Donatas Brimeris

Amerikiečiai ir prancūzai skelbia radę vaistus, kurie gali išgelbėti nuo mirties dalį ypač sunkia koronaviruso forma sergančių žmonių. Tokie vaistai buvo parduodami ir Lietuvos vaistinėse, tačiau paaiškėjus žiniai, kad jie gali padėti sunkiems ligoniams, prekyba jais sustabdyta. Tuo metu dar paaiškėjo, kad Vilniuje amerikiečiams yra gaminami koronaviruso reagentų komponentai, kai Lietuva mėnesį testus taupo iš ieško po visą pasaulį, kur jų gauti.

Koronavirusas keičia parduotuvių darbą. Prekybos centrai dirba trumpiau, be to, juose atsiranda senjorų valandos: vienur jie aptarnaujami be eilės, kitur ruošiamasi rytais kitų pirkėjų apskritai neįsileisti. Tuo metu kainų stebėtojai jau mato lentynose brangstančias prekes – brangsta ryžiai, grikiai, kiauliena, miltai. Prekybininkai tvirtina, esą tai tiekėjų darbas. Premjeras Saulius Skvernelis jau grasina atidžiai stebėti ir primena turįs teisę maisto brangimą stabdyti.

Koronavirusui pasaulyje pasiglemžiant vis daugiau gyvybių, ministras Aurelijus Veryga jau baiminasi panikos ir tuščių lentynų vaistinėse, todėl uždraudžiama parduoti daugiau kaip vieną pakuotę vaistų tam, kad žmonės nekauptų bereikalingų vaistų atsargų. Taip pat draudžiamos ir nuolaidos, ir akcijos, kurios į vaistines be reikalo gali pritraukti daugiau žmonių.

Daugėja lietuvių, užstrigusių visame pasaulyje ir prašančių pagalbos grįžti namo. Vyriausybė gavo jau 4 tūkst tokių prašymų. Ypač įtempta situacija tebėra Vokietijoje. Įstrigę lietuviai nesulaukia, kada išplauks pažadėtasis keltas. Kelionė ilgai derintu traukiniu taip pat stringa. Vyriausybės atstovai Varšuvoje nutarė aiškintis santykius su Lenkijos politikais, kad siaučiant koronavirusui namo negalintys grįžti lietuviai netaptų humanitarinės krizės aukomis. „Dabar bus blokada.

Lietuvai kaupiantis gresiančiam koronaviruso bumui, tūkstančiai lietuvių, norinčių grįžti namo, tebėra įstrigę pačiose įvairiausiose šalyse. Į diplomatus su maldavimais padėti grįžti jau kreipėsi du tūkstančiai tėvynainių. Didele kliūtimi grįžti namo tapo Lenkija. Mūsų diplomatai kaimynei išsiuntė notą. O štai patys įstrigę lietuviai imasi lenkų kelių blokados. „Išvarė ochrona mus lauk. Sako, lietuviai negali čia sėdėti.

„Sodra“ ruošiasi liepą pradėti mokėti privačiuose fonduose kaupiamas pensijas. Šį darbą iš privačių draudimo bendrovių valdantieji užsimojo perkelti „Sodrai“. Vyriausybė žada, kad valstybinis fondas privačias pensijas mokės didesnes, tačiau opozicija tuo labai abejoja. „Sodros“ skyriuje darbuotojai konsultuoja gyventojus apie pensijas, pašalpas, „Sodros“ mokesčius. O štai jau po pusketvirto mėnesio numato mokėti ir privačias pensijas.

Lietuvoje daugėja milijonierių: vos per metus per 200 gyventojų sugebėjo gauti pajamų nuo 1 iki net 20 mln. eurų. O tuo pat metu pusė milijono lietuvių tebetūno žemiau skurdo ribos ir per mėnesį mėgina išgyventi už 350 ir dar mažiau eurų. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis yra vienas turtingiausių šalies politikų, tačiau milijonierių kaip Karbauskis Lietuvoje daugėja.

Koronavirusas jau retina premjero komandą. Dėl rietenų su ministru Veryga atsistatydinimo pareiškimą tėškė Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas. Malinauskas buvo atsakingas už visuomenės informavimą apie koronavirusą, o A. Veryga įsiuto, kad informacija su juo nebuvo derinama. A. Veryga žada skubiai leisti 11 Lietuvos įmonių pradėti gaminti dezinfekcinį skystį jau šiandien, kad pirkėjai jo gautų bent kitą savaitę. „Yra dalykų, su kuriais aš nesutinku. Yra dalykų, dėl kurių man gaila.

Vilniaus savivaldybė užsimojo pusę milijardo eurų prisiteisti iš Vilniaus šilumos ūkį valdžiusios bendrovės „Veolia“. Iš Prancūzijos bendrovės Vilniui tokią žalą priskaičiavo sostinės valdantieji už „Velios“ 15-os metų veiklą mieste. Tokius skambius valdančiųjų pažadus savivaldybės opozicija vertina kaip viešųjų ryšių akciją artėjant Seimo rinkimams ir nuogąstauja, kad šimtamilijoniniai pažadai nesėkmės atveju gali pavirsti į 20-ies milijonų išlaidas.

Artėjant Seimo rinkimams valdantieji vėl traukia valstybinio komercinio banko kortą. Seimūnai rengia vyriausybei nurodymą prieš pat rinkimus parengti įstatymus tokio banko steigimui. Finansų ministras tokį užmojį vertina skeptiškai, o kai kurių ekonomistų vertinimu, tai grynai populistinis žingsnis. Tačiau štai prezidentas Gitanas Nausėda tokios idėjos neatmeta, tačiau šio darbo imtųsi tik su nauja vyriausybe.

Už darbuotojų išnaudojimą ir nesaugias darbo sąlygas darbuotojams siūloma trigubinti baudas. Taip griežtinti įstatymus Seime užsimota po Turkijos darbininkų skandalo Kaune, kuomet statyti stadiono kauniečiams atvykę vyrai kone pusmetį dirbo pusvelčiui. Išgirdę gresiančias naujoves darbdaviai ironizuoja tuoj lauksiantys ir sodinimų į kalėjimus. Tiesa, didesnės baudos nei dabar grėstų ir nepareigingiems darbuotojams.

Zuokų skyrybų kontekste Agnei Zuokienei – dar vienas nepalankus verdiktas. Ją jau pasmerkė sostinės etikos sargai, o kad Zuokienė pažeidė įstatymą per skandalą dėl Meko daiktų, nustatė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nustatytai tvarkai, pagal kurią pacientams kompensuojamas tik pigiausias pirmasis paskirtas vaistas, oficialiai buvo telikę vos dešimt dienų. Tačiau Verygai reikalaujant Vyriausybė sutiko tokią tvarką pratęsti. Opozicija ministrą kaltina keliant teisinį chaosą. O štai dalis medikų stebisi, kad ministras tęsia daug kritikos sulaukusią tvarką. Nors pats ir Veryga pripažįsta, kad net trečdalis pacientų pigiausių vaistų atsisako.

Nėra kitos šalies Europos Sąjungoje (ES), kuri per narystės ES metus būtų praradusi didesnę dalį savo gyventojų. Dėl to Lietuva tikisi kompensacijos už emigraciją. Prieš lemiamas derybas dėl europinės paramos Briuselyje apie tai jau kalbama. Lietuva – labiausiai nuo emigracijos nukentėjusi valstybė visoje ES. Per 15 metų dėl emigracijos Lietuva neteko daugiau kaip dešimtadalio gyventojų. Per tą laiką iš šalies išvyko beveik 400 tūkst. žmonių.

Vyriausybė rengiasi atverti nebeveikiančias kapines laidojimui. Žmonėms dėl to padidės galimybės amžino poilsio atgulti šalia artimųjų. O valdininkai viliasi, kad tai leis atgaivinti apleistas ir nykstančias kapines, ir kartu sumažės naujų kapaviečių poreikis. Tiesa, naujovė negalios laidojimams karstuose, o tik urnoms. Vienas kapines Vilniuje surasti nėra paprasta. Nėra jokių kelio nuorodų, jų nerodo ir navigacija.

Elektros tiekėjai susirūpino, esą lietuviai labai nesaugiai gyvena šalia jų elektros stulpų. Elektrikai reikalauja įžeminti metalines tvoras ir kitus statinius arba juos nugriauti. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad iš jų reikalaujama susimokėti didžiules sumas, nors pavojų keliantys stulpai ir laidai jiems nepriklauso. Žmonės stebisi, kad ESO nesukrapšto pinigų įžeminti jų tvoras, tačiau pusantro šimto milijonų eurų negaili abejotinam išmanių skaitiklių projektui.

