REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teismas vėl atverčia istorinę ir vieną didžiausių Lietuvoje – Sausio 13-osios bylą. Tik šįkart byla – jau apeliaciniame teisme, o nepatenkintų daug, net 60 skundų tiek iš nuteistųjų, tiek ir prokurorų. Beje, pirmą kartą apeliacinis teismas posėdžiauja ne savo patalpose, o didžiulėje universiteto auditorijoje. Dėl koronaviruso grėsmės ir reikalavimo laikytis atstumo teismuose visos salės tiesiog per mažos.

Teismas vėl atverčia istorinę ir vieną didžiausių Lietuvoje – Sausio 13-osios bylą. Tik šįkart byla – jau apeliaciniame teisme, o nepatenkintų daug, net 60 skundų tiek iš nuteistųjų, tiek ir prokurorų. Beje, pirmą kartą apeliacinis teismas posėdžiauja ne savo patalpose, o didžiulėje universiteto auditorijoje. Dėl koronaviruso grėsmės ir reikalavimo laikytis atstumo teismuose visos salės tiesiog per mažos.

REKLAMA

Septyneriems metams kalėti nuteistas Rusijos pilietis Jurijus Melis – vėl teisme. Per sausio įvykius jis buvo viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmavusių sovietinės armijos tankų. Į teismą jis atvesdintas, mat prasideda Sausio 13-osios bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme. Meliui kalėti beliko pusmetis, prokurorai prašo jam bausmę pratęsti dar trejiems metams.

„Atsižvelgti į jauną amžių nereiškia, kad yra galimybė skirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą ir jo sunkumą, kilusias pasekmes“, – sako prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu Jurijaus Melio advokatė reikalauja bylą nutraukti ir iš Kybartų pataisos namų jį paleisti į laisvę.

„Jis yra gavęs įsakymą, atlikęs nurodymą ir viskas. Pats nieko nesprendė jokių aktyvių, sąmoningų veiksmų nėra atlikęs“, – pasakoja advokatė Galina Kardanovskaja.

REKLAMA

Teisme ir Vilniuje gyvenantis buvęs karininkas Valerijus Ivanovas, kuris skundžia jam skirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Byloje minimas ir 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, kuriam už akių teismas pernai skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau nuteistasis šiemet vasarį mirė. Tad gynėjų prašymo nutraukti bylą prokurorai neginčija.

14 metų laisvės atėmimo bausme už akių nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas. O štai buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui, kurį Austrijos pareigūnai Lietuvos prašymu jau buvo prieš 9 metus sulaikę, tačiau paleido, teismas skyrė 12 metų nelaisvės. Rusijoje gyvenančio nusikaltėlio gynėjas šią bausmę skundžia.

REKLAMA
REKLAMA

„Nėra individualizuotos kaltės nė vieno, urmu yra inkriminuojamos sudėtys visiems vienodos. Mano ginamajam Golovatovui, Meliui – tie patys straipsniai. Jie patys vienu metu laikė tanką ir šaudė tuščiais šoviniais į orą?“, – teigia advokatas Ryšardas Burda.

Tuo metu per sausio įvykius Seimui vadovavęs Vytautas Landsbergis prokurorams priekaištauja, kad tarp nuteistųjų nėra tuometinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo.

„Didelis nusikaltėlis yra Maskvoje. Jis per didelis, kad būtų baudžiamas, o kiti yra Lietuvoje po kažkokia priedanga. Net netiriami dalyviai, kurie ėjo prieš Lietuvos valstybę. Man atrodo, yra susitarimas prokurorinis ir politinis“, – kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nepakako byloje įrodymų dėl Gorbačiovo kaltės. Be įrodymų negalime eiti į teismą. Galime daug girdėti, žinoti, bet neturint pagrįstų įrodymų, nežinau, kokie prokurorai eina į teismą“, – sako prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė.

Vilniaus apygardos teismas pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo 4 iki 14 metų. Tačiau absoliuti dauguma jų  nuo bausmės išsisuka, mat Rusija ir Baltarusija jų Lietuvai neišduoda.

Šiandien pradedamame apeliaciniame procese – net 61 skundas. Prokurorai reikalauja televizijos bokšto gynėjus žudžiusius ir luošinusius kariškius bausti ilgesnėmis laisvės atėmimo bausmėmis. Nuteistųjų advokatai, atvirkščiai, jų atsakomybę mėgina neigti ir reikalauja išteisinti, bausmes švelninti ar iš viso bylas nutraukti. O štai vyro ir tėvo prie televizijos bokšto netekę Povilaičiai už moralines žaizdas mėgina prisiteisti bent 300 tūkst. eurų kompensaciją.

REKLAMA

„Dalyvauju teismo procese, nes tai labai svarbus įvykis. Esu padavęs apeliacinį pareiškimą, nes mano ieškinys buvo atmestas“, – pasakoja nukentėjusysis Robertas Povilaitis.

„Atstovauju R. Povilaitį ir jo mamą Povilaitienę. Abiejų atžvilgiu buvo civiliniai ieškiniai atmesti. Prašome ieškinius tenkinti apeliaciniais skundais“, – teigia nukentėjusiųjų advokatas Albertas Buta.

Sausio 13-osios bylos nagrinėjimas apeliaciniame teisme turėjo prasidėti dar prieš pusmetį, kovą. Tačiau jį sutrukdė karantinas. O ir šiandien prasidėjęs posėdis vyksta ne teismo, o Riomerio universiteto patalpose. Universitetas iki Kalėdų sutiko įsileisti į šią 400 vietų auditoriją gausų teisėjų advokatų bei nukentėjusiųjų būrį, mat teismas neturi tokios didelės salės, kur laikydamiesi saugaus atstumo vienas nuo kito sutilptų tiek posėdžio dalyvių.

REKLAMA

„Teismo salėje negalime užtikrinti žmonių saugumo, sveikatos specialistų rekomendacijų, neturime tokių patalpų. Taigi kreipėmės į M. Romerio universitetą ir esame dėkingi už suteiktas patalpas ir pagalbą“, – kalbėjo Apeliacinio teismo atstovė Vilma Budėnienė.

„Procesas studijų jokiu būdu nesustojo. Pasiskirstėme kitom auditorijom, mišrus studijų modelis taikomas, iš dalies nuotoliniu būdu mokomės, kiti auditorijose, kurios laisvos“, – sako Romerio universiteto atstovas Juozas Valčiukas.

Auditorija su tiesiogine teismo posėdžio transliacija yra skirta žurnalistams ir kitiems asmenims, norintiems stebėti posėdžius. Universitete atskiri kambariai skirti ir teisėjams bei apsaugos lydimam nuteistajam Jurijui Meliui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų