REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Netrukus sueis penkeri metai, kai Lietuvoje gyvename su euru. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas ir žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo.

Netrukus sueis penkeri metai, kai Lietuvoje gyvename su euru. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas ir žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo.

REKLAMA

Anuomet brangiausias kepsnys viename restoranų kainavo 20 Lt, pridėjus garnyrą ir padažą gautųsi 25 Lt. Kiek gi kainuoja jautiena dabar? Šiuo metu jautienos kepsnį tas pats restoranas siūlo taip pat už 25. Tik jau ne litus, o eurus. Taigi kaina pakilo beveik 4 kartus.

Dienos sriuba prieš 5 metus čia kainavo 4,00 – 4,50 Lt, maždaug 1,15-1,30 eurų. Kiek gi ji kainuoja dabar? Sriuba dvigubai brangesnė ir kainuoja 2,50 eurų.

Palyginus dabartines kainas parduotuvėse ir 2014 m. pradžioje, matyti, kad maisto produktai per penkerius metus brango įvairiai. Pabrango sviestas, mėsa, duona, o štai daržovės ir pienas kainavo panašiai kaip dabar. Tačiau kavinėse ir restoranuose maistas labai brango. O štai ką valdžioje buvę politikai žadėjo prieš euro įvedimą.

REKLAMA
REKLAMA

„Pirmiausia vyriausybė ir jos atstovai turi labai aiškiai įvardinti, kad grėsmių nėra, viskas pačių žmonių rankose, kad verslas turi elgtis atsakingai. Rizika kainų kilimo yra maždaug 20-30 ct prie 100 litų. Tai praktiškai jokios“, – kalbėjo kadenciją baigusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014 m. birželį. 

REKLAMA

Štai, ką mano gyventojai:

„Melavo. Tris kartus pabrango. Dabar 1 euras – 1 Lt.“

„Visiems aišku, kad tas pats kaip litai, taip eurai dabar.“

Pompastiškai beveik prieš penkerius metus Naujųjų metų naktį Vyriausybės ir Lietuvos banko vadovai sutiko euro įvedimą. Nors tuo metu pareigūnai aiškino, kad objektyvių priežasčių kainoms didėti nėra,  jos pakilo dėl neobjektyvių priežasčių – verslo ir žmonių noro uždirbti daugiau ir pasinaudojus proga pasididinti savo pajamas ir uždarbį. 

Lietuvos bankas pripažįsta, kad po euro įvedimo daug kas pabrango, tačiau teisinasi, esą brango daugiausiai tos prekės ir paslaugos, kurios reikalauja daug darbo jėgos. Tai poilsio ir kultūros paslaugos, kirpyklos ir grožio salonai, restoranai ir viešbučiai.

REKLAMA
REKLAMA

„Kainos pakilo tikrai ne dėl euro. Ne tik ir ne daugiausia dėl euro. Kai pristatėme 2013 m. tyrimą, sakėme, kad vienkartinis poveikis kainoms bus dėl valiutos pasikeitimo sąnaudų“, – sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

„Restoranai naudoja tuos pačius produktus. Alkoholio akcizai kyla, mėsos, duonos, degalų. Yra bendras kainų augimas, bet liūto dalį restoranuose sudaro atlyginimai žmonių. Jie kaip ir prieš aną krizę kyla neproporcingai greitai. Tas poreikis iš darbuotojų vis didesnis. Restoranams sunku išsilaikyti, susimokėti atlyginimus ir mokesčius“, – pasakoja viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad darbo užmokestis per penkerius metus nuo euro įvedimo pakilo daugiau negu bendra infliacija. Nuo buvusių 550 eurų iki dabartinių 830 eurų į rankas. Vidutinė senatvės pensija taip pat padidėjo 120 eurų. Tačiau žmonės skundžiasi, kad padidėjimą praryja augančios kainos: maisto, paslaugų, medikamentų:

„Tas prie to, vienas prie vieno eurai eina. Kas iš to, vaistai brangsta, gydymas irgi apmokamas beveik nieko gero.“

„Man tas pats kaip buvo. Jei nėra pinigų, tada blogai.“

„Paslauga kažkokia 5 Lt, dabar 5 eurus. Tris su puse karto viskas pabrango. Tik kurie nenori, to nepripažįsta, o iš principo taip yra.“

REKLAMA

„Žmonės per daug verkia, pinigų turi, nes pinigai dabar ne uždirbami, o dalinami. Visokios kompensacijos, kurios tik žmones gadina.“

Ekonomistai aiškina, kad euro įvedimo nauda gerokai viršijo kainų augimo daromą žalą mūsų piniginėms. Euras esą lėmė spartesnį ekonomikos ir pajamų augimą, pigesnį valstybės skolinimąsi, atpigusius mokėjimus. Vien dėl atpigusio skolinimosi valstybė per penkerius metus sutaupė  kasmet po 334 mln. eurų.

„Nereikėtų galvoti, kad viskas pabrango ženkliai. Yra prekių ir paslaugų, kurios atpigo. Telekomunikacija pigesnė, avalynė ir batai 10 m. nesikeičia, kai kurie maisto produktai netgi atpigo“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

REKLAMA

Tačiau atpigusių dalykų žmonės nepastebi., o linksniuoja labiausiai pabrangusius. Beje, praėjus beveik penkeriems metams po euro įvedimo, gyventojai į eurus vis dar neiškeitė 430 mln. grynųjų litų.

Net ir šiuo metu Lietuvos banko skyriuose Vilniuje ir Kaune gyventojai kas dieną vidutiniškai ateina 60 kartų išsikeisti litų į eurus, o vidutinė keičiamų pinigų suma siekia 200 eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų