žvejai

Taivane į vandenį ir ant apačioje prišvartuotų laivų nugarmėjo kone pusantro šimto metrų ilgio tiltas. Kritusios konstrukcijos prispaudė laivus su žvejais. Akimirką užfiksavo stebėjimo kameros.  Dar kelios akimirkos ir tiltu važiavusio benzinvežio vairuotojas galėtų girtis, jog gimė po laiminga žvaigžde. Bet likus keliems metrams iki išsigelbėjimo – benzinvežis kartu su tilto konstrukcijomis krenta ant apačioje prišvartuotų žvejybinių laivų ir netrukus užsiliepsnoja.

Lietuvoje pamažu įsibėgėja karališkomis žuvimis vadinamų lašišų žvejybos sezonas, tai reiškia ir brakonierių gaudymo sezono pradžią aplinkosaugininkams. Nepaisant baudų, lašišų brakonieriavimas populiarėja. Aplinkosaugininkai jau sugalvojo naujų apynasrių žvejams. Tiesa, žvejybos taisyklių griežtinimas užkliūva eiliniams – plūdinės žūklės mėgėjams. Rudenėjant ir vėstant upių vandeniui, lašišos pradeda kilti mūsų upėmis ir upeliais bei ruošiasi nerštui.

Gelbėtojų pavasarinis galvos skausmas – ant plono ledo vis dar lipantys poledinės žūklės mėgėjai. Savaitgalį per plauką žūties išvengta Vilkaviškio rajone. Vidury ežero įlūžo meškeriotojas. Gelbėtojai rizikavo ir savo gyvybe – bėgdami prie skęstančiojo, patys porą kartų įlūžo. Vilkaviškietis Algimantas, parą praleidęs Vilkaviškio ligoninės reanimacijoje, perkeltas į vidaus ligų skyrių. Pavojaus gyvybei jau nebėra. Vyras vakar po pietų įlūžo prie Vilkaviškio esančiame Paežerių ežere.

Uostamiesčio pareigūnai jau ruošiasi drąsiems meškeriotojams, kurie dėl menkos žuvelės lipa ant nesaugaus Kušių marių ledo. Tokius nelaimėlius traukiantys ugniagesiai gelbėtojai ir pasieniečiai uostamiestyje surengė bendras pratybas. Netrukus išvysite, kaip skęstančių žvejų kailyje atsidūrusiems pareigūnams sekėsi patiems išsiropšti iš ledinio vandens. Prie Malūno tvenkinio – sujudimas, išsirikiavę ne tik ugniagesiai-gelbėtojai, bet ir pasieniečiai.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pirmadienio vakarą prie Juodųjų Lakajų ežero sulaikė tris Molėtų rajono gyventojus, neteisėtai žvejojusius statomais tinklais. Prieš savaitę spustelėjęs šaltukas šiems piliečiams sukėlė nepatogumų – pastatyti tinklai atsidūrė po plonu ledu, todėl patekti prie jų buvo neįmanoma nei valtimi, nei pėsčiomis.

Lietuvos žvejai savo „Facebook“ paskyroje, kuri vienija daugiau nei 48 tūkstančius vartotojų, pasidalino ne itin gražiu savo pačių kolegų elgesiu. Užfiksuota, kaip su kateriu plaukiojantys žvejai lėkė į kormoranų koloniją dideliu greičiu ir net keletą jų numušė. „Vienas yra, numušėm. Nupi**m vieną“, - necenzūriniais žodžiais džiaugėsi vienas žvejys. Netrukus po pasidalintu vaizdo įrašu pasipylė kitų žvejų vertinimai, o daugelis jų netgi buvo palankūs jiems.

 Taivano žvejas Lu Jingvai užfiksavo neįtikėtiną vaizdą. Liepos 20 dieną filmuotame vaizdo įraše matosi, kaip žvejų laivą atakuoja tūkstančiai sardinių, o žiūrint iš šono atrodo, kad žuvys iš jūros šokinėja tarsi iš verdančio vandens puodo. Tokį neįprastą vaizdelį išvydę žvejai puolė filmuoti šią situaciją mobiliaisiai telefonais. Spėjama, jog tokį sardinių elgesį galėjo lemti jas puolančios stambesnės žuvys. Vėliau žvejai surinko ant jų laivo užšokusias žuvis ir išmetė atgal į jūrą.

Žvejų tinklai kelia pavojų poilsiautojams. Į juos įsipainiojęs vyras pasakoja, kad tinklus jūroje pastebėti itin sunku. Neva jie arti kranto, mažame gylyje ir nepažymėti. Išplaukti įsipainiojus į juos – sudėtinga, o gelbėtojai įspėja, kad taip galima ir nuskęsti. Tarp Palangos ir Šventosios esančiame Monciškių paplūdimyje maudęsis vyras į žvejų tinklus įsipainiojo jau ne kartą. Esą tinklai užmesti netoli kranto, mažame gylyje.

Penktadienį Panevėžio policijos pareigūnai surengė trumpą konferenciją, kurioje atskleidė naujausių detalių apie 2-mečio paieškų atomazgą. Patvirtinta, kad rastas 2-mečio kūnelis. „Kūnas buvo užsikabinęs ant akmens, o dingimo metu toje vietoje buvo dvigubai daugiau vandens. Noriu padėkoti piliečiams, kurie tikrai ieškojo to vaiko, taip pat kariškiams. Paiešką sunkino vanduo“, - sakė pareigūnas. Anot jo, kūną rado žmogus, kuris išėjo žvejoti. Tyrimas perkvalifikuotas į ikiteisminį tyrimą.

Ant vandens telkinių vis dar esantis ledas vilioja smalsuolius bei žiemos pramogų mėgėjus. Tačiau ugniagesiai įspėja, jog šios pramogos jau gali kainuoti gyvybę. Esant pliusinei dienos temperatūrai, ledo storis greitai mažėja ir ant jo lipti yra pavojinga. Sinoptikai prognozuoja oro atšilimą, jau įžvelgiami ir pirmieji ledo tirpimo požymiai. Ugniagesiai skaičiuoja, jog per šią žiemą nuskendo 11 žmonių.

Šiauliuose net dvi dienas žvejai rungėsi, kas gudresnis ir sėkmingesnis – vyko poledinės žūklės čempionatas. Taisyklės paprastos – sugauti kuo daugiau žuvies. Bet sėkmė lydi ne visus, sako, auksažvynės nuplaukia nuo tų, kurie nežino paslapčių. Štai iš eketės suboluoja žvynai. Sėkmė aplankė Šiauliuose ant Talkšos ežero vykstančio Lietuvos poledinės žūklės čempionato dalyvį. Keli jo draugai irgi giriasi sėkme, žuveles traukia vieną po kitos.

Ledas ant Kuršių marių, praėjusį savaitgalį priviliojo minias žvejų. Gaudančiųjų stintas daugiausiai buvo ties Nida ir Preila. Anot žvejų, čia ledas jau buvo saugus: apie 15-20 centimetrų. Tačiau specialistai įspėja, jog ties Juodkrante ant ledo lipti dar negalima. Taip pat primenama, jog šiuo metu pramogos ant ledo vis dar pavojingos. Vandens telkiniai nėra tinkamai užšalę. Per 2 pirmas šių metų savaites dėl neatsargaus elgesio vandens telkiniuose jau nuskendo 7 žmonės.

Spaudžiant šaltukui ir vandens telkiniams po truputį dengiantis ledu, gelbėtojai perspėja žmonės nelipti ant tik ką susidariusio ledo. Arba bent jau prieš tai labai gerai patikrinti jo storį. Pirmiausia įspėjami žvejai - žvejoti jie raginami ne po vieną. Mat žiemą iš ledinio vandens savarankiškai išsiropšti ypač sunku arba net neįmanoma. Vien šiemet per pirmąsias metų dienas gelbėtojai ieškojo 9 nuskendusių žmonių, keturių gyvybių išgelbėti nepavyko.

Įsigyti šviežios, ką tik sugautos žuvies nėra taip paprasta net ir gyvenant vieninteliame šalies uostamiestyje – Klaipėdoje. Šviežia žuvimi patys žvejai neprekiauja net ir tam skirtuose, specialiai pastatytuose paviljonuose. Tad klaipėdiečiai, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, žuvį pirkdami turguje arba prekybos centruose, už ją sumoka 3 ar net 4 kartus daugiau, negu ją pirktų tiesiai iš žvejų.

