Donatas Brimeris

Šeštajai kadencijai prasibrovęs į Seimą Petras Gražulis jau galanda dantį prieš seksualines mažumas. O šių atstovai nežada nusileisti. Rinkimuose krito premjeras Saulius Skvernelis ir ministras Aurelijus Veryga. Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas meldžiasi, kad patektų į Seimą, mat nesugebėjo įveikti konservatoriaus Edmundo Pupinio. Socialdemokratą nuo gėdos kol kas gelbėja lygus skaičius balsų, tačiau nežinia, ar ilgam. Rinkimų komisija perskaičiuoja balsus.

Ūkininkė Bena laiko tris karves. Ir kasdien septintą ryto turi keltis, kad jas pamelžtų. Dieną gyvuliai praleidžia ganykloje, o 6 valandą vakaro vėl ateina melžimo laikas. Bena jau ruošiasi vakariniam melžimui ir skundžiasi, kad rytoj persukus laikrodžius kitą savaitę karves jau melš valanda vėliau, o tai joms nepatiks. „Tuo pačiu laiku melžiasi. O valanda keičiasi, laiko skirtumas yra. Pienuko sumažėja, kol atsistato, praeina 5 dienos. Sumažėja po 1-2 litrus“, –  pasakoja ūkininkė.

Negalinti biudžetininkams ženkliai kelti algų, Vyriausybė valdininkams leidžia mažiau dirbti ir daugiau ilsėtis. Nuo šiol valdininkams 17 apmokamų darbo dienų bus skirtos poilsiui, mokymams ir sveikatinimuisi, jei jie įstos į profsąjungą valdiškoje įstaigoje. Vyriausybės atstovų teigimu, čia tarsi kompensacija už tai, kad kitąmet tik 1 euru padidės bazinis atlyginimo dydis.

Gaisruose šiemet žūsta daugiau žmonių nei pernai. Ugniagesiai nebežino, ko griebtis ir dėl to kaltina koronavirusą. Esą žmonės daugiau laiko sėdi namuose, girtuokliauja, rūko, o tada žūsta savo pačių sukeltuose gaisruose. Dėl viruso grėsmės pareigūnai nebeina į gyventojų namus tikrinti krosnių ir dūmų detektorių. Dar didesnį mirčių skaičių ugniagesiai prognozuoja po naujų metų,  kai įsigalios draudimas rūkyti balkonuose ir žmonės daugiau rūkys tiesiog namuose, lovoje ar ant sofos.

Plintantis koronavirusas vėl sujauks mokyklų darbą. Po kitos savaitės atostogų mokyklos nebeatsidarys – vaikai vėl turės mokytis iš namų nuotoliniu būdu. Ir ne tik mokytis, nes būreliai taip pat turės dirbti per atstumą arba iš viso stabdyti veiklą. Tiesa, pradinukams bus išimčių. Klaipėdietės Alvydos šeimoje – du vaikai, ir abu pradinukai.

Pralaimėję rinkimus daugiamandatėje apygardoje Lenkų rinkimų akcija ne tik reikalauja perskaičiuoti visos šalies biuletenius, bet ir kelia tarptautinį skandalą. Šou rykliui ir buvusiam Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui prakalbus, kad tokius kaip Tomaševskis reikėtų „šaudyti”, tyrimą pradėjo prokuratūra, o Lenkijos parlamento atstovai kreipėsi į Lietuvos Seimo pirmininką dėl galimo neapykantos kurstymo.

Vyriausioji rinkimų komisija ir policija aiškinasi galimą rinkėjų papirkinėjimą Trakų rajone. Į viešumą iškilo Trakų liberalų susirašinėjimas, kur jie aptarinėja produktų dalinimą gyventojams ir agitaciją. Pričiupti liberalai aiškina, esą juokavo. Tačiau Rinkimų komisija aiškinasi galimą įstatymo pažeidimą, kuris gali turėti partijai labai rimtų pasekmių. Dėl vietos Seime Trakų rajone kaunasi liberalė merė Edita Rudelienė.

Aiškėja, kiek kitąmet didės minimali alga bei atlyginimai dešimtims tūkstančių biudžetininkų ir politikams. Vyriausybė minimalią algą nusprendė didinti apie 20 eurų į „rankas". Politikai ir valdininkai padidėjimą pajus skirtingai. Štai prezidentas gaus 33 eurais daugiau, o paprastam specialistui bus pridėti vos 2-3 eurai. Vaiko pinigai kitąmet didės 10 eurų, iki 70-ties. Marijampolės bibliotekoje Raminta vadovauja multicentrui.

Vilniuje – palaikymo akcija Baltarusijoje protestuojančioms moterims. Gedimino prospektu žygiavo ir Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Vilniaus Gedimino prospektu rėmėjų minioje žygiuoja Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Ši baltarusių ir juos remiančių lietuvių eisena nuo Seimo iki rotušės Vilniuje – solidarumo maršas su Baltarusijos moterimis, protestuojančiomis prieš režimą Baltarusijoje. „Mes turime aiškią strategiją.

Trečiadienį prie Vyriausybės mušdami būgnus profesinių sąjungų atstovai reikalavo skubiai didinti minimalią mėnesinę algą. Šūksniais, kad vergovės ir nepagarbos nebenori, protestuotojai ir profesinės sąjungos spaudžia Vyriausybę ją kelti 30-čia eurų į rankas, tačiau ministras kalba apie trečdaliu mažesnę sumą. Tuo metu darbdaviai minimalios algos kol kas kelti išvis nenori ir prašo palaukti bent rinkimų pabaigos. „Orus darbas – kaip oras balione.

Lietuvoje pajamų nelygybė tebėra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Nors prieš 4 metus į Seimą einantys politikai žadėjo vargšams kone rojų. Štai dabar nauji rinkimai ir vėl liejasi pažadai suvienodinti mokesčius vargšams ir turtingiesiems. Tik dabartiniai valdantieji pažadus dalina jau atsargiau. Pastarajai Seimo kadencijai artėjant prie pabaigos, savo gerove konservatorių ir valstiečių lyderiai skųstis neturėtų.

Pirmadienis – Tarptautinė mokytojų diena. Ir nors iškilmingai jas apdovanoja ministras, sveikina prezidentas, bet šventinę nuotaiką dažnam temdo nerimas dėl vis labiau plintančio koronaviruso ir darbo krūvių. Sergančių mokytojų ir mokinių vis daugiau. Tad mokytojų neguodžia nei žadamos didesnės algos, nei 100 eurų išmokos poilsiui. Vilniaus Šilo mokyklos etikos mokytojas Artūras Adamas Markevič – šių neeilinių pandeminių mokslo metų Meilės Lukšienės premijos laureatas.

Koronaviruso stresą lietuviai malšina apsipirkinėdami. Parduotuvėse tautiečiai pinigų palieka daugiau nei pernai. Prekybininkai džiaugiasi, o Lietuvos bankas jau atsisako savo ankstesnių pesimistinių ekonomikos prognozių ir pripažįsta, kad mūsų šalis pirmąją koronaviruso bangą atlaikė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje. Visgi, atsipalaiduoti žmonėms ekonomistai nepataria. Praėjus karantinui lietuviai vis plačiau praveria pinigines.

Iki Seimo rinkimų likus vos savaitei, šalia parlamento – dar vienas marginalų protestas. Tiesa nepatenkintų susrinko apie pusšimtis – jie protestuoja prieš daugybę įvairiausių Lietuvos skaudulių. Skaudžiausia tema – veido kaukės. Nors koronavirusas muša rekordus, protestuotojai griežtai nusiteikę prieš jas ir moja ranka į policijos pareigūnų prašymus jas užsidėti. Prie Seimo renkasi nepatenkintieji.

Rūkoriams – liūdnos dienos. Traukti žalingą dūmą balkone, terasoje ar lodžijoje taip paprastai nebepavyks. Nuo Naujųjų paprieštaravus kaimynui, tai bus draudžiama. Ieškoti atskiros rūkymo vietos teks ir kavinėse ar viešbučiuose. Seimūnai taip nusprendė ginti nerūkančiųjų teisę į švarų orą, tačiau ir patys neįsivaizduoja, kaip reikės draudimą įgyvendinti ir sugaudyti pažeidėjus. Marijampolietis Romualdas gyvena daugiabutyje ir šiandien jau kokį 10 kartą išeina į balkoną sutraukti cigaretės.

Valstiečiams nepavyko sukurti valstybinių vaistinių, tačiau gali pavykti sumažinti privačių vaistinių kiekį, ir ypač šalies regionuose. Jau nuo sausio kiekvienoje vaistinėje turės dirbti po diplomuotą vaistininką, o jų trūksta. Be jo vaistinė tiesiog turės būti uždaryta. Be to, pasikeitimų sulaukė ir privačios klinikos, dabar vaikus skiepyti gali ne visos.

Valstiečių užmačios Lietuvoje pristeigti valstybinių vaistinių žlugo. Visą kadenciją apie tai kalbėję valdantieji nesugebėjo susirinkti į Seimą lemiamam balsavimui. Nors Seime nebuvo premjero Sauliaus Skvernelio ir ministrų, Karbauskis visą kaltę verčia opozicijai. O štai Veryga nepavykus prastumti valstybinių vaistinių, jau kurs valstybinę internetinę vaistinę. Vilkaviškio ligoninėje šiuo metu veikia 2 vaistinės. Viena yra komercinė ir valdoma vaistinių tinklo.

Statistikos departamentas dabar jau oficialiai apskaičiavo, kiek pandemijos metu lietuviai keliavo ir kiek kelionėms išleido. O tiksliau – sutaupė, nes užsienio išvykoms šiemet paklojome ne 300, o tik 23 mln eurų. Visgi, jau aišku, kad dalis kelionėms svetur sutaupytų sumų liko turistavimui mūsų šalyje, o čia lietuviai pinigų netaupė. Vilniaus oro uostas šiuo metu pustuštis, bet dirba. Galimos tokios kelionių kryptys kaip Ryga, Frankfurtas, Oslas, Varšuva, Londonas.

Lietuvos vežėjai skaičiuoja vis didesnius nuostolius dėl Baltarusijos muitinėse savaitę besitęsiančių priekabių tikrinimų. Vairuotojai Baltarusijoje įstrigę net iki 4 parų. Susisiekimo ministerija kol kas negrasina atsakomosiomis priemonėmis ir kol kas vis laukia Baltarusijos muitininkų oficialių paaiškinimų, kuo gi nusikalto Lietuvos verslininkai. Vairuotojai Medininkų pasienio punkte laukia leidimo įvažiuoti į Baltarusiją ir tikisi čia užtrukti iki 6 valandų, mat eilėje – apie šimtas vilkikų.

Lietuvoje tuoj nebeliks valstybės vadovų, į namus važiuojančių ne naujai išasfaltuotais keliais. Premjeras Saulius Skvernelis savo asfaltą jau turi. Dalia Grybauskaitė – taip pat. Tad eilė atėjo ir prezidentui Gitanui Nausėdai. Šiuo metu šalia jo namų kaip tik įnirtingai pluša darbininkai, tad prezidentas jau greitai galės į namus ir iš savo valdų važiuoti nauju, moderniu keliu, o ne trupančiu asfaltu.

Lukašenkai pareiškus, kad jau mažiau nei po dviejų mėnesių paleis Astravo atominę elektrinę, mūsų šalies ugniagesiai jau ruošiasi žmonių gelbėjimo operacijoms jei atsitiktų katastrofa. Pareigūnai treniruojasi, kaip radiacija užterštose teritorijose ieškos žmonių ir kaip nuo jų kūnų nuplaus radioaktyvias medžiagas. Ugniagesiai jau ruošia ir specialias palapines, kuriose žmonės turės nusiprausti ir pasikeisti drabužius.

Lietuva su amerikiečiais mėgins neprileisti kinų prie modernaus ir labai greito penktos kartos mobilaus ryšio tinklo. Ministras Linkevičius Vašingtone pasirašė atitinkamus susitarimus. Tuo metu dalis lietuvių bijo, kad naujos bangos sugadins jų sveikatą. Ministras Aurelijus Veryga tai mėgina neigti ir kartu su kitais ministrais rezga planą Lietuvoje įkurti naują valstybinį telekomą.

Artėjant Seimo rinkimams – Vilniuje dar nematytas Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių bendras posėdis. Į Valdovų rūmus Saulius Skvernelis pasikvietė visą Lenkijos vyriausybę kartu su premjeru Moravieckiu. Lietuvos ir Lenkijos premjerai negaili vienas kitam liaupsių dėl gerų šalių santykių ir žada vienas kitą remti konfliktuose su Europos Sąjunga. Politologų teigimu, Skvernelis priverstas laviruoti.

Teismas vėl atverčia istorinę ir vieną didžiausių Lietuvoje – Sausio 13-osios bylą. Tik šįkart byla – jau apeliaciniame teisme, o nepatenkintų daug, net 60 skundų tiek iš nuteistųjų, tiek ir prokurorų. Beje, pirmą kartą apeliacinis teismas posėdžiauja ne savo patalpose, o didžiulėje universiteto auditorijoje. Dėl koronaviruso grėsmės ir reikalavimo laikytis atstumo teismuose visos salės tiesiog per mažos. Septyneriems metams kalėti nuteistas Rusijos pilietis Jurijus Melis – vėl teisme.

Dėl koronaviruso lietuvių piniginės nukentėjo mažiau nei pati Finansų ministerija prognozavo anksčiau. Finansų ministras Vilius Šapoka žada, kad algos toliau augs. Tiesa, pilnėjant piniginėms neišvengiamai kyla ir kainos. Labiausiai brangsta paslaugos. Praėjus pusei metų po karantino – paslaugų kainų šuolis. Per karantiną negalėję gauti grožio paslaugų, žmonės stebisi, kodėl dabar už jas turi mokėti brangiau: „Man kaip moteriai aktualu manikiūras, kirpimas pabrango iš karto po karantino.

Valdantieji su prezidentu dėlioja planą, kada ir kaip ankstins mokyklinį amžių. Prezidentas šešiamečius į pirmąją klasę norėjo siųsti jau po dvejų metų, tačiau Vyriausybė ragina nesiversti per galvą ir palaukti. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis šį klausimą siūlo palikti naujam Seimui. Tad panašu, kad tik šiemet antrąjį gimtadienį atšventę mažyliai turės eiti į mokyklą anksčiau – sulaukę šešerių.

Valdininkai įtaria, kad net pusė gręžinių yra nelegalūs ir siūlo trejų metų terminą legalizuotis. Vėliau Aplinkos ministerija siūlo gręžinius perduoti savivaldybėms. Kaip žmonėms būtų atlyginta už jų gręžinius, dar neaišku, tačiau gyventojai jau nerimauja, kad iki šiol neskaičiavę, kiek sunaudoja vandens, neteks ne tik savo gręžinių, bet ir bus priversti susimokėti už kiekvieną vandens litrą. Lazdijų rajone gyvenanti Janina sodyboje turi šulinį, tačiau jo ūkio poreikiams nepakanka.

Lietuvoje koronavirusu jau galėjo persirgti iki 3 proc., arba iki 90 tūkstančių gyventojų. Tai aiškėja iš naujausio universitetų tyrimo, nors oficiali statistika rodo dvidešimt kartų mažesnį sergamumą. Geros naujienos ir keliautojams, nes Lietuvos vyriausybė nuleidžia kartelę paveiktoms šalims, tad daugėja valstybių, iš kurių grįžus nebereikės izoliuotis.

Koronavirusu Lietuvoje siekia naują rekordą – serga jau daugiau žmonių negu pavasarį, taip pat virusas toliau plinta mokyklose. Tuo metu ministras Aurelijus Veryga ragina nepanikuoti, kviečia vaikus toliau eiti į mokyklas ir vengti nuotolinio mokymo. O štai mokytojai, sulaukę galimybės nemokamai pasitikrinti, mokytojai plūsta tirtis dėl koronaviruso. Vilniaus Daukanto progimnazijos mokytoja – mobiliajame koronaviruso patikros punkte šalia Siemens arenos.

Į viešumą lenda vis daugiau šokiruojančių faktų apie siaubingomis sąlygomis Lietuvoje laikomus augintinius veislynuose. Sukrečiančius vaizdus TV3 žinios užfiksavo šunų veisykloje Širvintose. Gyvūnų mylėtojai šią vietą vadina tiesiog šunų pragaru ir koncentracijos stovykla. O šeimininkas nekviestus svečius veja ir grasina policija. Šunų gynėjai šiurpsta nuo šių vaizdų, kuriuos išvydo atvykę į šią Širvintose esančią šunų veisyklą.

Prasidėjo rugsėjis, o su juo ir didmiesčių gyventojų skausmas – eismo spūstys. Vairuotojai piktinasi, esą miesto valdžia gatvių beveik neplatina, tačiau tik stato vis daugiau šviesoforų, riboja eismą senamiestyje. Tačiau eismo reguliuotojai nepatenkintus gyventojus kviečia pradėti mažinti spūstis nuo savęs – nustoti važinėti mašinoje po vieną. O neapsikentę stovinčių vairuotojų prie naujų žalio signalo šviesoforų, valdininkai mieste net prikabino lentų su taisyklių išaiškinimais.

Orai šąla, tad neišvengiamai artėja ir ligų sezonas. Tačiau epidemiologai džiaugiasi, kad koronaviruso baimė žmones išmokė labiau saugotis infekcijų. Pernai fiksuota daug mažiau peršalimo ligonių nei anksčiau. Žmonės jau dabar gydymo įstaigose reikalauja skiepų nuo gripo. Tačiau ministras Veryga neguodžia – vakcinų užteks tik dešimtadaliui lietuvių. Modernų tūkstantį eurų kainuojantį termometrą savo auklėtiniams pastatė Vilniaus licėjaus vadovybė.

Vilniuje – Lukašenkos persekiojamų ir engiamų Baltarusijos opozicijos atstovų antplūdis. Seime ir užsienio reikalų ministerijoje baltarusiai reikalauja griežtinti sankcijas Aleksandrui Lukašenkai ir jo rėmėjams. Lietuvos politikai jiems pritaria. O kad paprasti baltarusiai neprarastų vilties priešintis režimui, opozicionieriai prašo žmonėms suteikti europinės gerovės viziją – laisvai keliauti ir dirbti visoje Europos Sąjungoje.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka – nepageidaujamas Lietuvoje. Kartu su Latvija ir Estija, Lietuva taip baudžia jį ir dar apie 30 Baltarusijos pareigūnų už rinkimų klastojimą ir protestuotojų žudynes. Lukašenka grasina sankcijomis smogti atgal  – žada per Lietuvą vežamus baltarusiškus krovinius nukreipti kitur.

Jau greitai elektra taps panašia preke į mobilųjį ryšį. Ir elektros kainų valstybinė komisija nebereguliuos – mokėsime tiek, kiek paprašys jos pardavėjai. Valdžia tvirtina, esą kainas sutvarkys konkurencija, mat elektros pardavėjų bus nebe vienas, tačiau vis daugiau balsų girdisi,  kad elektros kainos kils.

Lietuvos darbo rinkoje – neregėti paradoksai. Nors nedarbo lygis rekordinis, bet kartu darbdaviai neranda norinčių dirbti. Aiškėja, kad dešimtys tūkstančių tariamų bedarbių tokiais tik skelbiasi, kad ištisą pusmetį kas mėnesį gautų po 200 € išmokas esą darbo paieškai. Aiškėjant galimam dešimčių milijonų eurų švaistymui, ministras Kukuraitis jau grasina tikrinti apsimetėlius bedarbius ir išmokų nebemokėti. Vilniaus viešajame transporte trūksta vairuotojų.

Įtarimai galima korupcija Utenos merui Alvydui Katinui milijono vertės sklypų išpirkimo projekte. Kaip tik ant mero žmonos sklypų jo savivaldybės administracija planuoja statyti pramonės parką. Kadangi sklypai privatūs, už mokesčių mokėtojų pinigus valdininkai ketina sklypus išpirkti. Opozicija reikalauja antikorupcinio tyrimo nuogąstaudama, kad mero šeima už beverčius sklypus gali susižerti net 200 tūkst eurų. Rytinis Utenos pakraštys, priešais įsikūrusios miesto pramonės įmonės.

Vilniaus medikai šešiametei mergaitei, turinčiai įgimtą kojos ligą, suteikia viltį vaikščioti. Mažametė jau buvo iškentusi daugybę nesėkmingų operacijų. Šįkart medikai pirmą kartą mūsų šalyje atliko unikalią kojos operaciją – panaudojo augančiu vadinamą ypatingą titano implantą. Šešiametė Adrijana gali vaikščioti tik pasišokinėdama ant vienos kojos arba pasiremdama ramentais, mat jau gimė turėdama retą genetinę blauzdikaulio patologiją. „Koja negyja, grįžta į pradinę padėtį.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius reikalauja Lietuvos paštą paversti banku, jame dalyti gyventojams mokėjimo korteles ir paskolas, laikyti žmonių indėlius. Lietuvos paštas jau ruošiasi teikti daugiau finansinių paslaugų ir gyventojų antplūdžiui. Tuo metu prezidentūra perspėja atidžiai paskaičiuoti, ar apsimoka valstybinei įstaigai prisiimti veiklų, kurių kratosi komerciniai bankai.

Mokslo metai Lietuvoje prasidės laiku, rugsėjo pirmąją. Ištisus pusę metų klasėse nesėdėję moksleiviai turės vėl pratintis prie įprastinių pamokų ir naujų higienos reikalavimų. Visgi, mokyklos ruošiasi ir galimiems koronaviruso protrūkiams, kurių metu gali tekti užsidaryti ir vėl mokyti vaikus nuotoliniu būdu. Tiesa, ar tam tinkamai apsiruošta, dalis abejoja. Vilniaus Simono Daukanto progimnazija jau ruošiasi artėjantiems mokslo metams.

Šią savaitę „Sodra" senjorams pradės mokėti vienkartines 200 eurų išmokas. Žmonės su nekantrumu laukia šių pinigų, tačiau dalis skundžiasi per karantiną turėję kur kas didesnių nuostolių, ypač dėl sutrikusio gydymo įstaigų darbo. Vilnietis Anatolijus yra senjoras, o jo pensija – didesnė nei vidutinė – 500 eurų. Tačiau turint ir tokias mėnesio pajamas sostinėje, anot jo, būtų sunku.

Tėvai skundžiasi, kad ėmė sirgti vaikai, ir dėl to kaltina darželius, kurie vasarą suvaro visus vaikus į vieną grupę. Tėvai reikalauja laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymo grupes izoliuoti ir nejungti, tačiau, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, į tai nereaguoja ir ministerijos sprendimuose draudimo jungti grupes neįžvelgia. Vilnietė Erika šiuo metu priversta namuose slaugyti savo sunegalavusią dukrą. Mergaitė sloguoja, tad į darželį eiti negali.

Briuselyje suderėjęs rekordinę ES paramą Lietuvai, prezidentas Gitanas Nausėda jau grūmoja Vyriausybei ir tikina, kad akylai stebėsiąs, kam bus dalinami europiniai milijardai. Prezidentas vyriausybės reikalauja remti tuos verslus, kurie skaitmenizuos Lietuvą ir išsaugos žalią aplinką. Prezidentas užsimojo apriboti paramą stambiems ūkininkams. Žemės ūkio ministras tokiu pasiūlymu nesižavi, o Ramūnas Karbauskis sako, kad sprendimai dar rengiami. Vilniuje pastatyta atliekų rūšiavimo gamykla.

Pilaitėje gyventojai sukilo prieš savo pamėgtos poilsio vietos planuojamą užstatymą. Sklypo savininkai tvirtina pasiryžę dalį parko užstatyti, mat sklypas jiems priklauso. Tačiau miestiečiai jau skundžiasi Seimui ir savivaldybei, nenori, kad po jų langais vietoje medžių išdygtų nauji daugiabučiai. Pakraščiuose medžiais apsodinta dauba Pilaitės pakraštyje tapo vietos gyventojų ir daugiabučių statytojų kivirčų židiniu.

Koronavirusu sergantis Kauno klinikų pacientas iš ligoninės pabėgo antrąkart. Ir vėl per palatos langą. O Lietuvoje nustatyti dar 7 koronaviruso infekcijos atvejai. Neaiškiomis aplinkybėmis susirgo vienas Šiaulių parduotuvės darbuotojas. Du atvejai – įvežtiniai iš Jungtinės Karalystės ir Omano, o dar keturi susirgimai susiję su ankstesniais protrūkiais. Iš Kauno klinikinės ligoninės koronavirusu sergantis 54-erių Domininkas Armalis dingo šįryt po pusryčių.

Koronavirusas Lietuvoje plinta vis plačiau, ir ypač Kaune. Susirgo mažiausiai 5 „Kauno autobusų“ darbuotojai. O ši bendrovė vežioja miesto gyventojus autobusais ir troleibusais. Po tris naujus Covid 19 atvejus nustatyta ir Vilniaus, Panevėžio apskrityse bei Molėtuose. Pastarąją parą Lietuvoje nustatyti iš viso 15 koronavirusu užsikrėtę žmonės. Kauno autobusų bendrovės mikroautobusas, įmonės darbuotojų įtarimu, ir galėjo tapti koronaviruso platinimo mašina.

Valdžia giriasi, kad Lietuvoje jau mažėja skurstančiųjų. Po ketverius metus trukusios padėties blogėjimo, esą dabar jau mažiau skursta ne tik pensininkai, bet ir vaikai bei šeimos. Tačiau Prezidentūra sako, kad džiaugtis dar anksti ir iki gerovės valstybės dar labai labai toli. 79-erių metų Albinos senatvės pensija – 250 eurų. Dar 20 eurų „Sodra“ prideda našlės pensijos. Moteris neslepia: išgyventi iš tokių pinigų būtų labai sunku.

Tarp Lietuvos ir Rusijos vėl įsiplieskė žodžių karas dėl istorijos ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių okupacijos traktavimo. Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos šalių lyderius perspėja dėl vis garsiau reiškiamo Kremliaus melo ir propagandos pavojų. Tačiau sulaukė ne tiek ES lyderių, o Rusijos vyriausybės atsako. Prieš aštuoniasdešimt metų Stalinas su Hitleriu pasidalina Europą, draugiškai okupuoja Lenkiją, o neilgai trukus sovietinė armija įžengia į Lietuvą.

ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų. Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti. Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja, kad prioritetas būtų žaliajai ekonomikai ir skaitmenizacijai.