REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baltijos jūra ir Kuršių marios – labai užterštos ir be „Grigeo“ teršalų. Vandenyje, kur žvejojame ir vasaromis maudomės, saugias normas daugybę kartų viršija sunkieji metalai, įvairiausių vaistų likučiai, plastikas ir galybė kitų chemikalų. Aplinkos ministerija tik skėsčioja rankomis – išvalyti visoje Lietuvoje į vandenį leidžiamus teršalus esą yra nebeįmanoma.

Baltijos jūra ir Kuršių marios – labai užterštos ir be „Grigeo“ teršalų. Vandenyje, kur žvejojame ir vasaromis maudomės, saugias normas daugybę kartų viršija sunkieji metalai, įvairiausių vaistų likučiai, plastikas ir galybė kitų chemikalų. Aplinkos ministerija tik skėsčioja rankomis – išvalyti visoje Lietuvoje į vandenį leidžiamus teršalus esą yra nebeįmanoma.

REKLAMA

Baltijos bangos Klaipėdoje tik iš tolo gali atrodyti skaidrios ir tyros. Tačiau vandenyje knibžda daugybė nematomų, bet labai kenksmingų medžiagų ir atliekų. Čia ir sunkieji metalai, chemikalai, ištirpę vaistai, antibiotikai, plastikai.

„Dėl padidinto kiekio menkių kepenyse dioksinų esame uždraudę jas naudoti žmonių maistui“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Gintautas Čereška.

REKLAMA
REKLAMA

„Tam tikros medžiagos, jei viršija normas kelis kartus, gali paveikti imuninę sistemą organizmų jūrose, sukelti įvairias ligas, farmacinės medžiagos gali daryto įtaką žuvų lyties pasikeitimams ir elgesio“, – pasakoja Klaipėdos universiteto mokslininkas Sergej Suzdalev.

REKLAMA

Pajūryje vaikštančius žmones tokie faktai šiurpina.

„Žuvį labai mėgstu, bet prigąsdinta, kad Baltijos jūra tokia bjauri. Visos žuvys užterštos, tai ką man daryti?“

„Vien vasarą pasižiūrėjus, kiek dumblių, visokių žolių. Jie šiaip sau neauga.“

„Žuvį valgiau, bet paskui pasidarė nelabai malonu.“

„Nevalgau, tikrai kelia baimę. Nebenorėčiau pirkti žuvies. Maudytis, kai vasara ateis, galvosim. Šiandien tikrai ne.“

„Matom, šiukšlių išmesta visokių iš jūros. Man atrodo, nėra užteršta, o man atrodo, kad yra.“

REKLAMA
REKLAMA

Štai Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė susirūpinimą keliančią naujausią ataskaitą apie didžiulę taršą Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje ir Kuršių mariose. Gyvsidabrio ir jo junginių kiekiai žuvyse net iki 5 kartų viršija aplinkos kokybės standartus. Fiksuojami pavojingų metalų kadmio, švino, alavo leistinų normų viršijimai. Tad veterinarai draudžia valgyti menkių kepenėles, o ir didelių suaugusių žuvų dažnai nerekomenduoja.

Teršalai nustatomi didelėse suaugusiose žuvyse. Baltijos jūroje didesnėse riebiose lašišose, strimelėse, šprotuose, kurie dideli. Tą problemą žino žvejai, jie rūšiuoja žuvis, didžiąsias atiduoda šėrimui“, – teigia G. Čereška.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O štai perfluoroktano sulfoninės rūgšties, kuri naudojama pramonėje ir buityje, kaip plastifikatorius, lubrikantas ir paviršiaus aktyvinimo medžiaga, koncentracija jūros vandenyje viršija geros aplinkos normas net 170 kartų, vandens mėginys netoli Rusijos sienos ir ten esančios naftos gamybos platformos kartą normą viršijo net 700 kartų. O kur dar toksiškos medžiagos ftalatai, esantys plastike, dažuose, klijuose, kosmetikoje. Jie nuodija ne tik jūros organizmus, bet ir gali žmonėms sukelti onkologines ligas, nevaisingumą, kenkia imuninei sistemai. Jie ribines vertes viršija 3 kartus.

„Mes pradėjome stebėti vadinamuosius naujos kartos teršalus, organiniu pagrindu kuriamos medžiagos, susijusios su žmogaus veikla. Premonės įmonės šakose kuriamos medžiagos, kurių anksčiau nebuvo galimybės nustatyti Baltijos jūroje,  nors gal jos ten buvo ir anksčiau. Tobulėjant galimybėms, laboratoriniams pajėgumams, galime nustatyti daugiau pavojingų cheminių medžiagų“, – kalbėjo S. Olenin.

REKLAMA

Saugias normas viršija azoto junginiai, Klaipėdos uosto prieigose naftos produktai. Be to, Baltijos jūros ir Kuršių marių vandenyje pavojų kelia ir galybė ištirpusių vaistų. Tai ir antibiotikai, hormonai, ibuprofenas, paracetamolis ir daugybė kitų medžiagų.

„Vandentvarkos įmonės privalo nuotekas išvalyti iki tam tikro lygio. Keičiantis gyvenimui, technologijoms, atsiranda naujų cheminių medžagų. Būna net vadinami pikai. Dabar daug kalbama apie farmacinių medžiagų atsiradimą nuotekose. Tai atsiranda tinkluose, bet vaistų likučių vandentvarkos įmonės neišvalo“, – sako aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.

Aplinkosaugininkai rekomenduoja negerti jūros vandens, tačiau maudytis dar leidžia. O jei norime švaresnių upių, ežerų ir jūros, aplinkosaugininkai ragina ne tik pramonę, ūkininkus, bet ir visus gyventojus nustoti pilti chemikalus, nepanaudotus vaistus ne tik į aplinką, bet net ir į kanalizaciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų