Žvejys Karolis tik ką parplaukė iš Kuršių marių ir dabar su kolega iš valties traukia įrankius. Nors vaikinas augo Vilniuje, vasaras leisdavo Juodkrantėje, pas senelį. Taip ir išmoko šio amato bei pamėgo žvejybą tinklais. Tad po studijų metė sostinę ir atsikraustė gyventi į Juodkrantę.
Vis tik, panašu, kad vaikinui po kelerių metų vėl teks važiuoti į Vilnių ir čia ieškotis darbo. Šalies politikai siekia įregistruoti įstatymo pataisas, pagal kurias, su išimtimis, nuo 2024-ųjų Kuršių mariose verslinė žvejyba, būtent tokia, kokia užsiima Karolis su draugais, bus uždrausta. Tad jaunuolis liks be darbo.
„Ne vienas aš to darbo neturėsiu. Nemažai čia tų žmonių. Ir nėra čia daug tų gyventojų. Gal kai kuriems atrodo, kad viso labo 150 žvejų ar 200 neteks darbo. Tai jei mieste gyvena pusė milijono žmonių, tai gal nereikšminga. Šitam kraštui ir socialiniu aspektu reikšminga ir kultūriniu aspektu reikšminga“, – sako žvejys Karolis Tamulis.
Verslinės žvejybos Kuršių mariose uždraudimo iniciatoriai sako, jog vienas iš tokių pokyčių argumentų – šių žvejų kaip įtariama slepiami tikrieji laimikiai ir mokesčiai.
„Mes žiūrim į verslininkų, žvejų verslininkų sumokamus mokesčius, matom, kad 47 ten žvejojančios įmonės sumoka per metus maždaug 280 000 eurų mokesčių, manome, kad tai arba verslo, žmonių dirbančių tame versle pajamos yra ne iki galo parodomos, arba kitą vertus gali būti, kad jie turi ir kitų pajamų“, – pasakoja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Mat pažvelgus į žvejų verslininkų oficialiai deklaruojamus pagautos žuvies kiekius ir sumokamus mokesčius matosi, kad žvejai verslininkai iš savo verslo patiria tik nuostolius. Neringos žvejai su tokiu požiūriu nesutinka. Jie kviečia vilniečius Seimo narius patiems atvykti į Kuršių neriją ir žvejus verslininkus išvysti savo akimis.
„Tai jei mes taip skaičiuojam, tai žinot, šita valstybė 30 metų yra ir ji iš tikrųjų yra gan nuostolinga. Tai gal užsidarom šitą valstybę, jei jau taip matuojam. Užverda kraujas“, – teigia K. Tamulis.
„Tai reikia pamatyti kokio stambumo tie verslininkai. Kur yra šeima – vyras su žmona žvejoja, tėtis su sūnumi, du kaimynai susimetę. Vat, pas mus tokie stambūs verslininkai, kad, suprantat, tik pragyvenimui, tokią vidutinę algą užsidirba“, – kalbėjo Juodkrantės bendruomenės pirmininkė Sandra Berletaitė.
Tokie verslininkai yra ši, žvejybai kaip tik besiruošianti trijų kartų šeima. 61-erius metus jau žvejojantis senelis, dvidešimtmetį žuvį gaudantis jo sūnus ir dešimt metų tinklus metantis anūkas.
„Jeigu jau uždraus tą žvejybą, jau mano anūkai klaus – seneli, o kodėl mes dabar neplaukiam žvejoti? Tu plaukei žvejoti, o mes jau nebegalėsime išplaukti su tavim pažiūrėti tuos tinklus pakelti. Reikės nuleisti galvą ir sakyti – taip, buvo gera valdžia pas mus“, – sako žvejys Ričardas Kauneckis.
Draudimo iniciatoriai atkerta, jog vyro anūkai galbūt ir galės žvejoti. Esą žuvies Kuršių mariose mažėja, tad kol ji atsikurs, žvejybą ir reikia riboti.
„Reikėtų kalbėtis su žvejais mėgėjais, kurie sėdi prie upės žiemą vasarą ir jaučia tą skirtumą koks buvo prieš dešimt metų ar kokią situaciją mes turime dabar ir patys žvejai verslininkai gi nesako, kad labai sėkmingai dirba ir daug žuvies sugaudo“, – pasakoja A. Gedvilienė.
„Yra mariose žuvies. Vienu metu padaugėja, kitu metu pamažėja, ciklai tokie būna. Nebūna visą laiką vienoda linija tokia“, – teigia žvejys Alfonsas Kauneckis.
„Tris, keturis metus pagaunam ten starkius, stintas, paskui ji dingsta. Dėl ko? Aš manau dėl neršto. Tai daugiau žuvis išneršia, tai mažiau“, – kalbėjo R. Kauneckis.
Maža to, žvejai aiškina, jog ir štai tokių, tik ką pagautų ir šviežiai išrūkytų žuvų turistai taip pat nebegalės paskanauti. Lietuvai priklauso tik maža Kuršių marių dalis, be to ji labai sekli, tad žuvis čia smulkesnė, jos yra nedaug. Kas kita Rusijos pusėje, ten žuvies daugiau, ji net stambesnė, ten žvejybos nieks riboti nežada. Gali būti, kad ateityje Nidoje ar Juodkrantėje turistai valgys būtent iš Rusijos atvežtą šaldytą žuvį.
„Vedant grupes, pirmas klausimas būna – kas per kartys kyšo iš marių, ar čia žvejojama ir panašiai. Kur čia galima nusipirkti šviežios žuvies, jos paragauti ir panašiai. Lietuvoje ne be tiek daug vietų, kur tą dalyką galima pasiūlyti, Kuršių mariose mes šitą dalyką galim“, – sako gidas Arūnas Balna.
„Čia sunkiai įsivaizduojama, čia, turbūt, didžiausias košmaras Neringai, kokį tik galima būtų įsivaizduoti. Visi kažkodėl einam pasipaveiksluojam laivelius, tinklus ant krantinės, valtis – šito vaizdo nebebus“, – pasakoja S. Berletaitė.
Įstatymo pataisas, kuriomis numatoma uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, politikai žada registruot. O tuo metu būrys žinomų lietuvių į socialinius tinklus patalpino filmuką, kuriam palaiko siekį verslinę žvejybą uždrausti.
