Vilkaviškyje gyvenantys Palubinskai – vidutinė 4 asmenų šeima. Abu sutuoktiniai turi darbus, vaikai mokosi mokykloje. Tebesiaučiant pandemijai šeima mėgina apibendrinti savo išlaidas.
„Šiuo momentu abu dirbantys, dar ir karantinas, jaučiame, kad pajamos paaugę, pramogų mažiau, nėra kur išleisti su šeima pinigų“, – sako vilkaviškietis Rimvydas.
„Mūsų šeima daugiausiai pajamų išleidžia paslaugoms, apie 30 proc., maistui apie 21 proc., kitoms prekėms, paslaugoms apie 15 proc. pavyksta sutaupyti iki 25 proc.“, – pasakoja vilkaviškietė Inga.
Šeima pripažįsta sutaupanti netgi daugiau pinigų nei išleidžia maistui, mat jau nuo rudens išlaidų pramogoms beveik nėra. Tad labai laukia karantino atlaisvinimų ir kelionių.
„Sutaupytus pinigus skirsime ateičiai, vaikų gal mokslams ir svajonėms įgyvendinti“, – teigia Inga.
Ekonomistai mato, kad lietuvių vartojimo krepšelis vis labiau panašėja į ES vidurkį. Tai reiškia, kad maistui ir gėrimams skiriama pajamų dalis mažėja, o didėja išlaidos paslaugoms, pramonės prekėms ir pramogoms.
„Augant pragyvenimo lygiui, sumažėjo būtinoms prekėms išlaidų dalis ir atitinkamai paslaugoms, pramogoms skiriamų išlaidų dalis išaugo“, – kalbėjo Lietuvos banko ekonomistė Laura Mociūnaitė.
Tačiau lietuvių nuomonės dėl to, ar gyvenimas mūsų šalyje priartėjo prie vakarietiškojo, labai skiriasi. Vieni sako jau dabar besijaučiantys tarsi gyventų išsivysčiusioje Vakarų Europos valstybėje, kiti gi skundžiasi, kad išgyventi ir sudurti galą su galu labai sudėtinga:
„Nenormalios algos, kainos kyla, vis sunkiau dirbti ir gyventi, išlaikyti šeimas.“
„Negaliu pasakyti, kad gyvename kaip Vokietijoje.“
„Palyginti, kiek gauna europiečiai atlyginimo, pensijos, labai didelis skirtumas.“
„Kai tik pridėdavo kažkiek prie atlyginimo, tuoj pat sukildavo kainos. Minimali pensija turi būti 400 eurš, kad galėtum normaliai tenkinti poreikius. O kiti gauna po 5 tūkst.“
„Aš galiu nuvažiuoti į bet kokią užsienio šalį ir leisti sau daugiau negu paprastas žmogus Lietuvoje gyvenantis.“
„Dar mes niekada taip gerai negyvenome kaip dabar. Technologijos, karų nėra. Kiek gyvenu, šis laikotarpis dosniausias.“
„Mums tas pats. Pensijas moka, parduotuvėj ką nors nusiperki, rūbų nebereikia naujų, o jaunimui – užjaučiu.“
Kad Lietuvoje atlyginimai dar toli gražu ne vakarietiški, patvirtina ir ekonomistai. Vidutinė alga į rankas šiuo metu yra apie 970 eurų į rankas, tad dar net nesiekia nė pusės ES vidurkio.
„ES yra 2000 eurų į rankas, o Vakarų Europos šalyse yra 2400 eurų į rankas“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tebesitęsia pandemija, o tai taip pat keičia vartojimo krepšelio sudėtį. Dėl apribotų kelionių, pramogų ir paslaugų, lietuviai daugiau perka maisto. Tiesa, ši tendencija būdinga daugumai pandemijos kamuojamų ES šalių. O lietuvių apsipirkimų įpročius stebintys ekspertai sako, kad lietuviai nuo vakariečių turi ir dar vieną stiprų skirtumą- esą ir vargšas, ir turtingas Lietuvoje tapę nuolaidų medžiotojais.
„Akcijų ieškojimas nėra susijęs su tuo, ar tu vargšelis, neturiu pinigų pirksiu tik per akcijas. Susijęs su tuo, kad protingas esu, nenoriu permokėti. Susiradimas prekės už gerą akcijinę kainą yra mano laimėjimas, sėkmingas, pozityvus dalykas lietuvio sąmonėje“, – pasakoja „Pricer“ atstovas Petras Čepkauskas.
Lietuvoje pragyvenimo lygiui kylant, skirtumai tarp lietuvių ir vakariečių vartojimo krepšelių dar labiau mažės, prognozuoja ekonomistai. Tai reiškia, kad vis didesnę dalį savo pinigų teks išleisti brangstančioms paslaugoms.
„Vartojimo krepšelio pokyčiai atspindi augantį pragyvenimo lygį, vis mažesnę išlaidų dalį skiriame būtinoms prekėms, daugiau paslaugoms, pramogoms. Augantis pragyvenimo lygis yra geras ženklas kiekvienam Lietuvos vartotojui“, – teigia L. Mociūnaitė.
Tačiau nebūtinai mūsų vartojimo krepšelis suvienodės su ES vidurkiu, mat lietuviai išsiskiria tuo, kad mėgsta taupyti ir ką tik sugeba, daryti patys, tad išlaidos paslaugoms ir restoranams ES vidurkio gali ir nepasiekti.
„Vertinant lietuvių įpročius, pasidaryk pats populiarumas, nebūtinai Lietuvos krepšelis konverguosis su Vakarų Europos krepšeliu. Gal žengsime kitu keliu“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
O kad suprastume, kaip pasikeitėme per 20 metų, anot ekonomisto, galima pažvelgti į dabartines Moldovą ir Ukrainą. Ten atlyginimai yra 3 kartus mažesni nei Lietuvoje ir vartojimas atitinka tą lygį, kuriame buvome prieš dvidešimt metų.
