Donatas Brimeris

Prezidentas Gitanas Nausėda po ilgos koronaviruso pertraukos vėl lankosi Briuselyje. Ten jis derasi dėl milijardinės europinės paramos Lietuvai. Ekspertai pažymi, kad dėl koronaviruso pandemijos Lietuva sulauks įspūdingo dydžio paramos. Tačiau labai svarbu, kad europiniai milijardai nebūtų iššvaistyti ir išvogti, bet kurtų gerovės valstybę ir mažintų lietuvių skurdą. Briuselio gatvėje prezidentas Nausėda – be kaukės, tačiau tarp kitų Europos sąjungos šalių vadovų jau tenka saugotis.

Baltarusiai jau tuoj paleis Astravo atominę elektrinę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengiasi atvykti į jos atidarymą, kuris, anot „Rosatomo" vadovo, turi įvykti rugpjūčio pradžioje. Tai reiškia, kad atominis reaktorius Lietuvos pašonėje bus užkurtas jau po trijų savaičių, prieš pat Baltarusijos prezidento rinkimus, kuriuos bet kokia kaina siekia laimėti Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja baltarusius, kad skubotas Astravo atominės elektrinės paleidimas kels pavojų visam regionui. Kartu jis perspėja Baltarusijos valdininkus, kad jie nesitikėtų rezervinės elektros iš Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Neva net jei avarijos grėsmės atveju Lietuva suteiktų pagalbą, pateiktų kaimynei milijonų eurų sąskaitą.  Prezidentas Nausėda – prie Nemuno pastatytoje Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.

Koronavirusui atslūgus, lietuviams atsiveria vis daugiau šalių. O apsiperkant kortele Lenkijoje ir kitose šalyse, kuriose galioja ne euras, tenka laužyti galvą, kuria valiuta mokėti labiau apsimoka. Eurobiurokratai bankams jau įvedė naują direktyvą, kad pirkėjai aiškiai matytų įkainius ir galėtų sutaupyti. Anglijoje gyvenantis Robertas grįžęs į Vilnių pailsėti nusprendė bankomate išsigryninti eurų. Jo banko kortelė išduota Anglijoje, o sąskaitoje – svarai.

Profesinės sąjungos reikalauja didinti minimalią algą. Ir jau nebe 20, o 50 eurų. Esą kelti algas uždirbantiems mažiausiai būtina, nes ne tik nesustodamos kyla kainos, bet ir algos viešajame sektoriuje. Tačiau vyriausybė didinti minimalios algos kol kas nenori, ragina neskubėti, mat dar neaišku, kaip šalies ekonomika kapstysis iš koronaviruso krizės. Meistras ruošia vilkiką tolimam reisui. Alytaus įmonėje „Vilktukas“ iš viso dirba apie 60 darbuotojų.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Tarptautinio valiutos fondo atstovais tariasi, koks Lietuvoje bus valstybinis bankas. Siekdami valdžios valstiečiai žadėjo sukurti banką gyventojams, kenčiantiems nuo didžiulių bankų įkainių. Tačiau aiškėja, kad prezidentas ir valdantieji banką kurpia pirmiausia verslininkams, o ne gyventojams. Lietuviškos bankininkystės realybė. Nors prieš kurį laiką buvo vieno komercinių bankų aptarnavimo padalinys, dabar jis uždarytas.

Vyriausybė gyrėsi, kad per karantiną verslui kompensuos pusę nuomos išlaidų. Tačiau be subsidijų iki šiol vargsta dešimtys tūkstančių turgaus prekeivių. Po ilgų ginčų Vyriausybė nusileido ir jau žada padalinti turgaus prekeiviams vienkartines išmokas po 300 eurų. Valdininkai nusprendė nebesigilinti, kiek prekeiviai iš tiesų išleidžia nuomai ir visiems skirti vienodas išmokas.

Pandemijos sunkmetis jau grasina ir pensijoms. Nors Lietuvoje pensijos vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje, gali būti, kad kitąmet, kaip žadėta, jos nebedidės. Įstatymas draudžia jas kelti šalį užklupus sunkmečiui. Prezidentas Gitanas Nausėda su ministru Linu Kukuraičiu jau svarsto, kaip bėdą spręsti – pensijas įšaldyti ar taisyti įstatymą ir visgi jas didinti. Tačiau iš kokio katilo paimtų pinigų joms kelti, neaišku. Dėl koronaviruso Lietuvą užklupęs sunkmetis jau grasina ir pensijoms.

Eilės šiomis dienomis ne tik „Regitroje", apgultis – ir didžiųjų miestų Mokesčių inspekcijos padaliniuose. Baigiasi terminas deklaruoti metų pajamas, tad žmonės grūdasi ir ten. Tačiau atėję gyventojai išeina nieko nepešę. Koronaviruso ekstremali padėtis nesibaigė, todėl Vilniuje aptarnaujami tik iš anksto užsirašę žmonės. O kas nespėjo, užeiti kviečiami tik po dviejų savaičių.

„Sodra“ jau skelbia, kam karantino metu pajamos krito, o kam kopė aukštyn. Visgi matyti, kad Lietuva po truputį kopia iš koronaviruso nuosmukio. Ekonomistai daugumai žada algas ne mažesnes nei buvo pernai. O tuo pasinaudodamos profsąjungos jau reikalauja didinti minimalų užmokestį. Marijampolietis Arūnas Reinikis valdo leidybos įmonę bei kanceliarinių prekių parduotuvę, samdo 9 darbuotojus.

Pasibaigus karantinui lietuviai užgulė techninės apžiūros centrus. Vilniuje vairuotojai dūsta karštyje ilgose eilėse, kad gautų leidimą važiuoti. Apžiūros centrų atstovai tikina greičiau suktis jau nebesugebantys. Būtent dabar, pasibaigus karantinui, prasidėjo lankytojų pikas. Susigrūdo ir tie, kas nevažiavo per karantiną, ir ką tik įsigiję mašinas. Iki šiol 50 tūkst automobilių važinėja be techninės apžiūros, kurios turėjo būti patikrintos per karantiną.

Jau po dviejų savaičių kaupiantiems pensijų fonduose išmokas pradės mokėti nebe draudimo kompanijos, o „Sodra“. Ji paruošė netgi specialią skaičiuoklę, kad gyventojams būtų lengviau pasirinkti. Visgi dauguma išmokų prognozuojamos mažesnės nei 50 eurų, tad Seime jau pasigirsta siūlymų vėl leisti nusivylusiems privačiu kaupimu žmonėms iš jo bet kada pasitraukti. Vilniečiui Jonui iki pensijos liko vos pora metų. Nors privatus pensijų kaupimas Lietuvoje veikia jau 16 metų, vyras juo nesusižavėjo.

Restoranų verslą sunkmetis sukrėtė itin skaudžiai, o kartu nukentėjo ir darbuotojai. Panevėžietė Natalija – virėja. Nenujausdama krizės moteris kovo mėnesį nusprendė pakeisti darbovietę – pereiti iš vieno baro į kitą. Kaip tik tuo metu prasidėjo karantinas, ir moteris liko be darbo.   „Stovėjau darbo biržoje karantino metu, gavau išmoką bedarbio“, – pasakoja virėja Natalija Miknevičienė. Visgi moteris nosies nenukabino ir ieškojo papildomų uždarbių.

Artėjant naujiems Seimo rinkimams valdantieji valstiečiai prisiminė savo senus rinkiminius pažadus ir vėl grasina gydymo įstaigose prikurti valstybinių vaistinių. Visgi, šis planas jiems ir vėl stringa. Neužkrauti mokesčių mokėtojams abejotino verslo ragina ir Konkurencijos taryba, ir verslo organizacijos. Vaistų saugyklas ligoninėse ir poliklinikose valstiečiai užsimojo paversti vaistinėmis.

Lietuvos ir Latvijos ministrai pykstasi dėl baltarusiškos elektros. Latviai nori uždirbti ir spaudžia lietuvius neprieštarauti, kad Astravo elektra patektų į Baltijos rinką, tuo metu ministras Linas Linkevičius ragina latvius atsikvošėti ir nesusigundyti pigia elektra. Ministras perspėja, kad ateityje už ją gali tekti sumokėti brangią politinę kainą. Anti-astraviečiai vis garsiau reikalauja energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną trauktis iš derybų, tačiau prezidentas Nausėda jį toliau remia.

Prieš Astravo jėgainę nusistačiusi Lietuva sulaukė Lenkijos paramos. Premjeras Saulius Skvernelis iš Lenkijos premjero išgirdo patikinimą, kad į savo šalį lenkai taip pat nepriims nesaugios Astravo elektros. O jei Astravo elektra visgi patektų į Baltijos šalis, Lenkija grasina nebetiesti kabelio jūroje į Lietuvą ir taip iškiltų grėsmė visų Baltijos šalių prisijungimui prie svarbių Vakarų Europos tinklų.

Susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui didėja nemalonumai dėl sukauptų įspūdingų turtų. Prezidento pasitikėjimą praradęs valdančiųjų ministras blaškosi aiškindamas, kiek pinigų beveik prieš dešimtmetį laikė bankuose – pusę milijono eurų ar litų. Anuomet oficialiai jis nurodė pardavęs vos vieną mažą savo sklypelį. Susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių klampina jau ne tik itin brangi ir galima korupcija kvepianti šio jo namo renovacija. Narkevičius painiojasi savo turtų deklaracijose.

Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien lankosi pasienyje su Latvija – Naujojoje Akmenėje. Ten jis rūpinasi, kaip skatinti krašto ekonominį aktyvumą ir ragina išnaudoti Zoknių oro uosto potencialą. Tuo metu pirmoji ponia Diana lanko neįgaliuosius ir senjorus. Žmonės neslepia džiaugsmo, kad jų kraštą aplankė tokie svečiai, o didžiausias jų noras – kad nepaisant karantino pirmoji ponia nusiimtų kaukę, parodytų veidą ir kartu nusifotografuotų.

Valdantieji jau ruošiasi didesnių pandeminių vaiko pinigų išmokėjimui. Prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlius, Seimas nusprendė liepą vaikams skirti trigubo dydžio išmokas. Tiesa, vyriausybė jau nuogąstauja, kas bus vėliau. Seimas dar pernai įstatymu pasižadėjo vaiko pinigus kitąmet toliau didinti bent 10 eurų. Tačiau, ar bus iš ko? Vaikai džiaugiasi vasariškais orais ir pramogomis, o tėvai jau skaičiuoja, kur išleis papildomus vaiko pinigus.

Artėjančiais mokslo metais Lietuvoje sulauksime naujovių. Mokykloms išgyvenant koronaviruso grėsmę vyriausybė sutinka, kad vaikai mokytųsi namuose visai be mokytojų. Ir ne nuotoliniu būdu, o su tėvais. Vyriausybė parengė mokymosi šeimoje tvarką. Tiesa, tėvams ji kelia daug keblumų, mat valdininkai ketina akylai prižiūrėti, ko, ir kaip tėvai mokys savo atžalas. Privati mokykla Vilniuje vaikus moko betarpiškai savo patalpose, taip pat ir nuotoliniu būdu.

Nesulaukdami bylų baigties, žmonės reikalauja teismus greičiau suktis. Tačiau teisėjai atkerta, kad ir taip buvo perkrauti bylomis. O karantinas viską dar labiau apsunkino, tad teisėjai gąsdina, kad sprendimai bylose gali atsidėti metams ir dar ilgiau. Teisingumo ministras ir prezidentas suka galvas, kaip pagreitinti teismų darbą ir jau kuria planą, kaip dalį teisėjų darbų perleisti notarams ir antstoliams.

Artėjant rinkimams Seimas trykšta dosnumu. Vaikams jau ruošiamos išmokos po 120 ir 200 eurų. Priešpensinio amžiaus dirbantiesiems, atsidūrusiems prastovose algas žada apmokėti valstybė. Bet tuo gerumas nesibaigia – rudeniui ruošiama ir dar viena kalendorinė šventė – senelių diena, kuriai seimūnai trokšta tokios pačios svarbos kaip ir neseniai minėtai motinos dienai bei savaitgalį artėjančiai tėvo dienai. Sutuoktiniai Neringa ir Romas džiaugiasi šylančiais orais ir augančiomis dukromis.

Vyriausybei niekaip nepavyksta įkalbėti Latvijos valdžią atsisakyti pirkti nesaugios Astravo atominės jėgainės elektros. Tad premjeras Saulius Skvernelis jau laukia Europos Komisijos paramos, o konservatoriai reikalauja energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno atsistatydinimo. Tuo metu latviai, pirkdami Astravo elektrą, tikisi ne tik daugiau baltarusių krovinių savo uostuose, bet ir gerai uždirbti perparduodant baltarusišką elektrą, ją galimai pardavinėtų Kremliui lojalios bendrovės.

Seime toliau skinasi kelią subsidijos priešpensinio amžiaus darbuotojams. 60-mečiams ir vyresniems valdantieji žada dešimtadaliu didesnes subsidijas nei kitiems darbuotojams. Vyriausiems darbuotojams per sunkmetį esą labiausiai gresia atleidimas, tad valdantieji pinigais viliasi suminkštinti darbdavių širdis. Opozicija tai vadina rinkėjų papirkinėjimu ir gresiančios atleidimų bangos vilkinimu iki rinkimų.

Kaip padėti šeimoms, kuriose smurtaujama, valdininkai sunkiai besugalvoja. Tęsiasi kūdikių žūtys dėl nepriežiūros, nemažėja ir fizinio smurto šeimose. Valdininkai skundžiasi, kad per karantiną dar mažiau sužino, kas dedasi šeimose. Vilnietė Margarita prie krūtinės glaudžia savo vos trijų mėnesių dukrytę. Jauna mama sakosi trokštanti mažylę iš čia išsinešti ir auginti nuosavuose namuose. Tačiau realybė kita – kaip rizikingą šeimą valdininkai joms liepia gyventi krizių namuose Vilniuje.

Karantinui vis labiau švelnėjant, ekonomistai jau stebi pirmuosius kilimo iš ekonominės duobės ženklus. Du mėnesius susilaikę nuo nebūtinų pirkinių, gyventojai vis plačiau atveria pinigines ir drąsiau išlaidauja. Tad juodžiausio koronaviruso mėnesio titulo Lietuvoje gali nusipelnyti jau praėjęs balandis. Visgi visos šalies ekonomikos atsigavimo dar teks palaukti, mat dar nežinia, kada sulauks buvusių užsakymų užsienyje eksportui dirbanti pramonė. Kristina prekiauja vaikų drabužiais ir batais.

Ar šiukšlintojus miške prilyginti brakonieriams ir juos bausti ne tik piniginėmis baudomis, bet ir konfiskuoti mašiną? Dėl to vėl ginčijasi Seimas. Kasdien sunkvežimius šiukšlių miškuose surenkantys girininkai ragina šiukšlintojus bausti kuo griežčiau. Tačiau aplinkos ministras mano, kad sankcijų didinimas nepadės ir ragina ne gąsdinti gyventojus bausmėmis, bet įrengti kuo daugiau aikštelių ir konteinerių, kur jie galėtų patogiai šiukšles suvežti. Miškas netoli Vilniaus, prie Mickūnų.

Apie karantino pabaigą prakalbusi vyriausybė jau skelbia ir naują ekonomikos skatinimo planą. Per 6 milijardus eurų vyriausybė žada išdalinti įmonėms, kad paskatintų modernią gamybą Lietuvoje. Per pandemiją sutrikus prekių tiekimui iš Kinijos, valdininkai tikisi gamybos bumo Lietuvoje. Finansų ministras Vilius Šapoka jau žada, kad kiekvienas investuotas euras atneš 2 eurų grąžą. Tačiau ekspertai ragina labai atidžiai stebėti, kas gi iš tiesų pasidalins biudžeto ir ES paramos 6 milijardus eurų.

Šiuo metu Lietuvoje darželiuose sujudimas – ruošiamasi ne tik vaikų grįžimui po karantino, bet ir sudaromos naujos grupės, o tėvams neramu, ar gaus vietą darželyje šalia namų. Tuo metu Seimas liepia Vyriausybei sukurti nacionalinę elektroninę priėmimo į darželius sistemą. Seimūnai deklaruoja panaikinsią korupciją darželiuose, tačiau savivaldybių atstovai naują tvarką vertina skeptiškai. Mamos lydimi mažyliai gyvena Rastinėnuose, esančiuose už 10 kilometrų nuo Vilniaus vakarinio pakraščio.

Karantiną pratęsus iki vasaros, dalį įstaigų ir verslo Vyriausybė vėl grąžina į darbus. Netrukus vėl atsidarys visi darželiai. Kada bus atvertos pradinės mokyklos, ministrai dar svarsto. Karantino sąlygas valdžia švelnina ir praneša, kad jau greitai galėsime vėl taisytis dantis ir keliauti ne tik po Lietuvą. Du vaikučiai pastaruosius du mėnesius dienas leidžia namie kartu su mama.

Naftos kainos nukrito į rekordines žemumas, tačiau Lietuvos degalinėse tai beveik  nesijaučia. Dėl to jau siunta ir eiliniai vairuotojai ir vežėjai, o Seime pasigirsta siūlymų ieškoti kartelinių susitarimų. Tačiau Konkurencijos taryba siūlo ne ieškoti kaltų, o didinti konkurenciją. TV3 aiškinasi, kodėl Lietuvos degalinėse kainos tebesilaiko aukštumose ir kas iš to pelnosi.

Karantinas jau visu smarkumu smogia darbo rinkai. Per karantiną darbo neteko jau beveik 40 tūkst žmonių. Jei tik gali, be darbo likę gyventojai griebia valstybės išmokas. Kol vieni mėgina išgyventi iš prastovų minimumo, kiti griebia iki 800 eurų dydžio bedarbių išmokas. Dar kiti gi susiveikia ir ligos išmokas, kurios siekia iki 1,5 tūkst. eurų į rankas.

Baltarusijos valdžia jau šiemet grasina paleisti Lietuvos pašonėje pastatytą Astravo atominę elektrinę. Užsienio reikalų ministras jau amerikiečių prašo spausti Baltarusiją didinti elektrinės saugumą. Nesusitvarkantis su koronavirusu Lukašenka jau prašo ES milijonų eurų. Tuo metu Vytautas Landsbergis ragina taip lengvai pinigų Lukašenkai nedalinti ir paramą sieti su Astravo jėgainės saugumu, o dar geriau, jos įšaldymu ir iškėlimu kuo toliau nuo Lietuvos.

Vyriausybė žada 100 mln. eurų iš biudžeto padalyti karantino prispaustiems nuomos verslininkams ir jų klientams. Tačiau Lietuvos bankas jau skambina pavojaus varpais, kad šiuos milijonus susižers stambieji nekilnojamojo turto valdytojai. Verslininkų atstovai teisinasi, kad sunkmetis ir jiems. Tačiau sulaukęs kaltinimų valstybės pinigus dalijant ne tiems, kam labiausiai jų trūksta, finansų ministras Vilius Šapoka neatmeta, kad paramos mechanizmas gali būti keičiamas.

Antrą dieną po leidimo, miestuose vis daugiau kavinių ir restoranų neša stalus į lauką. Jų kasdien vis daugiau Palangoje, taip pat Kaune. O štai Vilniuje jau kyla konfliktas tarp verslininkų, valgytojų ir praeivių dėl teritorijos. Verslininkai prašo kuo daugiau erdvės sau, o praeivius eiti šalin ir nelipti ant stalų.

Pandemijos įkarštyje ligonius gelbėjantiems medikams premjeras žarstėsi pažadais – skubiai padidinti atlyginimus. Planuotą algų padidinimą rudenį esą paskubino ir atlyginimai medikams turi būti didesni jau už balandį. Tačiau gydytojai stebisi, ar Vyriausybės pažadai nebuvo balandžio 1-osios pokštas, mat papildomų pinigų algoms niekas neduoda. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kaltę meta ligoninių vadovams.

Plačiau atsiveria jau ne tik parduotuvės, bet ir vaikų darželiai. Nors oficialiai karantinas ugdymo įstaigoms dar neatšauktas, į darželius vesti savo atžalas vyriausybė jau leidžia ne tik medikams ir pareigūnams, bet ir kitų profesijų dirbantiesiems. Tiesa, su sąlyga, kad dirbate ne iš namų. Tad Vilniaus savivaldybė žada netrukus atverti visus savo darželius. Dalį darželių vaikams atvers ir Šiauliai.

Europos Komisijos vadovei paraginus europiečius atostogų užsienyje neplanuoti bent iki rudens, premjeras Saulius Skvernelis taip pat ragina planuoti vasaros atostogas Lietuvoje. Jau dabar aišku, kad kol Europoje nebus koronavirusas nugalėtas. europiečių greičiausiai neįsileis ir užsienio šalys. Tuo metu pajūrio verslininkai nusiteikę optimistiškai  – išskėstomis rankomis laukia rezervacijų vasarai. Karantino nukamuoti lietuviai svarsto, kur šią vasarą poilsiaus.

Vyriausybė švelnina karantiną verslui. Klientus vėl galės priimti daugybė prekybininkų ir paslaugų teikėjų. Draudimai toliau galios tik maitinimo įstaigoms, dideliems prekybos centrams, grožio salonams, sveikatos įstaigoms. Po mėnesio pertraukos pardavėjai ir remonto bei kitų buities paslaugų teikėjai klientus jau ketvirtadienį galės aptarnauti nebe lauke, o pasikviesti į vidų. Tiesa, dirbti galės tik tie, kurių durys atsiveria tiesiai į lauką.

Vyriausybė prakalbo apie karantino švelninimą. Ir jau ruošiasi šią savaitę leisti atsidaryti ne maisto prekių parduotuvėms ir įvairioms taisykloms. Tiesa, į jas užeiti galėsime tik po vieną, tik su kaukėmis ir neilgam. Tad grožio salonai dar liks užrakinti. Verslininkus tokia naujiena džiugina, tačiau jie priekaištauja, kad vyriausybė dar neištesėjo pažadų dėl lengvatinių paskolų ir nuomos mokesčių subsidijų.

Degalų kainos per karantiną šiek tiek nukrito. Tačiau matydami, kad daug labiau atpigo nafta pasauliniu mastu, ekonomistai ir vairuotojai reikalauja dar mažesnių kainų. Visgi degalų pardavėjai labiau nuleisti kainas nesutinka ir rėžia, kad jų pardavimai sumažėjo perpus, tad didesni antkainiai yra išsigelbėjimas.

Dėl koronaviruso krizės tirpsta kaupiančių privačias pensijas pinigai. Vos per trejetą mėnesių santaupų vertė sumažėjo net arti penktadalio. Lietuvos bankas prašo žmonių nesijaudinti ir toliau kaupti savo amžiaus fonduose. Esą kažkada, kai pandemija baigsis, akcijų kainos vėl šaus į viršų. Visgi kaupiančiųjų atstovas priekaištauja fondų valdytojams, kad vyresnio amžiaus žmonių santaupas jie nepakankamai apsaugojo nuo nuvertėjimo.

Velykų savaitgalis jau visai netrukus. Tačiau dėl koronaviruso karantino šiemet šventės bus kitokios. Prie ką tik Vilniuje pražydusių sakurų pareigūnai prašo nesibūriuoti. Policija jau rengiasi keliuose stabdyti ir neįleisti važiuojančius ne į savo miestą, juos sekti dronais, o melagiams grasina pustrečio šimto eurų baudomis – tokias šiomis dienomis gavo šimtai lengvabūdžių. Kai kurie merai įtaria, kad nepavyks apsieiti ir be kelių blokavimo.

Per Velykų šventes Vyriausybė prašo visus dar labiau susitelkti kovojant prieš koronavirusą. Būtent artėjantį ilgąjį Velykų savaitgalį premjeras Saulius Skvernelis vadina kritiniu ir lygina su egzaminu, nuo kurio priklausys, kada karantino sąlygos bus švelninamos. Taigi Velykoms valdžia draudžia vykti į kitas savivaldybes ir grasina prie įvažiavimų į miestus išrikiuoti šimtus policininkų, o kur jų nebus pastatyti draudžiančius ženklus.

Vyriausybėje – mūšis dėl kertamų medžių. Mat kol vieni gyventojai lenda po pjūklais gindami miestų medžius, antri reikalauja pjauti juos iš jų kiemų, mat išsigandę, kad šalia daugiabučių išsikeroję medžiai gali bet kada užvirsti ant galvų ir mašinų. Painiavą, kuriuos medžius galima pjauti, o kuriuos bus privalu palikti, pasiryžo spręsti patys ministrai. „Mes negalim nieko pjauti. Jei aš nupjaučiau, o kas apskųstų – bauda“, – sako bendrijos pirmininkė Marija Jakutienė.

Per karantiną ypatingos higienos turi laikytis ir turgaus prekeiviai. Dezinfekcinis skystis, pirštinės, veido kaukės – griežtai rekomenduojamos. Tačiau turguje vaizdas kitoks. Nors priemonių prekeiviai ir turi, naudoja ne visi. O bausti tarnyba už kiekvieną pažeidimą irgi neketina, tik prašo būti visiems sąžiningiems ir, kiek įmanoma, laikytis higienos. Karantinas smarkiai paveikė prekybą turgavietėse. Iš abiejų pusių anksčiau buvo prekiaujama pramonės prekėmis. Dabar šie paviljonai uždaryti.

Mokyklos uždarytos, nuotolinis mokymas įsivažiuoja, o tūkstančiai vaikų namuose vis dar negali mokytis, mat tiesiog neturi kompiuterių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nepajėgia aprūpinti visų mokinių reikalingais įrenginiais. Gal jūs turite nenaudojamą, bet dar gerą kompiuterį, kurį galite padovanoti vaikams? Tuoj sužinosite, kaip jį perduoti tiems, kam jo šiuo metu labai trūksta. Beje, prisidėti ragina ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Kiek Lietuvoje gali plėsti koronaviruso epidemija ir kur susirgimų riba? Jei virusas nesitrauks, ar tik neteks užsidarius namuose švęsti ne tik Velykas, bet ir Jonines? Vienas Lietuvos ekspertas paskaičiavo, kad dar visą mėnesį užsikrėtusiųjų sparčiai daugės. Ir kasdien vis po daugiau. Pikas turėtų būti balandžio pačioje pabaigoje ir tik po to susirgimų kreivė jau turėtų leistis žemyn. Per tą laiką medikai ligą esą nustatys 15-ai tūkst. lietuvių.

Profsąjungos ragina Vyriausybę greičiau didinti algas mokytojams. Pedagogai reikalauja mažiausiai 1000 eurų „į rankas" siekiančio etato apmokėjimo. O tarp reikalavimų – ir kompensacijos akiniams, knygoms, raštinės reikmenims, nuolaidos viešajam transportui. Švietimo ir mokslo ministras žada derėtis, nors jo pažadus tektų vykdyti jau naujai Vyriausybei.