Iš kur Lietuvoje atsirado dešimtys tonų salmonelėmis užkrėstos kiaulienos, tiria maisto ir veterinarijos inspektoriai.  Prekybos ekspertai perspėja, kad šalį gali užplūsti koronaviruso kamuojamai Kinijai skirta, tačiau jos nepasiekusi kiauliena su besibaigiančiais galiojimo terminais iš kitų šalių. Mėsos perdirbėjai situacijos nekomentuoja ir tvirtina dirbantys kaip ir anksčiau.

Tarptautinis politinis skandalas Vilniaus oro uoste. Į Vilnių atskrido ir čia laikomas lėktuvas, kuriam amerikiečiai taiko sankcijas, mat orlaivis priklauso tamsiais darbeliais garsėjančiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui oligarchui Jevgenijui Prigožinui. Oro uosto ir aviacijos valdininkai teisinasi, kad J. Prigožinas neįtrauktas į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą, tad nusileidimui jie neprieštaravo. Visgi kilus skandalui, lėktuvo čia remontuoti jau niekas nebesiima.

Prieš porą metų aiškinęsi, ar Lietuvoje parduodami maisto produktai nėra prastensės kokybės už vakarietiškus, valdantieji dabar įtaria, kad tos pačios problemos yra ir su buitine technika. Teisingumo ministerija pradeda tyrimą, ar Lietuvoje pirkėjams nėra brukama taip pat atrodanti, tačiau prastesnės kokybės elektronika ir buitinė technika nei vakariečiams. Prekių pardavėjai tvirtina, jog tokia nuomonė yra absurdiška.

Valdininkams niekaip nepavyksta išguiti iš Vilniaus automatų, kurie visą parą išduoda alkoholinius gėrimus. Tokį verslo modelį sugalvoję verslininkai aiškina, neva automatai – tik svaigalų pasaugojimo vieta, bet jokiu būdu ne prekybos, todėl yra teisėti. Tuo metu valdininkai iki šiol nesėkmingai mėgina įrodyti atvirkščiai. Naujas ekonomikos ministerijos siūlymas – nebedrausti pačių saugojimo automatų, o drausti išduoti neva skolintą alkoholį tada, kada jo neparduoda parduotuvės.

Artėja daugiabučių valdymo reforma. Aplinkos ministerija žada, kad gyventojams bus paprasčiau atsisakyti blogai dirbančių ir jų pinigus švaistančių administratorių ir bendrijų pirmininkų. Šie jau ima drebėti dėl savo ateities ir reikalauja palikti ligšiolinę tvarką. Antraip grasina patys atsistatydinti ir palikti daugiabučius be priežiūros – esą tegu savivaldybės su gyventojais patys tvarkosi savo griūvančiuose daugiabučiuose.

Baltijos jūra ir Kuršių marios – labai užterštos ir be „Grigeo“ teršalų. Vandenyje, kur žvejojame ir vasaromis maudomės, saugias normas daugybę kartų viršija sunkieji metalai, įvairiausių vaistų likučiai, plastikas ir galybė kitų chemikalų. Aplinkos ministerija tik skėsčioja rankomis – išvalyti visoje Lietuvoje į vandenį leidžiamus teršalus esą yra nebeįmanoma. Baltijos bangos Klaipėdoje tik iš tolo gali atrodyti skaidrios ir tyros.

Vilniaus šunų aikštelėje – mėginimas nunuodyti šunis. Žiurkių nuodų prifarširuotos mėsos keturkojų šeimininkai sako radę jau antrąkart vos per savaitę. Gyvūnų mylėtojai pakraupę, tuo metu valdininkai aiškina, kad padėti niekuo negali – nebent patys gyventojai nurodytų bent vieną įtariamą asmenį. Vedžioti šunis, pasirodo, yra pavojinga net ir specialiose tam skirtose aikštelėse. Štai aikštelėje Vilniuje Fabijoniškėse šunų augintojai tiesiog ant žemės aptiko primėtyta užnuodyto faršo.

Ūkininkai su Vyriausybe susikirto dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žemdirbiai į šuns dienas deda Vyriausybės užmojus skubiai priversti juos į aplinką skleisti mažiau tokių dujų. Ūkininkai piktinasi, kad Lietuva šioje srityje siekia būti pirmūne tarp kitų ES šalių, nors ekologiškiau ūkininkauti esą nebeapsimokės. Žemdirbiams grasinant protestais, Vyriausybė jau žada derėtis.

Nerį daugybe smulkaus plastiko užteršusiai bendrovei „Ecso" – nauji nemalonumai. Kol prokurorai ir aplinkosaugininkai aiškinasi kaip ir kiek smulkinto plastiko pakliuvo į upę, aplinkos ministras prašo stabdyti įmonei pažadėtą 1,5 mln. eurų vertės Europos Sąjungos paramą. Įmonė „Ecso", įtariama leidusi smulkinto plastiko atliekas į Nerį, pasirodo, nevengia naudotis ir europine parama.

Sąskaitos už šildymą šiemet rekordiškai mažos. Šilumininkams telieka skėsčioti rankomis – esą prie rekordiškai šiltų orų kitaip būti negali. Tačiau centrinio šildymo tiekėjai neslepia nerimo, kad gaus mažiau pajamų nei planavo. Tiesa, gyventojai mažesnėmis šilumos sąskaitomis pernelyg nesidžiaugia – juk už visa kita tenka mokėti vis brangiau. Sovietiniame daugiabutyje Vilniuje gyvenanti Irena ruošiasi susimokėti už gruodį suvartotą šilumą.

Visos mokyklos Lietuvoje privalo priimti mokytis vaikus su specialiaisiais poreikiais. Tokį įpareigojimą jau svarsto Seimas. Tėvai ir mokytojai tam neprieštarauja, tačiau baiminasi, kad mokantis kartu su neįgaliaisiais, ne tik kris kitų vaikų mokymosi lygis, bet ir kils smurto protrūkių, patyčių. Tad reikalauja, kad su sunkiai valdomais vaikais klasėse dirbtų mokytojų padėjėjai.

Vyriausybė užsimojo parduoti tuštėjančius profesinių mokyklų bendrabučius. Esą pardavus nereikalingas patalpas atsirastų pinigų suremontuoti užpildytus barakus. Studentai remontų labai laukia, tačiau nerimauja, kad pardavimai neįsismarkautų, kad pardavus tariamai nereikalingas patalpas, jiems visai nebeliks, kur gyventi. Sovietiniame Marijampolės profesinio rengimo centro bendrabutyje studentams tenka gyventi po 2-3 kambaryje, o virtuvė ir tualetas yra bendri visam aukštui.

Naujasis Rusijos premjeras Michailas Mišustinas vaidina sąžiningą valstybės tarnautoją, tačiau aiškėja, kad jis kaip įmanydamas slepia korupciniais būdais susikrautus milijardinius turtus. Rusijos mokesčių inspekcijai daugybę metų vadovavęs valdininkas įspūdingus dvarus, vilas, dešimčių milijonų vertus sklypus ar butus užrašęs artimiesiems, o eiliniams rusams jo turtai pristatomi kaip valstybės nuosavybė.

Seime naujas privilegijų skandalas. Agnė Širinskienė apskundė konservatorių Stasį Šedbarą, kad šis savo ir partijos interesais tarnybiniu Seimo automobiliu išvažinėjo visą Lietuvą ir beveik visą jos vadovaujamo komiteto kelionių limitą – 20 tūkst. eurų. Negana to, už mokesčių mokėtojų pinigus Šedbaras po Lietuvą dar vežiojosi dvi moteris. Seimo autoūkio prabangiu valdišku mersedesu bei kitais limuzinais su vairuotojais pamėgo važinėti seimūnas konservatorius Stasys Šedbaras.

Seime sąmyšis. Po tarnybinės etikos sargų pylos ministrui Narkevičiui už neapmokėtus pietus per dalykinius susitikimus, seimūnai nebežino, ar gali gerti kavą, mineralinį vandenį. Širinskienė jau reikalauja skubaus etikos sargų išaiškinimo, kokių kvietimų geriau atsisakyti, kad netektų po to susimokėti iš savo kišenės. Lankydamasis Kaune, prieš metus premjeras Skvernelis neatsisakė mero Matijošaičio vaišių vietinėje spurginėje.

Dėl trikojais vadinamų naujų greičio matuoklių aistros vis labiau kaista. Vairuotojų skundus, kad apie kelyje tykančius modernius matuoklius neįspėja joks kelio ženklas, išgirdo ir Seimo rinkimams besiruošiantys politikai. Kai kurie jų vienas per kitą skuba ir siūlo įvairias pataisas, kad perspėjantys ženklai ir prieš naująsias kelių erelių gaudykles būtų privalomi. Policija tokius siūlymus griežtai atmeta.

Vyriausybė žada pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo medikų netinkamo gydymo. Esą tam, kad gauti piniginę kompensaciją jiems nebereikės įrodinėti mediko kaltės. Pinigų sumos, kuria vertinama žmogaus gyvybė ar sveikata, labai įvairios – už artimojo mirtį didžiausia siūloma suma yra 16 tūkst eurų. Invalidumas taip pat vertinamas panašiai. Žadamos kompensacijos ir už randus, blogai sutaisytus dantis ir net patirtą skausmą. Vilnietis Petras skundžiasi blogu medikų darbu.

Karo prievolės tarnyba šiemet susidūrė su neįprasta situacija – į šauktinių sąrašus įtraukė vyrą, tampantį moterimi. Šiemet tarp šauktinių atsidūrė Londone gyvenanti translytė ZofIja. Ji į kariuomenę eiti kategoriškai atsisako. Tačiau kariuomenės atstovai griežti: esą iš Lietuvos emigravęs jaunuolis pase vis dar vyras, todėl karinė prievolė jam priklauso, o detales aiškintis palieka medikams.

Į sankryžas grįžta lentelės su rodyklėmis, leidžiančiomis važiuoti į dešinę degant raudonam šviesoforui. Marijampolėje ir Mažeikiuose vairuotojai jas jau mato buvusiose vietose. Tuo metu didžiausi šalies miestai lenteles kabinti dar tik ruošiasi. Vilniaus valdžia iš 120 buvusių lentelių grąžinti panoro tik 24, Klaipėdoje dar mažiau, o Kauno valdininkai dar tik svarsto, kiek ir kokių lentelių grąžinti.

Privačių pensijų išmokų mokėjimą perdavę „Sodrai”, valdantieji susidūrė su netikėta kliūtimi: neranda darbui reikalingų finansų analitikų. O jie turės valdyti įspūdingą turtą – pensijas privačiai kaupiančių gyventojų šimtus milijonų eurų. Opozicijos atstovai nerimauja, ar nebus taip, kad mums pensijas tuoj skaičiuos imigrantai iš artimų ir tolimųjų rytų. „Sodros” skyriuje Vilniuje šiuo metu darbuotojai konsultuoja gyventojus apie pensijas, pašalpas, mokesčius.

Vis daugiau šeimų Lietuvoje nusivylę valstybine švietimo sistema reikalauja teisės mokyti savo vaikus namuose. Seimas įstatyme tokią teisę jau įrašė, tačiau kokios teisės ir pareigos bus užkrautos tėvams, dar nežinia. Tėvai nori kuo daugiau laisvės, tačiau politikai jau ruošia ribojimų arsenalą – esą mokymas namuose privalo atitikti visus vaiko interesus. Finansininkas Kristijonas su fotografe Agne gyvena Vilniaus Senamiestyje ir augina tris vaikučius.

Lentelėms su rodyklėmis jau tiesiamas kelias atgal ant šviesoforų. Sostinės valdžiai reikalaujant jas grąžinti, susisiekimo ministras sutinka jas pakabinti dar metams. Tačiau sostinės valdžiai to negana, ji nori neterminuoto laiko ir pati spręsti, kur bei kada jas kabinti. Beje, lentelių nori ne tik vilniečiai, bet ir, pavyzdžiui, spūstyse įstrigę marijampoliečiai.

Vilnių sukausčius spūstims, Vilniaus meras Remigijus Šimašius yra prašęs Vyriausybės leisti savivaldybei pačiai spręsti, kuriose sankryžose grąžinti ant šviesoforų lenteles su žaliomis rodyklėmis. Vyriausybės atstovai ragina sostinės valdžią labiau pasistengti dėl miestiečių ir šiuolaikiškai įrengti šviesoforus sankryžose, o ne rinktis pigiausią būdą: užkabinti skardines žalias rodykles.

Didmiesčiuose kylant vairuotojų nepasitenkinimui dėl beprasmių kamščių po šviesoforų reformos TV3 žinios pasidomėjo, kas šio sumanymo autorius ir kokie argumentai lėmė tokią pertvarką. Pasirodo, pašalinti žalias rodykles nuo šviesoforų prieš penkerius metus nusprendė Algirdo Butkevičiaus vyriausybė.

Šiemet valdantieji užsimojo papurtyti vairuotojų kišenes registruojant mašinas. Daugiau tautiečių teks mokėti ir nekilnojamojo turto mokesčius. Tačiau ekonomistai pirštais beda į kitas sritis, kur slepiasi milijardai eurų. Daugiau kaip 1 mlrd. eurų į biudžetą kasmet nesurenkama iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ekonomistai kaltina Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kad šios nesistengia susirinkti pinigų.

