi pilnais kibirais laimikio, kibimo akimirkų tenka dažnai palaukti ne vieną valandą. Tačiau puikus oras ir gera kompanija traukia meškeriotojus tarsi magnetas.  Tiek meškeriotojų Palangos tiltas paskutinį kartą matė, kai kibo stintos.

Seime prasideda kovos dėl verslinės žvejybos uždraudimo. Meškeriotojai kaltina verslininkus tinklais išgaudant beveik visą žuvį ir prašo vyti juos tolyn į jūrą arba privačius vandens telkinius. Tačiau verslininkai savo amato atsisakyti neketina, mat sako neturį kito pragyvenimo šaltinio. Be to, gąsdina, esą uždraudus verslinę žvejybą Lietuvoje, labai apsidžiaugs latviai ir rusai – žuvies neva sugaus daugiau, o lietuviams teks valgyti įvežtinę žuvį.

Seimui antradienį pristatytos pataisos, siūlančios uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Jomis būtų leidžiama tik specializuota stintų ir nėgių žvejyba. Kitas žuvis įmonės galėtų žvejoti tik jūroje, polderiuose ir privačiuose vandens telkiniuose.   Žvejams verslininkams, kurie neteks galimybių tęsti veiklos, numatomos kompensacijos.

Seimui ruošiantis verslinės žvejybos Kuršių mariose uždraudimui įtampa tarp verslininkų ir meškeriotojų kaista. Meškeriotojai pastebi, kad žuvų žemupyje smarkiai sumažėjo ir kaltina tinklais žvejojančius verslininkus išgaudžius beveik visą žuvį. Verslininkai skundžiasi tapsią bedarbiais, jei nebegalės žvejoti Kuršių mariose, o žuvį esą tuomet neva susirinks kaimynai rusai.

Kuršių Nerijos žvejai ir iš žuvų uždirbantys verslininkai sukilo prieš politikų siekį su išimtimis uždrausti verslinę žvejybą tinklais Kuršių mariose. Ja iš kartos į kartą užsiimantys žvejai sako, kad liks be darbo, kavinės tikina nebegalėsiančios pasiūlyti šviežios, rūkytos žuvies, o gidai prognozuoja nykius turizmo sezonus. Draudimo iniciatoriai tikina, jog žuvies mariose mažėja, o žvejai verslininkai slepia tikrą laimikį ir nemoka mokesčių, tad veiksmų imtis būtina.

Žvejai prie Palangos iš jūros ištraukė retą viešnią prie mūsų krantų – keturūsę vėgėlę. Kaip gilius ir tamsius tropinius vandenis mėgstanti žuvis atsidūrė Baltijoje – mokslininkams vis dar paslaptis. Tiesa, jie labai dėkingi žvejams, kurie vėgėlę atidavė tyrimams, o ne išrūkė kaip iš pradžių buvo sumanę. Klaipėdos universiteto mokslininkas iš šaldiklio atneša ypač retą žuvį mūsų krantams. Jo rankose – keturūsė vėgėlė.

Nors kasdien ledas ant ežerų plonėja, žvejams tai nė motais. Jie rizikuodami gyvybe skuba pasimėgauti paskutinėmis poledinės žūklės akimirkomis. Ugniagesiai gelbėtojai perspėja, kad dabar ledo danga itin apgaulinga ir nebetvirta, tad rytą išėjus laimikio, įdienojus jau gali tekti kviesti pagalbą. Ant Kauno marių ledo įsitaisęs Vytas daugiausia traukia mažus žuveliokus ir sako paukščiams ar lapėms paliks. Vos viena kita didesnė žuvis keliaus į keptuvę. „Pagrinde pūgžliai eina.

Ledui vandens telkiniuose pasiekus pusmetrį, užkietėję meškeriotojai spurda pasimėgauti poledine žvejyba. Tačiau kai kurie kupiškėnai šiemet per karantiną ir šalčius meškerioja kaip tikri amerikiečiai – įsirengė specialius ledu stumiamus namukus žvejybai. Nedidelį keturvietį namuką ant Kupiškio marių ledo traukia elektrinė tempimo gervė.

Paspaudus šaltukui ir užšalus ežerams Lietuvoje – ant ledo patraukė poledinės žūklės išsiilgę žvejai. O štai Nyderlanduose – kai tik vandens telkinius užtraukia pakankamai storas ledo sluoksnis – olandai masiškai galanda pačiūžas. Tiesa, kai kurie per daug skuba džiaugtis žiemos pramogomis – pačiame Hagos centre gelbėtojams iš vandens spąstų teko gelbėti maždaug tuziną čiuožėjų.