Palangoje atostogaujantys žmonės nustėro išgirdę, kiek tektų pakloti už kilogramą stintų. Žvejai už šią žuvį paprašė 23 eurų. Tuo patikėti negali turgaus atstovai. Esą prieš šventes stinta Palangoje kainavo apie 8 eurus. Tačiau patys žvejai tokia išaugusia žuvies kaina nesistebi. Anot jų, dabar pagauti stintą - tolygu sužvejoti auksinę žuvelę. „23 eurai. Pamaniau, gal ne taip išgirdau, perklausiau. Atsakė – 23 eurai,” - portalui tv3.lt pasakojo vilnietė Vita.

Nuo penktadienio visoje šalyje draudžiama žvejoti vėgėles, nes prasidėjo jų nerštas. Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, šis draudimas galios iki sausio 15 dienos. Pagrindinėse šių žuvų nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo jo žiočių iki Babtų tilto – naktį apskritai draudžiama bet kokia žvejyba. Vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie 1 mln.

Palangos tiltas yra viena lankomiausių poilsiautojų vietų šiame kurorte. Čia užsukama tiek karštą dieną, tiek Palangai paskendus romantiškose vakaro šviesose. Bet yra žmonės, kurie šį tiltą padaro dar ypatingesniu. Ypač vakare, kai žvejybos entuziastai tiesiog gulte nugula šią išskirtinę Palangos vietą. Pamatykite, kaip viskas atrodo – nuotraukų galerijoje. O toliau pateikiame ir žvejų įspūdžius.

Palangos tiltą nugulė žvejai. Jie čia pilnais kibirais gaudo invazinius grundalus ir vieną kitą jau užkimbančias įspūdingai atrodančias vėjažuves. Kai kurie dėl šių retai kimbančių žuvų į pajūrį traukia net iš kito Lietuvos galo - Vilniaus ar Druskininkų. Grundalus vieni valgo,o kiti net jais tręšia pomidorus. Žvejys savo meškerę patiki mums ir iš Baltijos jūros į kibirą keliauja nedidelis grundaliukas. Žvejai šias žuvis jau kelinta diena pernelyg daug pastangų neįdėdami gaudo pilnais kibirais.

Vilniaus pakraštyje, sovietmečio laikų apgriuvusiame nuotekų vamzdyje žaliai vanduo nusidažė ne Airijos globėjo šventojo Patriko dienos garbei. Ir tai ne maistiniai dažai, o neapsakomo dvoko ir šleikštumo birzgalas. Teršalus Vokės hidrografiniame draustinyje aptiko žvejys. Jis greičiausiai žvalgė upę, ar čia yra upėtakių. Jeigu čia ir buvo švarų vandenį mėgstančių žuvų, tai jos jau greičiausiai žemiau upe plaukia pilvais į viršų.

Įjungę švyturėlius ir garsinius signalus gelbėtojai Estijoje skuba prie Harku ežero. Pavasario saulė ir pliusinė temperatūra jau senokai aptirpdė vandens telkinius užtraukusį ledą. Neįtikėtina, bet, pasirodo, dar yra žvejų, dėl laimikio rizikuojančių ne tik savo gyvybe, bet ir šeimos bei artimųjų gerove. Matyti, kad ežero pakraštys visai atitirpęs, o ir toliau ledas plonutėlis.

Šis savaitgalis gali būti jau paskutinis, kai poledinės žūklės entuziastai mėgaujasi stintų žvejyba ant Kuršių marių ledo. Nors ledas dar pakankamai storas, laimikis žvejų nebedžiugina. O kai nekimba, belieka užkandžiauti ir šildytis kitais būdais – marios po didesnio žvejų antplūdžio virsta šiukšlių aikštele. Vilniečių žvejų kompanija į Nidą naktinei žvejybai atvyko lyg savaitei poilsio – rogės pilnutėlės. Jose – ir palapinės nakčiai, ir maisto produktai, ir žvejybos įrankiai.

Sekmadienį 06.55 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) iš Bendrojo pagalbos centro (tel.112) gavo pranešimą, kad Kuršių mariose apie 2 kilometrus nuo Ventės rago 9 žvejai įlūžo lede ir įkrito į vandenį.

Sinoptikai sako, kad Kuršių marių ledas vietomis yra plonas ir juo vaikščioti nėra saugu. Kaip skelbia Hidrometeorologijos tarnyba, Kuršių marių priekrantėje ledo storis siekia 10–12 centimetrų, o centrinėje dalyje – tik 8 centimetrus. Praėjusį savaitgalį atsiradę ledo įtrūkiai praplatėjo iki 20–30 centimetrų ir užsitraukė plonu ledo sluoksneliu, o sniego danga nutirpo ir susidarė balos.

Startas duotas – galima pradėti žvejybą. O kai rankomis pagauni žuvį – kiši ją už marškinėlių. Vaizdelis išties neįtikėtinas – vieni iš ledinio vandens traukia upėtakius, kiti čia pat atrakciją stebi apsimuturiavę šalikais ir užsivilkę pūkines striukes. Ir tai tik dalis smagių žiemos atrakcijų Pietų Korėjoje, kasmetiniame poledinės žvejybos festivalyje rengiamame už 120 km į šiaurę nuo sostinės Seulo, šiaurinėje Gangwon‘o provincijoje. Ir nereikia jokios ypatingos žvejybinės įrangos.

Islandija buvo priversta nusileisti elfų spaudimui ir atkasti užkerėtą jų akmenį, kurį netyčia palaidojo kelininkai, tuo smarkiai papiktindami šias mitines būtybes. Kaip antradienį pranešė dienraštis „Morgunbladid“, įtariama, kad supykę elfai sukėlė virtinę nelaimingų nutikimų, kai tas akmuo buvo užkastas darbininkams valant žemės nuošliaužą. Islandija ne pirmą kartą paklūsta savo gyventojų elfų valiai.

Grundalų žvejyba išskirtinė ir tuo, kad ant tilto kone dešimtadalis žvejų – moterys. Plungiškė Stanislava sako šičia žvejojanti pirmąkart šiemet, bet kai laimikis – toks geras, neįmanoma liautis. Grundalas – invazinė žuvis, Lietuvos vandenyse stebima dešimtmetį, tačiau ji esą baigia išstumti kitas rūšis. Ko tik žvejai neprigalvoja, bandydami suvilioti šias žuvis. Vieni pjausto vištienos skrandelius ar širdeles, kiti šeria krevetėmis ar pačiais grundalais. Tiesa, masalo gabalai – gan stambūs.

Tragedija baigėsi trijų, pirminiais duomenimis, neblaivių Rusijos piliečių bandymas Nemunu iš Kaliningrado srities pasiekti Lietuvos krantą. Apvirtus valčiai vienas ja plaukęs vyras nuskendo. Dar vieną išgelbėjo Pagėgių pasieniečiai, o trečias asmuo plaukte pasiekė Rusijos krantą.

Vos tik spėję ledu pasidengti ežerai, tvenkiniai, upeliai bei kiti vandens telkiniai jau traukia būrius poledinės žūklės mėgėjų. Šie gręžia eketę po eketės ir tikina, kad ledas – jau pakankamai storas ir saugus. Tačiau civilinės saugos specialistai įspėja: ne visur saugu lipti ant ledo. Be to, reikėtų išbandyti tik žinomo vandens telkinio ledą. tv3.lt primena, kad nederėtų lipti ant ledo tam nepasiruošus. Pajutus, kad ledas aižėja, svarbu nepulti į paniką.

Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams šįkart paleidžiant išslaugytus ruoniukus atgal į Baltiją, prireikė nemažai rankų: šiemet muziejuje išslaugyta rekordiškai daug – net devyni rastinukai. Vieno ruoniuko išgelbėti nepavyko – jis buvo per silpnas. Dar viena rastinukė lauks pavasario – ji savarankiškai dar neišgyventų. Kartu su pakrantėje rastais ruoniais paleistas ir muziejuje atsivestas mažylis.

Aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad nuo penktadienio, gegužės 15 d., visą mėnesį – iki birželio 15 d. – draudžiama gaudyti žiobrius, bet nuo gegužės 16 d. jau leidžiama žvejoti kiršlius ir salačius, nuo gegužės 21 d. – sterkus. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose nuo gegužės 21 d. jau galima žvejoti ne tik sterkus, bet ir karšius.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Stintas pradėję traukti pamario žvejai tikisi geresnio laimikio nei pernai, kai stintmetis buvo bene prasčiausias per paskutinius 30 metų. Tačiau šiemet gana stipriai krito stintų kaina, nes pamaryje nepasirodė šių žuvelių supirkėjų iš kaimyninių šalių. Tinklus Rusnės žvejai šiemet sako pradėję mesti jau kovo pradžioje – maždaug savaite anksčiau nei įprastai.

