Donatas Brimeris

Pradėdama verslo atlaisvinimus, vyriausybė žada naują paramą savarankiškai dirbantiems smulkiems verslininkams. Per pandemiją nukentėję individualią veiklą vykdantys gyventojai galės gauti subsidijas nuo 100 iki 16 tūkst. eurų per mėnesį. Išmokos tiesiogiai priklausys nuo to, kiek verslininkai sumokėjo gyventojų pajamų mokesčių. Tiesa, valdininkai pripažįsta, kad išmokas gali gauti ir nenukentėję verslininkai, mat visus tikrinti esą būtų per brangu.

Artėja nauja šalčio banga, tad žmonės vėl daug kūrena, o kartu ir leidžia dūmus bei suodžius į orą, kuriuo mes visi kvėpuojame. Aplinkos ministras prašo kūrenti kuo švaresnį kurą ir nekišti į krosnis kaliošų. Prieš porą metų aplinkos apsaugos valdininkai jau svarstė krosnių ir židinių savininkams užkrauti naują mokestį, tačiau jo įvesti taip ir neišdrįso. Naujasis aplinkos ministras taip pat tokio mokesčio bent artimiausiu metu įvesti neketina.

Artėja Valentino diena ir šią progą prisivilioti klientus mėgina išnaudoti viešbučiai. Jau nuo penktadienio jie žada romantiškas gurmanų vakarienes ir nakvynes, kad klientai pabūtų ilgiau. Tiesa, viešbučių vadovai apgailestauja, kad dėl karantino ribojimų negali įsileisti svečių į savo SPA centrus, antraip tiesiog sprogtų nuo žmonių antplūdžio.

Vyriausybei rengiantis keisti mokesčių sistemą, savo žodį taria ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Įmonėms, kurios rūpinasi savo darbuotojais, priima jų vis daugiau ir didina algas – šalies vadovas ragina mažinti mokesčius. Tačiau jis siūlo didesnius mokesčius užkrauti dirbantiems individualiai ir tiems, kas gauna dividendus. Šie siūlymai jau kelia didžiules aistras tarp verslininkų, ūkininkų ir politikų.

Artėja Vasario 16-oji, bet šiemet šią šventę pritemdo karantinas. Lietuviai mažiau perka patriotinės atributikos, trispalvių, o viešų renginių dėl ribojimų nebus. Visgi išmanių idėjų, kaip paminėti svarbią progą net per karantiną, yra. Lazdijuose jau kyla didžiulė šventinė instaliacija iš šiaudų ritinių. Tačiau gyventojai ją išvydę vertina labai nevienareikšmiai. Lazdijų savivaldybės klerkai jau ruošiasi švęsti artėjančią Vasario 16-ąją.

Lietuvą kausto šaltis, sniegas ir pūga. Kelininkai aiškina, kad kelių valyti nespėja, daug jų užpustyti ir nepravažiuojami, net magistraliniai keliai virtę tiesiog čiuožyklomis. Tebesningant ir pustant, pasipylė avarijos, atsirado ir tokių, kurie pusnyse užstrigo visai nakčiai. Nelaimėliams ryte pagelbėti skubėjo bekelės entuziastai. BMW Vilakviškio rajone, Didžiųjų Šelvių kaime, pusnyse įstrigęs jau nuo vidurnakčio.

Pandemija ir žmonių nerimas dėl ateities tebesitęsia, o tuo naudojasi internetiniai sukčiai. Jie apgauna žmonės įpiršdami labai pelningas investicijas į kriptovaliutas ir prekes su pasakiškomis nuolaidomis. O patiklūs lietuviai pervedinėja jiems milijonus eurų. Per metus sukčiai išviliojo beveik 5 milijonus eurų. Ir jei ne karantinas, ekspertų manymu, nuostolių suma būtų dar didesnė.

Politikai kuria planus, kaip Lietuvoje priveisti ungurių. Tačiau įžuvinimo esą nepakanka, tad šnairuoja į žvejus verslininkus, kurie išgaudo ir parduoda per daug ungurių. Tad valdantieji ruošiasi verslinę ungurių žvejybą uždrausti. O kai kurie opozicijos atstovai siūlo draudimą taikyti ir mėgėjams meškeriotojams. Rusniškis Jurijus ruošia rūkymui delikatesą – ungurį.

Vilniuje šiandien oficialiai įsigaliojo draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose. Tačiau jau pirmąją dieną aiškėja įstatymo spragos. Daugybėje daugiabučių iki šiol nekaba draudžiamieji ženklai. O ten kur jie yra, rūkaliai ir toliau sau pučia dūmą balkonuose. Apie gyvenimą be tabako dūmų įsisvajoję gyventojai nebesumoja, kaip reikės patiems drausminti ir gaudyti  kaimynus pažeidėjus, mat savivaldybė padėti neskuba.

Naujieji valdantieji skelbia griausią upių užtvankas. Jų Lietuvoje priskaičiuoja pusantro tūkstančio ir nori palikti tik didžiausias hidroelektrines. Likusios esą visiškai nereikalingos, tik trukdo žuvims. Gamtos mylėtojai džiūgauja, kad padaugės žuvies, tuo metu dėl savo ateities jau nerimauja hidroelektrinių savininkai. Rokantiškių užtvanka šalia Vilniaus ant Vilnios upės prieš 200 metų pastatyta buvusiam popieriaus fabrikui.

Konservatoriai imasi vadinamojo mokestinio gyvulių ūkio. Pirmiausia jiems kliūna milijonus eurų uždirbantys advokatai. Konservatorius Mykolas Majauskas juos kaltina mokant juokingai mažus mokesčius lyginant su kitais dirbančiais ir jau svarsto, kaip priversti mokėti daugiau. Tačiau advokatai piktinasi, kodėl iš daugybės profesijų, kur žmonės daug uždirba, politikams kliūna būtent jie. Esą advokatai turi labai daug veiklos išlaidų, kurių politikai nemato.

Britiškoji koronaviruso atmaina, kuri plinta greičiau, jau aptikta ir Lietuvoje. Ir aiškėja, kad pas mus ji jau mažiausiai mėnesį. Ši atmaina nustatyta vienai vilnietei, kuri koronavirusu susirgo sausio pradžioje ir jau pasveiko. Sveikatos apsaugos sistemos valdininkai šią informaciją žinojo jau nuo praėjusios savaitės trečiadienio. Nors metų pabaigoje ir buvo nutraukti skrydžiai iš Jungtinės Karalystės, britiškoji koronaviruso atmaina į Lietuvą atkeliavo.

Garsus krepšininkas Linas Kleiza įkliuvo policijai ir aplinkosaugininkams. Jis sučiuptas neteisėtai vairuojantis neregistruotą keturratį. Aplinkosaugininkai dar tvirtina, kad Kleiza iš karto nepakluso reikalavimui sustoti, be to, daro prielaidą, kad jis galimai dar ir važinėjo keturračiu draudžiamose vietose miške. Pareigūnai Nemenčinėje tikrina, kaip keturračių vairuotojai laikosi kelių eismo ir gamtos apsaugos reikalavimų.

Vyriausybei svarstant, kiek panaikinti mokestinių lengvatų – stambiųjų verslininkų akibrokštas. Jie gina vadinamąjį gyvulių ūkį ir reikalauja dar daugiau mokestinių lengvatų. Pavyzdžiui, viešbučiai nori iš viso nebemokėti pridėtinės vertės mokesčių. Valdančiuosius konservatorius tokie siūlymai stebina, o kai kurie ekonomistai sako, kad taip gerovės valstybės nesulauksime ne tik mes, bet ir mūsų anūkai.

Per praėjusius pandeminius metus lietuviai daugiau sėdėjo namuose ir tai galėjo išvirsti į dar didesnę girtuoklystę ir rūkymą. Vienam gyventojui teko 13 litrų daugiau alkoholio, nors alkoholio gamintojai ir pardavėjai aiškina, kad skaičiai augo dėl uždarytų sienų ir ribotų galimybių gėrimų atsivežti iš užsienio. Rūkomojo ir kaitinamojo tabako produktų pernai parduota trečdaliu daugiau. Tyrėjai papildo, kad rūkaliai surūkė dar ir papildomai mažiausiai 10 proc. kontrabandinių cigarečių.

Vyriausybė pradeda naują nuo pandemijos nukentėjusio verslo paramos etapą. Smulkios ir vidutinės įmonės jau gali teikti prašymus naujoms subsidijoms ir paskoloms. Per pirmąją dieną tokių prašymų jau 3000. Kartu aiškėja, kad šimtai milijonų eurų prastovų subsidijų išdalinta su daugybe piktnaudžiavimų. O štai individualiai dirbantys verslininkai ir toliau priversti išgyventi iš 260 eurų siekiančios mėnesinės išmokas. Kaip jiems padėti išgyventi pandemiją, vyriausybė dar tik svarstys.

Nauja valdžia – nauja ir vaistų politika. Valdantieji ruošiasi naikinti Aurelijaus Verygos vaistų reformas ir ruošia naują vaistų kompensavimo tvarką. Valdantieji žada daugiau vaistų kompensuoti ir naikinti A. Verygos įvestą tvarką, kai kompensuojamas pirmasis pigiausias vaistas. Tačiau buvęs ministras abejoja naujosios tvarkos nauda ir pažadais atpiginti vaistus. Esą vaistų gamintojams ir pardavėjams sumažės paskatos konkuruoti dėl kainų.

Vos įsigaliojus galimybei uždrausti rūkyti daugiabučių balkonuose, rūkorių kaimynai siunčia savivaldybėms prašymus. Ypač aktyvūs – Vilniaus gyventojai. Savivaldybė jau gavo 200 prašymų ir kasdien jų vis daugiau, tad valdininkai nebežino, kaip spės užtikrinti daugiabučiuose tvarką. Rūkoriai sako rūkysią ir toliau – jei ne balkone, tai namuose.

Lietuvoje įsigalioja daug metų rengtas draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose. Nepatenkinti rūkančiais kaimynais gyventojai jau gali rašyti skundus savo savivaldybei, kad ši uždraustų rūkyti jų namo balkonuose. Draudimo pažeidėjams grės piniginės baudos. O policijos pareigūnai viliasi, kad rūkaliai bus supratingi, patys paisys draudimų ir policijai jų gaudyti neprireiks, mat dabar policija turi daug darbo dėl karantino kontrolės. Daugiabučio gyventojas Petras ramiai sau traukia dūmą balkone.

Tris kartus daugiau žmonių nei per pirmąjį karantiną plūsta nemokamo maisto ir kitų paslaugų. Vyriausybė žada didinti subsidijas darbdaviams, kad šie neišmestų į gatvę darbuotojų, didės ir pensijos. Tačiau nevyriausybininkai tvirtina, kad to nepakanka. Vilnietė Liucija kas antrą dieną ateina nemokamo maisto į socialinės pagalbos centrą. Moteris skundžiasi, kad darbo neteko būdama priešpensinio amžiaus, tad dabar verčiasi labai sunkiai.

Šios šventės, panašu, buvo vienos niūriausių Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Dėl nevaldomo koronaviruso, dešimtys tūkstančių lietuvių serga namuose, keletas tūkstančių kovoja dėl gyvybės ligoninėse, kiti dar neužsikrėtę ir priversti užsidaryti namuose. Tačiau jau po pusmečio, suveikus vakcinai, viskas gali apsiversti aukštyn kojom. Kai kurie ekonomistai jau ateinančią vasarą prognozuoja didžiulį atsigavimą, masines keliones, šventes ir pinigų taškynes.

Elektra mums brangsta, o „Ignitis" grupės vadovai laukia premijų. Nueidamas buvęs finansų ministras Vilius Šapoka leido jiems išsidalinti išsidalinti daugiau nei 200 tūkst. eurų vertės bendrovės akcijas.

Lietuvoje – jau antroji vakcinų nuo koronaviruso siunta. Vėl beveik 11 tūkst. dozių. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė ją laikyti sandėly pakartotiniam šiomis dienomis besiskiepijančių medikų skiepijimui, apsidrausdama dėl galimų vakcinos tiekimo sutrikimų. Tuo metu medikų vakcinacija šiandien jau vyksta ir mažesnėse ligoninėse. Bet melagienų skleidėjai irgi nesnaudžia, tad specialistai pataria labai kritiškai žiūrėti į vakcinaciją juodinančias žinutes internete.

Šie metai sunkūs ne tik Lietuvai, bet ir mūsų migrantams. Anksčiau dosniai siuntę užsieniuose uždirbtus pinigus į tėvynę artimiesiems, šiemet išeiviai pinigų perlaidas sumažino beveik perpus. Ekonomistai tai sieja su pandemijos sukelta recesija ir mano, kad lietuviams išeivių paramos reikia vis mažiau – ir patys esą vis geriau gyvename. „Sunkus laikotarpis dabar, kai virusas užpuolė. Kas nori dirbti, netingi, randa darbus. Mūsų klinika buvo uždaryta 4 mėnesius vasarą.

Šeštadienio naktį krovininis automobilis su Lenkijos registracijos numeriais atvyko į Ekstremalių sveikatai situacijų centrą ir jo sandėliuose pareigūnai krovė Lietuvai skirtas dėžes su vakcinomis nuo koronaviruso. „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos į Lietuvą buvo gabenamos slapta, lydint policijos bei „Aro“ pareigūnams. Vakcinų gabenimo maršrutus ir laiką Lietuvos valdininkai slepia baimindamiesi galimų išpuolių prieš krovinius.

Viruso plitimas Lietuvoje nebekontroliuojamas – laboratorijos dirba visu pajėgumu, tačiau to nepakanka. Testavimo apimtis padidinti galima būtų greitaisiais antigeno testais, kurie rezultatą parodo per 15 minučių ir yra gerokai pigesni. Tačiau jų kelionė į Lietuvą labai komplikuota. Kitos šalys šiuos testus jau naudojo greitai tiriant milijonus. Naujoji premjerė ir Sveikatos apsaugos ministras aiškina, kad šių testų pirkimai užstrigę.

Paskutiniame šių metų posėdyje Seimas nusprendė, kad kitąmet prastovose esančių įmonių darbuotojai gaus mažesnes subsidijas nei pasiūlė vyriausybė. Tiesa, politikai žada, kad dosniau bus dalinamos ir darbo paieškos išmokos. Kompensacijų sulauks ir daugiau tėvų, kurie per karantiną sutiks neleisti vaikų į darželius, didės ir vaiko pinigai. O pensijos kitąmet didės ne tik dešimtadaliu, bet ir nuo metų vidurio žadamos papildomos išmokos vienišiems senjorams.

Kitų metų valstybės biudžete – beveik 5 mlrd. eurų deficitas. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis jau gąsdina, kad skolai padengti teks didinti mokesčius. Beveik milijardą valdantieji papildomai skirs kovai su pandemija. Naujoji vyriausybė atsigręžia į prastovose dėl karantino atsidūrusius darbuotojus ir jų darbdavius. Jiems išmokos turėtų didėti.

Naujosios Vyriausybės ministrai dėlioja planą, kaip suvaldyti kononaviruso plitimą. Ministras Arūnas Dulkys kalba apie neišvengiamus gyventojų judėjimo apribojimus. Tiesa, ar sulauksime ir komendanto valandos, dar neatskleidžia. Iš Vyriausybės sklinda žinia, kad griežti ribojimai tęsis mažiausiai iki mėnesio pabaigos. O gyventojai, kol dar gali laisvai važinėti, skuba apsipirkti. Štai Kaune žmonės skuba į parduotuves nerimaudami dėl naujosios Vyriausybės planuojamų ribojimų.

Naujajame Seime – pirmas bandymas įteisinti pasuose vardus ir pavardes su nelietuviškomis raidėmis. Tokį tautinėms mažumoms palankų siūlymą pateikę opoziciniai socialdemokratai jau sulaukė liberalų palaikymo, tačiau Seime šis pasiūlymas palaikymo nesulaukė. Seimas ketvirtadienį po pateikimo atmetė opozicinių socialdemokratų įstatymo projektą dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose, naudojant ir nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis.

Kasdieną tūkstančiams žmonių susergant koronavirusu vyriausybės žvilgsnis vis labiau krypsta į prekybos vietas ir ten besigrūdančius pirkėjus. Vyriausybė jau reikalauja prekybininkus naikinti dalį akcijų ir išpardavimų. Tad ar prieš Kalėdas dar galėsime įsigyti prekių pigiau? Iki Kalėdų liko 3 savaitės. Prekybininkai iš kailio neriasi puošdami parduotuves ir viliodami pabėgti nuo koronaviruso sukaustytos Lietuvos nykumos perkant.

Seimas rengiasi nuotoliniam darbui, tačiau pasiruošimas užtruks. Seimo vadovės vertinimu, iš namų dirbti parlamentarai galės tik šio mėnesio pabaigoje. Be to, seimūnai ginčijasi, kaip reikės saugotis pašalinių asmenų, kad jie ne tik netrukdytų, bet ir už juos nebalsuotų. Aiškėja, kad nors ir turi galimybę, ne visi parlamentarai tikrinasi dėl koronaviruso, tad dalis jų piktinasi, kad Seime dirbti ir toliau nėra saugu.

Per pandemiją nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui Vyriausybė ruošia naują paramos paketą. Nuo Naujųjų metų žada per pusmetį išdalinti 150 mln. eurų. Subsidijų galės prašyti tos įmonės, kurių apyvarta sumažėjo bent 30 procentų. Verslininkai paramos labai laukia, tačiau jau purkštauja, kad jos esą pakaks tik komunaliniams mokesčiams padengti. Sporto klubas dėl karantino skaičiuoja 70 proc. kritusias pajamas. Grupiniai užsiėmimai draudžiami, tad apsilanko vos vienas kitas klientas.

Lietuvoje grėsmingai išplitus koronavirusui, dėmesio centre atsidūrė pradinės mokyklos, kurias vaikai dar gali lankyti. Skirtingos profsąjungos susipliekė, ar ir jose jau laikas įvesti tik nuotolinį mokymą. Tėvai tam priešinasi. O štai vaikai jau labai laukia Kalėdinių atostogų, ypač po to, kai Aurelijus Veryga jas pasiūlė paankstinti.

Prezidentas su naujojo Seimo atstovais aiškinasi, ar pavyks įgyvendinti pažadą Lietuvą paversti gerovės valstybe. Valdžia sutaria, kad pensijos ir algos Lietuvoje per mažos. Tačiau prašnekus, kaip jas reikės didinti, kalba pakrypsta apie mokesčių didinimą. Politikai aptarinėja jau ne tik taršos mokestį ar mokesčių lengvatų naikinimą, bet ir prisiminė Verygos taip ir neįvestą cukraus mokestį, dėl kurio brangtų daugelis nesveikų maisto produktų.

Iš Minsko į Vilnių pabėgęs nuo režimo nukentėjęs baltarusis prašo Lietuvos prokurorų pradėti tyrimą dėl patirtų kankinimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Nukentėjusių baltarusių atstovai žada ir daugiau tokių skundų kitose Europos sąjungos šalyse. Jie viliasi, kad režimo smurtautojų ims ieškoti Interpolas. Tuo metu Baltarusijos prezidentas Lukašenka pareiškė, kad nebebus prezidentas, kai bus pakeista Baltarusijos Konstitucija.

Koronavirusu Lietuvoje serga jau ne tik žmonės, bet ir audinės. Veisykloje prie Jonavos nugaišo beveik 200 audinių ir testai parodė, kad dalis jų užsikrėtusios koronavirusu. Kad virusas audinėse būtų mutevęs kaip Danijoje duomenų nėra. Koronavirusui plintant jau ir tarp gyvūnų, Aurelijus Veryga ragina lietuvius Kalėdas sutikti namie ir nesisvečiuoti. Tuo metu naujosios vyriausybės nariai riboti susitikimų per šventes dar nedrįsta ir ketina stebėti, kaip toliau virusas plis.

Ramūnas Karbauskis ištesėjo pažadą – pasitraukė iš Seimo. Dėl to jis toliau kaltina valdančiuosius, esą engiančius valstiečius. Išėjęs iš Seimo jis viliasi panaikinsiąs kliūtis partiečiams užimti bent keletą įtakingesnių postų. Tačiau iš politikos valstiečių lyderis trauktis nežada – toliau ketina vadovauti partijai ir ją ruošti kitiems rinkimams.

Pirmadienį – Lietuvos kariuomenės diena. Tačiau dėl karantino Vilniaus centre nėra karinio parado, virš miesto neskraido viršgarsiniai naikintuvai. Visgi kariai šią dieną mini – kelia vėliavas ir šaudo salves. Prezidentas Gitanas Nausėda, nors be pompastikos, padėjo gėlių ant nežinomo kareivio kapo Kaune. O kariai tuo metu suka galvas, kur įsirengti naują poligoną, mat žemaičiai priešinasi planui jį įkurti jų žemėse.

Krašto apsaugos savanoriai padeda sveikatos specialistams kovoti su pandemija, tačiau tuo pat metu iš vadų sulaukia priekaištų, kad kai kurių iš jų plaukai, kasos, barzdos ar nagai gadina karišką įvaizdį. Mat tokią išvaizdą draudžia statutas. Kariuomenės vadovybė jau reikalauja viešumoje, ir ypač nuo kamerų, slapstytis uniformuotus barzdočius. Savanorius vadai jau eilę metų maitina pažadais galbūt jų barzdas ir legalizuoti, tačiau padėtis nesikeičia.

Koronavirusas jau ne tik Seime, bet ir Vyriausybėje – užsikrėtė laikinasis krašto apsaugos laikinasis ministras Raimundas Karoblis. Jis su delegacija savaitę lankėsi JAV, o grįžus testas parodė, kad užsikrėtė.  Po šios žinios Pentagone, kur lankėsi lietuviai, pradėtas masinis pareigūnų tikrinimas. Vienam svarbiam Pentagono pareigūnui taip pat patvirtintas koronavirusas. Su juo R. Karoblis taip pat buvo susitikęs, tiesa, dar neaišku, kuris kurį galėjo užkrėsti.

Seime šįkart tikrai karšta. Jokios valdžios nebeturintis Ramūnas Karbauskis apie save ėmė kalbėti naudodamas žodžius „šunauja“. Valdančiųjų ignoruojamas valstiečių lyderis į save atkreipti dėmesį nusprendė pareikšdamas, kad traukiasi iš Seimo. R. Karbauskis jau parašė ir atitinkamą pareiškimą. Tačiau tikina dar galįs ir persigalvoti, jei valdantieji jo paprašys likti ir valstiečiams skirs bent kelis vadovaujančius postus Seime.

Aplinkos ministerija ne tik žmonėms, bet ir įmonėms pradėjo siūlyti po 4000 eurų kompensaciją už perkamus elektromobilius. Tačiau lietuviai atsargūs ir į šiuos dovanojamus pinigus žiūri įtariai. Mat elektromobilių kainos tebėra tokios aukštos, kad ir kompensacijos dar neskatina jų pirkti. Ekspertai sako, kad dėl to paramą daugiausia gaus tie, kas ir taip pirktų elektrinį automobilį ne taupumo sumetimais, o tų, kas renkasi skaičiuodamas kaštus, nuomonės parama nepakeis.

Žuvininkystės tarnyba pradeda rudeninį lašišų ir šlakių dirbtinį veisimą. Sugavę neršti pasirengusias po 10 kilogramų ir daugiau sveriančias žuvis, specialistai paima jų ikrus, kuriuos augins specialiuose inkubatoriuose. Jau pavasarį žada iki 4 tūkstančių užaugintų lašišinių žuvų paleisti į Lietuvos upes. Žuvivaisininkas Linas pradeda lašišų ir šlakių dirbtinį veisimą: „Dabar gaudau šlakio patiną. Išlaikyti nemigdytą sunku. Šlakio patinas nuo patelės skiriasi.

Skirta 26 tūkst. eurų baudų už 9 žuvis. Tačiau net ir tokios tūkstantinės baudos brakonierių neatbaido. Kaip tik šiuo metu aplinkosaugininkams itin karštas metas, mat prasidėjus nerštui draudžiama žvejoti lašišas. Tačiau kone kasdien įvairiausiose šalies vietose jie sulaiko brakonierius, kurie tinklais, durklais ir kitaip žvejoja neršiančias žuvis. Nudurtą lašišą aplinkosaugininkai rado Ukmergės rajone, prie Siesarties upės.

Koronavirusas įsismarkauja, tačiau  negalima pamiršti ir gerumo. Šiandien Pyragų diena, kurią  jau 11 kartą rengia TV3 televizija. Pyragų dieną švęsti ir dalintis gerumu galite visur. Be to, karantinas mus išmokė daug ką daryti ir internetu – net ir švęsti tokią dieną. Šiandien – diena, kai visi geros valios žmonės kepa pyragus, jais dalinasi ir aukoja. Desertinė Panevėžyje Pyragų dienos proga ne tik nuolaidas taiko savo gaminiams, bet ir vaišina.

Jau penktadienį – nuostabi ir prasminga tradicija – „Pyragų diena“! Vėl visa Lietuva keps pyragus, jais dalinsis ir aukos Išsipildymo akcijai. Nors dėl pasaulinės pandemijos šiuo metu daug kam „ne pyragai“‘, tačiau tai negali sustabdyti nuostabios iniciatyvos padėti sunkiai sergantiems mūsų šalies vaikams. Priešingai, šis laikas labai tinka susimąstyti ne tik apie save, bet ir tuos, kuriems dar sunkiau nei daugeliui mūsų.

Vyriausybė 20 eurų padidino kitų metų minimalią algą, o darbdaviai jau ieško būdų, kaip ją sumažinti. Vyriausybė neįsiklausė į jų raginimus palaukti, kaip ekonomiką paveiks antroji koronaviruso banga, tad dabar ragina minimalios algos nedidinti bent patirties neturintiems jaunuoliams. Tačiau profsąjungos, studentų organizacijos bei socialinių reikalų ministerija perspėja, jog tai diskriminacinis siūlymas. Baigęs mokyklą Orestas nusprendė palikti Šiaulius ir studijuoti Vakarų Europoje.

Koronavirusui nevaldomai plintant, keičiasi tvarka ir šalies prekybos centruose. Nuo šiandien visos parduotuvės, vaistinės ir kitos viešos prekybos vietos privalo skaičiuoti pirkėjus ir gali prašyti pirkėjų laukti už durų. Koronavirusas plinta ir tarp prekybos vietų darbuotojų. Be to nuo šiandien draudžiami ir visi masiniai renginiai, išskyrus sporto varžybas ir kultūros renginius, tačiau ir juose salės turės būti pustuštės.