Politikai kuria planus, kaip Lietuvoje priveisti ungurių. Tačiau įžuvinimo esą nepakanka, tad šnairuoja į žvejus verslininkus, kurie išgaudo ir parduoda per daug ungurių. Tad valdantieji ruošiasi verslinę ungurių žvejybą uždrausti. O kai kurie opozicijos atstovai siūlo draudimą taikyti ir mėgėjams meškeriotojams. Rusniškis Jurijus ruošia rūkymui delikatesą – ungurį.

Nuo pirmadienio prasidėjo akcija „Lydeka 2021“ ir įsigaliojo draudimas gaudyti šias žuvis iki balandžio 20 dienos, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.  Pasak aplinkosaugininkų, kasmetine akcija siekiama užtikrinti lydekų apsaugą prieš jų nerštą ir neršto metu. Draudimas žvejoti šias žuvis galioja visuose Lietuvos vandens telkiniuose ir yra taikomas tiek mėgėjams, tiek verslininkams.

Atlydys neatbaidė poledinės žūklės mėgėjų. Vilkaviškio rajone ant netvirto ledo žvejojęs vyras per plauką nežuvo. Ugniagesiai gelbėtojai dar kartą perspėja meškeriotojus – šiuo metu ledas, ypatingai ant didelių vandens telkinių netvirtas ir apgaulingas. Sinoptikai žada vėl didesnius šalčius, tad gelbėtojai prašo palaukti ir nerizikuoti savo ir kitų gyvybe. Reportaže ir išskirtiniia vaizdai iš žvejo gelbėjimo operacijos.

Metai tik prasideda, o ugniagesiai gelbėtojai jau traukia ant vandens telkinių įlūžusius skenduolius. Specialistai perspėja – savaitgalį ledas bus tikrai apgaulingas – temperatūra kris žemiau 20 laipsnių, ledas gali atrodyti saugus, tačiau iš tiesų tik pradės formuotis.  Užkietėjęs žvejys Tomas šiais metais ant ledo užlipo pirmą kartą.

Prie Kuršių marių stintautojai gaudo stintas, o stintautojus ėmė gaudyti policininkai. Pareigūnai aktyviai vykdo reidus, stebėdami, ar meškeriotojai nepažeidžia karantino reikalavimų ir agurkais kvepiančių žuvelių ištraukti neatvyko iš kitų Lietuvos savivaldybių ar skirtingų namų ūkių. Jei tokius užtinka, skiria baudas ir liepia vyniotis meškeres namo. Tad pažeidėjai ne tik susimoka už kelionės kurą, o ir šalies biudžetą keliais šimtais eurų papildo.

Nuo pat Rusnės miestelio iki Jurbarko Nemuno pakrantėje laimę bando meškeriotojai. Vyrai ir moterys iš visos Lietuvos čia paromis laukia, kol ant jų meškerių užkibs delikatesu vadinama žuvis vėgėlė. Atšalus orui vėgėlės Nemunu keliauja neršti, tad dabar pats jų kibimo metas. Tiesa, šią atsargią žuvį ištraukti pavyksta ne kiekvienam. Naktis, liepsnoja laužas, o virš jo pamauti ant šakelės čirška lašiniai. Tačiau du vyrai ne iškylauti atvyko.

Vos ledui užtraukus dalį smulkių ežerų, žvejai „kamikadzės“ suskubo mėgautis poledine žūkle. Gelbėtojai perspėja nerizikuoti. Ledas dar per silpnas, o jau prasidėjęs atšilimas jį dar paplonins ar privers eižėti. Gelbėtojams penktadienį jau teko skubėti nuo ledo vyti pavojingai žaidusius vaikus.

Kuršių mariose žvejai aptiko naują žuvų rūšį. Į jų tinklus įkliuvo Atlanto vandenyne prie Maroko krantų gyvenanti žuvis ramada. Laimikį dabar tiria Klaipėdos mokslininkai, o žvejai pasakoja, kad šylant klimatui prie mūsų krantų vis dažniau pasirodo anksčiau tik dokumentiniuose filmuose ar kelionėse užsienyje matytos vandenynų ar tolimųjų jūrų gyventojų rūšys. Klaipėdos universiteto mokslininkas rodo pirmą kartą į Kuršių marias atklydusią žuvį. Tai – ramada, viešnia iš pietų.

Žuvininkystės tarnyba pradeda rudeninį lašišų ir šlakių dirbtinį veisimą. Sugavę neršti pasirengusias po 10 kilogramų ir daugiau sveriančias žuvis, specialistai paima jų ikrus, kuriuos augins specialiuose inkubatoriuose. Jau pavasarį žada iki 4 tūkstančių užaugintų lašišinių žuvų paleisti į Lietuvos upes. Žuvivaisininkas Linas pradeda lašišų ir šlakių dirbtinį veisimą: „Dabar gaudau šlakio patiną. Išlaikyti nemigdytą sunku. Šlakio patinas nuo patelės skiriasi.

Skirta 26 tūkst. eurų baudų už 9 žuvis. Tačiau net ir tokios tūkstantinės baudos brakonierių neatbaido. Kaip tik šiuo metu aplinkosaugininkams itin karštas metas, mat prasidėjus nerštui draudžiama žvejoti lašišas. Tačiau kone kasdien įvairiausiose šalies vietose jie sulaiko brakonierius, kurie tinklais, durklais ir kitaip žvejoja neršiančias žuvis. Nudurtą lašišą aplinkosaugininkai rado Ukmergės rajone, prie Siesarties upės.

Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų verslas griežtės – kitąmet bus leidžiama 70 proc. mažesnė rytinių menkių priegauda, daugiau nei trečdaliu mažės strimelių žvejybos kvota, tačiau šprotų ir lašišų kvota kiek didės.  Tai pirmadienį vakare sutarta Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

Didžiulę protesto akciją Danės upės žiotyse Klaipėdoje surengė žvejai mėgėjai. Jie reikalauja Kuršių mariose visiškai uždrausti verslinę žvejybą. Mėgėjai piktinasi, kad tinklais žvejojantys asmenys ne tik nepaiso reikalavimų, žeriasi pinigus, bet ir daro didžiulę žalą gamtai – dėl jų veiklos nyksta žuvys. Verslininkai atkerta, kad mėgėjai iš vietos gyventojų nori atimti duonos kąsnį. Danės upės žiotys ir pakrantė šalia jos vidurdienį aidėjo nuo žvejų mėgėjų pasipiktinimo šūksnių.

Beprotišku greičiu lankstantys kateriai, užterštas vanduo ir žvejams nepritaikytos krantinės. Tai tik dalis problemų, kurias garsiai įvardijo per Klaipėdą tekančia Danės upe valdininkus ir politikus pakvietę paplaukioti ekologai, jūrininkai ir žvejai. Valstybės tarnautojai žada padėtį taisyti, tačiau kai kurių, net elementarių problemų sprendimo žvejai laukia jau kone trisdešimt metų.

Birželio 27-ąją žvejai visame pasaulyje šventė tarptautinę žvejų dieną. Šiemet Lietuvoje ji švęsta Smiltynėje.  Žvejys Virginijus žvejoja jau 30 metų ir nė kiek nesigaili pasirinkęs šią profesiją. Anot jo, kai darbas kartu yra ir hobis – gyventi gera. „Kas atbėgo pasipelnyti, jau seniai išėjo. Likom tik mes, kuriem čia pašaukimas, o ne darbas. Pirmas išėjimas į jūrą toks sunkus buvo. Žiemą. Geras. Bangos, šalta.

Baltijos jūros priekrantės žvejai ir mokslininkai išbando naujovę. Į bangas jie panardino Švedijoje sukurtą žuvų gaudyklę, iš kurios išdraskyti bei ištraukti laimikio negali ruoniai. Iki šiol šie žinduoliai dažnai įsipainioję į tinklus ir žūdavo, o dėl pomėgio vogti žuvį tapdavo ir žvejų verslininkų taikiniu. Naujoje gaudyklėje šių bėdų nutikti negali. Jei eksperimentas pasitvirtins, žvejai planuoja ieškoti lėšų ir tokias žuvų gaudykles naudoti plačiau. Tiesa, vienos kaina net 15 000 eurų.

Žvejai iš Suvalkijos nepagailėjo į savo upę Šešupę suleisti 2000 upėtakių. Ir leidžia šias žuvis žvejoti visiems. Tik yra viena sąlyga. Pagavai riebų upėtakį – paleisk atgal į upę. Užkietėję žvejai įsitikinę, kad žvejyba neturi būti dėl maisto. Prie Marijampolės esančios Šešupės žvejai, įmerkę meškeres, susikaupę laukia. Vienam štai užkimba nemenkas laimikis. Ir ne bet koks – stambus upėtakis. Žvejas ištraukė maždaug kilogramą sveriantį upėtakį.

Ukrainoje vieno vandens telkinio nuomininkas praeitą naktį nušovė septynis vyrus, atvažiavusius pažvejoti, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Heraščenka. Pasak viceministro, grupė žvejų atvyko iš Kijevo prie ežerėlio miške šiaurinės Žytomyro srities Popilnios rajone. Tyrėjai nustatė, kad šią grupę sudarė iš viso devyni žmonės, įskaitant ežerėlio nuomininką, gimusį 1962 metais.

Dėl rekordiškai šiltos žiemos Lietuvoje atšaukus pasaulio poledinės žūklės čempionatą, mūsų šalies meškeriotojų rinktinė vyko rungtis į Suomiją. Deja, svetimoje šalyje vilioti svetimą žuvį lietuviams sekėsi ne taip gerai kaip pernai, tad aukso iškovoti nepavyko. Kaip jiems sekėsi ir kas garantavo gerą laimikį? Pasaulio poledinės žūklės čempionato dalyviai eina užsiimti vietas ant  Valvato ežero Suomijoje.

Penktadienį aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu nustatytos dar dvi dienos per metus, kai visi galės žvejoti nemokamai – vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, ir kovo 11-ąją, Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Lietuvoje pirmadienį įsigalioja draudimas žvejoti lydekas. Įprastai šis draudimas įsigalioja nuo vasario pirmos dienos, tačiau šiemet ši diena – savaitgalį, dėl to draudimas įsigalios vasario trečią dieną. Šis draudimas galios iki balandžio 20 dienos. Aplinkos ministerija primena, kad iki šios dienos nuo sausio pirmosios taip pat draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę, tačiau šis draudimas netaikomas žvejojantiems Kuršių mariose.

Aplinkos ministras valstietis Kęstutis Mažeika siūlo maždaug euru branginti žvejybos leidimus, taip pat leisti nemokamai žvejoti iki pilnametystės. Mėgėjų žvejybos įstatymas šiuo metu nemokamai žvejoti leidžia asmenims iki 16 metų, pensininkams ir neįgaliesiems. K. Mažeika siūlo, kad jaunuoliai tokią teisę turėtų iki 18 metų. „Jaunuoliai iki 18 dažnai dar neturi savo pajamų, yra moksleiviai.

Netikėtumas Mesinos sąsiauryje. Žvejai nustebo, kai plaukiodami išvydo tris orkas. Tai yra pirmas kartas, kai gyvūnai pastebėti pietinėje Viduržemio jūros dalyje tarp Italijos pusiasalio ir Sicilijos salos. Viskas prasidėjo, kai 25 metų žvejys Simone Vartuli išvydo išlindusius žinduolių pelekus. Žvejai dar nebuvo matę nieko panašaus, o juos sukaustė baimė. Orkos buvo dvigubai didesnės nei jų valtis. Tai yra pirmasis užfiksuotas kartas, kai orkos keliauja iš Islandijos į Italiją.

Lietuvos žvejai grasina supjaustyti savo laivus. Laikinai apribojusi menkių žvejybą Baltijos jūroje, Europos Komisija šį draudimą pratęsė net penkeriems metams. Už tai žvejams nebus kompensuojama nė cento. Menkes gaudyti Europos valdininkai uždraudė dėl sumenkusios jų populiacijos, tačiau mokslininkai įsitikinę – kol žuvies ištekliai atsikurs, praeis daugiau nei dešimtmetis, tad draudimas menkes žvejoti gali būti dar pratęstas. Klaipėdoje ant bangų liūdnai sūpuojasi žvejybiniai laivai.

Žvejys Joshua Phillips užfiksavo neįtikėtiną vaizdelį viename Vašingtono valstijos Olimpijos miesto vandens telkinyje ir juo pasidalijo interneto platybėse. Plaukdamas kateriu vyras įamžino, kaip ant jachtos gulėjo net du didžiuliai jūrų liūtai. Įraše matyti, kad jachta vos išlaiko du sunkiasvorius žinduolius. Vaizdelį filmavęs Joshua juokavo, kad jei vienas iš jūrų liūtų būtų suvalgęs dar bent vieną žuvį, tai jie kartu su jachta būtų nuskendę į vandens gelmes.

Pasalą Alytaus rajone surengusiems Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams įkliuvo ne tik žuvis masiškai gaudantys brakonieriai, bet ir jų užsakovas. Savo valdose jis suko visą nelegalų versliuką – sugautas žuvis šaldė ir rūkė, o paruošęs galimai pardavinėjo. Jo namuose aptikta ir įvairių kontrabandinių prekių. Juos aptiko Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai gavę žinių apie brakonierių darbelius ir ankstyvą rytmetį čia su policijos pareigūnais surengę pasalą.

Kuršių nerijoje gali nebelikti rūkytos žuvies. Valdininkai užsimanė žuvies rūkyklas išguiti, esą jų dūmas kenkia aplinkinių sveikatai. Jau skiriamos ir baudos. Bijantys netekti vienintelio pragyvenimo šaltinio, Neringos žvejai šiandien šturmavo savivaldybę. Juodkrantiškis žvejys Romas rodo savo pragyvenimo šaltinį – žuvies rūkyklas. Kiekvieną vasarą jis čia užsiima darbu, kurio jį išmokė tėvas, o šį, jo tėvas ir taip karta į kartą.