Klaipėdos uosto akvatorijoje ir Nemuno deltos regioniniame parke praėjusį savaitgalį aplinkosaugininkai, patikrinę arti 700 žvejų mėgėjų, nustatė net 70 pažeidėjų. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos kontrolės pareigūnai, talkinant neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, domėjosi, ar stintas nuo krantinių Klaipėdos uosto akvatorijoje gaudę žvejai yra drausmingi.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono pareigūnai kartu su neetatiniais inspektoriais vykdė akcija „Lydeka“. Gyvosios gamtos reido metu surašyti penki protokolai. Telšių rajone ant Eigirdžių miestelio tvenkinio ledo buvo pastebėtas žvejys. Žvejo leidimo piliečiui V.R. gimusiam 1958 m. nereikėjo, nes vyras turėjo neįgaliojo pažymėjimą.

Asta Kažukauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kuršių mariose prie Nidos krantų gelbėtojams teko gelbėti ant atskilusios ledo lyties atsidūrusius 9 žvejus. Pranešama, kad žvejai nenukentėjo. Šiomis dienomis minios žvejų traukia ant Kuršių marių ledo, nors specialistai įspėja, kad ledas netvirtas ir lipti ant jo pavojinga – ypač stiprėjant vėjui.

Žiemiški orai pajūryje pradžiugino stintos mėgėjus – žvejų tinkluose ši agurkais kvepianti žuvis spurda vis dažniau. Tiesa, pasak vietos žvejų, kol kas laimikis nėra itin gausus – per naktį į tinklus pakliūva vos keliasdešimt kilogramų stintų. Jei oras palankus, pavyksta sužvejoti maždaug 100 kilogramų.

Rusijos žvejai šiemet sugavo 3,976 mln. tonų žuvų ir kitų jūros gėrybių - 2,5 proc. mažiau nei prieš metus, antradienį pranešė Valstybinis žuvininkystės komitetas ("Rosrybolovstvo"). Laimikis Baltijos jūroje padidėjo 6,1 tūkst. tonų iki 46,1 tūkst. tonų, Azovo ir Juodojoje jūrose - 20,6 tūkst. tonų iki 49,7 tūkst. tonų, Kaspijos jūroje - nepakito - 36,9 tūkst. tonų, šiaurės jūrose - sumažėjo 27,4 tūkst. tonų iki 564,7 tūkst. tonų, Tolimųjų Rytų jūrose - 117,9 tūkst. tonų iki 2,652 mln. tonų.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, jau užšalo mažieji vandens telkiniai šalies rytų ir šiaurės rytų rajonuose. Per keletą dienų ledu pasidengs daugelis ežerų visoje Lietuvoje. Aplinkos ministerija primena žūklės ant ledo taisykles ir ragina elgtis atsakingai. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatyta prievolė žvejams mėgėjams žvejojant ant ledo turėti smaigus. Juos privalo turėti visi žvejai, žvejojantys ant ledo, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių.

Jau ne vienerius metus galioja supaprastinta tvarka, kai nedidelių laivų žvejai, neprivalo skrosti žuvų, būdami jūroje, sutvarkyti pagautą laimikį jie gali grįžę į krantą, vis dėlto ne visada tokių taisyklių yra paisoma. „Svarbiausia taisyklė – tai saugumas. Žvejai turi pasirūpinti savo saugumu, ir jeigu oro sąlygos yra netinkamos žvejybai, nedelsiant grįžti į krantą.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras šeštadienį nutraukė Baltijos jūroje su dviem žvejais penktadienį dingusio žvejybinio boto paiešką Lietuvos teritorinuose vandenyse, tačiau paiešką tęsia Latvijos jūrų gelbėjimo tarnybos. „Prieš pietus mūsų gelbėjimo koordinavimo centras nutraukė paieškos ir gelbėjimo operaciją, apie 11 valandą grįžo mūsų sraigtasparnis, nes jau nebuvo tikimybės mūsų teritoriniuose vandenyse rasti žvejus.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras šeštadienio rytą atnaujino Baltijos jūroje su dviem žvejais penktadienį dingusio žvejybinio boto paieškos ir gelbėjimo operaciją. „Penktadienį vakare, apie 11 valandą, gelbėjimo operacija buvo nutraukta, karinių pajėgų laivas „Sūduvis“ grįžo į uostą.

LRT.lt Spalio 24 d. pavakare Lietuvos kariuomenės Kariniu jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras pradėjo Baltijos jūroje su dviem žvejais dingusio žvejybinio boto paieškos ir gelbėjimo operaciją. Dingusių žvejų ieško Lietuvos karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis „Mi-8“. Paieškos ir gelbėjimo operaciją Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras pradėjo po to, kai apie 17.30 val.

Ilgai laukę grybautojai plūstelėjo į miškus. Šiemet kaip niekada pridygo daug baravykų. Tačiau jų prisirinkus pilnus krepšius ne visiems pavyksta sėkmingai surasti namus. O kartais grybautojai netgi neatsimena ar jie išėjo grybauti, ar žvejoti. Policijos departamentas kasdien informuoja apie pasiklydusius grybautojus.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Juodkrantėje prasidedanti tradicinė Žvejo šventė šiemet vėl suvienys visus aplink marias išsibarsčiusius žvejus. Senomis žuvininkystės tradicijomis apipintoje Žvejo šventėje daug dėmesio skiriama Kuršių nerijos kultūros paveldui.

„Gyvename Buivydiškėse, nuostabiame Vilniaus rajone. Buivydiškės nuo seno garsėjo savo unikaliu dvaru. Dvaro teritorija prie pat Vilniaus miesto šiaurės vakarų ribos, šalia Justiniškių mikrorajono. Grubiai prieš tris savaitės buvo pastebėta, kad dingo kažkur vieno tvenkinio vanduo. Pasirodo, kažkas atidarė taip vadinamą „dambą“ (užtvanką) ir specialiai išleido visą vandenį.

Lietuvą pasiekė puiki žinia iš Europos Komisijos. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) 2014–2020 metų laikotarpiui padidino Lietuvai skirtų lėšų sumą. Šiomis dienomis vyksta Europos Komisijos dvišaliai susitikimai su valstybių narių ambasadoriais ir žuvininkystės atašė, kurių metu jie informuojami apie jų šaliai skiriamą EJRŽF paramos bendrą sumą 2014–2020 metams.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žuvininkystės tarnybos duomenimis, daugėja žvejybos pažeidimų Baltijos jūroje. Įsigaliojus naujam Žuvininkystės įstatymui, greta jau taikomų piniginių nuobaudų už pažeidimus pradedami skaičiuoti baudos taškai. Surinkus tam tikrą jų skaičių, žvejybos įmonės gali netekti leidimų žvejoti. Iš 100 Lietuvos žvejybos laivų tik maždaug dešimtadalis išplaukia į tolimesnius vandenis.

Kokios stebuklingos žuvys stintos, kad vyrai dėl jų rizikuoja gyvybe! Agurkais kvepiančios žuvelės jau apsėdo ne tik Žemaitijos vyrus. Link jūros traukia žvejai iš sostinės ir kitų miestų. Vyrai lipa ant ledo ir dėl kitų žuvelių – seliavų. Tik ne ant Kuršių marių, o ant Alaušo, Drūkšių, Tauragno ir kitų gilių Aukštaitijos ežerų. Kaip patiekti šias žuvis, aukštaičiai žino nuo seno. Seliavos net įtrauktos į kulinarinio paveldo produktų sąrašą.

  Kuršių marios antradienį pasiglemžė dviejų žvejų gyvybes. Vieno jų kūnas nerastas, tačiau gelbėjimo operacija nutraukta dėl didelės srovės.   Iš viso ankstų antradienio rytą Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą apie tris įlūžusius žvejus. Nelaimė žvejus ištiko mariose 12 kilometrų nuo Klaipėdos, apie kilometrą nuo kranto iš Kairių poligono pusės.

Klaipėdoje esančios Kuršių marios vakar buvo nusėtos poledinės žūklės entuziastų. Tačiau dviem ekstremalams ši išvyka vos nesibaigė tragiškai. Dėl tam tikrose vietose nesusidariusio atitinkamo storumo ledo sluoksnio įlūžo du vyrai ir paniro į ledinį vandenį. Vienam pavyko išsikapanoti pačiam, o kitą ištraukė netoliese buvę žvejai. Apie šį incidentą pranešimo sulaukę ugniagesiai gelbėtojai atvyko, kai abiem nelaimėliams jau buvo pavykę atsidurti ant kranto.