Vyriausybė imasi beprecedenčio žingsnio – įšaldo kompensuojamųjų vaistų kainas. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina neapsikentęs, kad gamintojai nuolat brangina vaistus. Vaistų gamintojai jau perspėja, kad tai – konkurencijos ribojimas, pacientų organizacijos irgi piktinasi, kad brangesni vaistai taps dar sunkiau įperkama prabanga. Vyriausybė žengia dar vieną žingsnį, kaip tikina, vaistų brangimui stabdyti.

Naujieji metai – nauja tvarka keliuose. Policija jau moderniais nešiojamais greičio matuokliais gaudo pažeidėjus ir išrašinėja baudas. O miestuose jau formuojasi ir naujos spūstys, mat nebelieka lentelių su žaliomis rodyklėmis sukti į dešinę. Minijos gatvė Klaipėdoje, aparatas pastatytas šalia stulpo ir nekrentantis vairuotojams į akis – naujas modernus greičio matuoklis – jis fiksuoja ir atvažiuojančius, ir nuvažiuojančius kelių erelius.

Pacientus bei farmacininkus piktinanti tvarka, kad pirmą paskirtą kompensuojamą vaistą valstybė leidžia duoti tik patį pigiausią, nuo Naujųjų gali nustoti galioti. Mat Seimas nesutiko įstatymu patvirtinti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sugalvotos tvarkos, o įstatymas, pagal teismą, tokiai tvarkai būtinas. Tiesa, pats ministras rankų nenuleidžia ir dar iki švenčių pabaigos žada rasti būdų, kad tik ši tvarka nenustotų galioti.

Kitąmet didės vaiko pinigai ir pensijos. Tačiau viena ranka didindami išmokas, kita ranka valdantieji kėsinasi papildomai patuštinti gyventojų pinigines. Štai metų viduryje jau grės su tarša siejamas automobilių registracijos mokestis, o nuo sausio įsigalios nauji NT mokesčiai. Priimtas ir padidintas bankų pelno mokestis, kuris, jei nebus sustabdytas, esą guls ant bankų klientų pečių. Vilkaviškiečiai Inga ir Rimvydas augina du pradinukus.

Netrukus sueis penkeri metai, kai Lietuvoje gyvename su euru. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas ir žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Anuomet brangiausias kepsnys viename restoranų kainavo 20 Lt, pridėjus garnyrą ir padažą gautųsi 25 Lt. Kiek gi kainuoja jautiena dabar? Šiuo metu jautienos kepsnį tas pats restoranas siūlo taip pat už 25. Tik jau ne litus, o eurus.

Patekę į techninę avariją vairuotojai jau gali nebepildyti popierinių deklaracijų blankų ir avarijos formalumus sutvarkyti internete. Draudikai tikisi, kad šis būdas bus greitesnis, paprastesnis ir leis išvengti daugelio klaidų, kurių iki šiol vairuotojai privelia. Žirmūnų mikrorajonas Vilniuje, vidurdienis. Mašinų daug ir dvi mašinos nesilaikė saugaus atstumo ir įvyko avarija. Susidūrimas nedidelis, tad vyrai patys pildo eismo įvykio deklaraciją.

Šiemet per Kalėdas lietuviai vėl taškysis pinigais – pinigines atvers plačiau nei bet kada anksčiau. Net pusė tautiečių dovanoms nepagailės nuo 60 iki 200 eurų. Tiesa, vaišėms išlaidauti žada mažiau, maisto pirkinių krepšelis – perpus mažesnis. Tad vidutiniškai lietuvis Kalėdoms pasirengęs išleisti apie 200 eurų. Tiesa su žmonėmis taip jau būna, kad žada viena, o švenčių euforijos apimti realiai išlaidauja daugiau.

Iš Ukrainos ir Baltarusijos į Lietuvą dešimtimis tūkstančių plūsta vis daugiau ekonominių imigrantų. Tuo metu premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybė džiaugiasi lengvindama pigesnei darbo jėgai iš rytų sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje. Profsąjungos piktinasi, kad vyriausybė pataikauja darbdaviams, nenorintiems kelti algų lietuviams darbuotojams, o Seimo opozicijos atstovai jau ragina riboti vis labiau augančią imigraciją. Į Lietuvą imigrantų srautas iš rytų toliau auga.