REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Visos mokyklos Lietuvoje privalo priimti mokytis vaikus su specialiaisiais poreikiais. Tokį įpareigojimą jau svarsto Seimas. Tėvai ir mokytojai tam neprieštarauja, tačiau baiminasi, kad mokantis kartu su neįgaliaisiais, ne tik kris kitų vaikų mokymosi lygis, bet ir kils smurto protrūkių, patyčių. Tad reikalauja, kad su sunkiai valdomais vaikais klasėse dirbtų mokytojų padėjėjai.

Visos mokyklos Lietuvoje privalo priimti mokytis vaikus su specialiaisiais poreikiais. Tokį įpareigojimą jau svarsto Seimas. Tėvai ir mokytojai tam neprieštarauja, tačiau baiminasi, kad mokantis kartu su neįgaliaisiais, ne tik kris kitų vaikų mokymosi lygis, bet ir kils smurto protrūkių, patyčių. Tad reikalauja, kad su sunkiai valdomais vaikais klasėse dirbtų mokytojų padėjėjai.

REKLAMA

Kai kurie vaikai kiek kitokie nei dauguma bendraamžių, mat turi specialiųjų poreikių: intelekto sutrikimą, cerebrinį paralyžių, Dauno sindromą, autizmą. Tačiau jie mokosi skaityti ir po truputį išmoksta naujų dalykų. Tiesa, tik kai kuriose mokyklose visa aplinka pritaikyta tokiems vaikams – tiek patalpos, tiek pedagogai.

„Visa informacija žodinė yra vaizduojama piešinukais, schemomis, mokytojo judesiu. Net raidės, kai sako „ūsai“, liečiamas veidas, kad vaikas geriau įsisavintų ir suprastų“, – sako Vilniaus Šilo mokyklos direktorė Egidija Urbanavičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Skirtingai nei įprastoje valstybinėje mokykloje, kur klasėje būna per 20 vaikų, klasėje, kur vaikai su specialiaisiais poreikiais, mokosi vos 7 vaikai, o su jais dirba du pedagogai. Šie vaikai dieną mokosi specializuotoje mokykloje Vilniuje, o vakarais grįžta namo. Tačiau pedagogai įsitikinę, kad šie vaikai pajėgtų mokytis ir įprastoje bendrojo lavinimo mokykloje.

REKLAMA

„Antroje klasėje vaikai mokosi raidžių. Mūsų mokiniai geba tik pažinti raides. Bet su mokytojo, auklėtojo padėjėju tas galėtų įvykti ir per tam tikras veiklas kartu su visais vaikais“, – pasakoja E. Urbanavičienė.

Seimas jau svarsto naikinti tokias specialiąsias mokyklas, o jų ugdytinius siųsti mokytis į bendrojo lavinimo mokyklas kartu su visais vaikais. Parlamentarai tariasi panaikinti Švietimo įstatymo nuostatą, kuri šiuo metu dar leidžia nepritaikytoms mokykloms atsisakyti vaikų su specialiais poreikiais.

„ES direktyvos kalba, kad integracija turi būti daroma. Mūsų bendruomenės atstovai turi turėti vienodas galimybes dėl savo ugdymo perspektyvos, niekur nepasislėpsime. Sovietmetį prisimename ne iš geros pusės, nebuvo praktiškai neįgaliųjų, jie buvo palikti už ribos. Tai antižmogiška“, – teigia Seimo narys Edmundas Pupinis.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu pedagogus tokios politikų užmačios labai neramina. Jau dabar mokytojai skundžiasi vos pakeliantys krūvį ir stresą, kai įprastoje klasėje be jokio padėjėjo tenka mokyti dar ir specialiųjų poreikių vieną ar net porą vaikų.

„Jie negeba susikoncentruoti, pradeda trukdyti savo elgesiu kitiems mokiniams, pradeda smurtauti. Kokį rašiklį smeigia į ranką ar koją, išbėga iš klasės, pasislepia. Būna atvejų, kada ir peilį atsineša į mokyklą, išsitraukia, pradeda juo mojuoti“, – kalbėjo mokytojas Alius Avčininkas.

Jei 45 min. pamoka, o mokinių 30, dalis jų lėčiau judantys, fiziškai neįmanoma su tokiais mokiniais dirbti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mūsų kalbinti tėvai į vaikus su negalia bendrose klasėse žvelgia tolerantiškai, tačiau reikalauja, kad su specialiųjų poreikių moksleiviais dirbtų mokytojo padėjėjas:

„Turėtų būti papildomų specialistų tokiems vaikams su specialiais poreikiais.“

„Būna sunkumų, vaikai yra neprognozuojami, juos reikia šalia savęs laikyti, turi jiems kartais griežčiau, kartais švelniau papasakoti.“

„Čia mokytojo kvalifikacija, kaip sugeba tvarkytis su tokiais vaikais. Kvalifikacijos kėlimas, jei jos trūksta.“

„Nežinau, kiek yra galimybių turėti mokytojams pagalbininkus, asistentus. Bet, manau, yra praktika kitose šalyse, ne vienas mokytojas prižiūri klasę.“

REKLAMA

Norint specialių poreikių vaikus mokyti bendrose mokyklose, jose turi būti atliktos rekonstrukcijos, pritaikytos patalpos, turi būti samdomi ir darbui su neįgaliaisiais specialiai pasiruošę papildomi pedagogai. Tad dalies parlamentarų manymu, naikinti vaikams su negalia skirtas mokyklas Lietuva dar nepasiruošusi.

„Idėja – viskas labai gražu, bet realizacija. Kada turime atskiras mokyklas silpnaregiams, gestų kalbos mokyklą, sąnaudos ženkliai mažesnės, bendravimas vaikų viename lygyje“, – sako Seimo narys Algirdas Sysas.

Ar racionalu kiekvienoje mokykloje reikalauti sudaryti sąlygas mokytis specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kiek tai kainuotų ir kiek tam reikėtų samdyti papildomų pedagogų, savo nuomonę dar turės pareikšti Vyriausybė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų