Donatas Brimeris

Pažadus dėl vaiko pinigų kitąmet valdžia jau mažina. Pritrūkę pinigų, valdantieji pripažįsta, kad išmoką už vaiką kitąmet didinti 20-čia eurų nepavyks, tad lieka prie ankstesnio – ministerijos siūlymo: kitąmet pridės tik 10 eurų. Pažadų dėl pensijų didinimo keisti valdantieji nesiryžo ir kitąmet tebeplanuoja apie 30 eurų didesnes išmokas senjorams. Tiesa, viso padidinimo metų pradžioje senjorai dar nesulauks, nes „Sodra" esą nespės suskaičiuoti kiekvienos pensijos.

Kol Seime kunkuliuoja aistros dėl premjero Sauliaus Skvernelio kelio, o žiniasklaida skaičiuoja kas sumokėjo už kokią vakarienę ar išnuomojo tarnybinį butą, valstybinės institucijos ir valdininkai patyliukais skirsto šimtus milijonų eurų įvairiausiems investiciniams projektams. Dėl šimtamilijoninių užsakymų  statybininkams, kelių ir geležinkelių, dujotiekių tiesėjams skaidriais ir korupciniais metodais kaunasi verslininkai.

Vyriausybė pritrūko pinigų pensijoms ir vaiko pinigams. Sukrapščiusi 50 milijonų eurų streikavusių mokytojų algoms, vyriausybė keičia vaiko pinigų didinimo grafiką. Didesnių išmokų visi vaikai sulauks tik metų viduryje. Naujausiame biudžeto projekte metų viduriui atidedami ir nauji mokesčiai bankams bei prekybininkams, tačiau kartu ir senjorams visų pinigų išmokėjimas numatomas tik liepą.

Jau mėnesį valdžios mokamos tūkstančio eurų kompensacijos už mažiau taršų automobilį lietuvių nevilioja. Su šia išmoka Aplinkos ministerija vylėsi bent kiek apvalyti šalies gatves nuo senų mašinų, tačiau per keturias savaites 1 tūkst. eurų kompensacija už atiduodamą automobilį susiviliojo vos pusantro šimto vairuotojų.

Vilniaus universitetas (VU) pradėjo streiką ir dviem dienoms užsirakino visas duris. Paskaitose nėra nei dėstytojų, nei studentų. Nors algos čia per 2 metus padidėjo 50 proc., dėstytojams to maža. Jie reikalauja kitąmet dar 20 proc. didesnių atlyginimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tvirtina neturįs tiek pinigų, tačiau sutinka derėtis dėl algų kėlimo ateityje. Šalia Vilniaus universiteto ketvirtadienį sąmyšis.

Nuvilnijus skandalams, kad Seimo viešbutyje vietoj parlamentarų pusvelčiui gyvena jų vaikai, tautos išrinktieji ėmė ginčytis, ką daryti su Seimo viešbučiu, paprastai vadinamu bendrabučiu. Kai kurie parlamentarai pačiame Vilniaus centre stovintį pastatą siūlo parduoti, o Vilniuje būsto neturintiems seimūnams jį nuomotis iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų. Tokiam siūlymui valstietė Agnė Širinskienė, pati gyvenanti Seimo viešbutyje, griežtai nepritaria.

Jau šiemet pabrangusi elektra brangs ir kitąmet dar 15 proc. Taip per dvejus metus susidarys net 30 proc. brangimas. Kainų reguliuotojai aiškina, esą elektra brangsta aplinkinėse rinkose, tad kitos išeities nėra. Tačiau ekonomistai sako, kad brangstanti elektra didins ir bendrą infliaciją. O žmonės ir ypač senjorai apgailestauja dėl brangimo, mat elektros brangimas suvalgys visą prezidento pažadėtą pensijų padidinimą. Tiesa elektros brangimą kai kam kompensuos pingančios dujos.

Aiškėja, kokio algų padidėjimo nuo sausio gali tikėtis pareigūnai ir valstybės tarnautojai. Ir kitąmet uždarbį lemiantis bazinis dydis prieškrizinio lygio dar nepasieks – jis didės vos trimis eurais. Tad vidutinius atlyginimus gaunantieji gaus keliolika eurų daugiau. Tai net dvigubai mažiau nei kitąmet bus pridėta tiems, kurie uždirba minimalią algą. Na, o daugiausiai algos didės politikams ir teisėjams.

Antrą dieną Vilnių drebina protestai. Po vakarykščių ūkininkų traktorių kolonų trečiadienį į gatves išriedėjo vilkikai. Sukdami ratus aplink Seimą ir Vyriausybę, vežėjai protestuoja prieš pastarosios reikalavimą mažiau manipuliuoti mokesčiais ir vairuotojams mokėti didesnę minimalią algą.

Seimas grąžina vyriausybei taisyti biudžetą. Jame – daugybė naujų mokesčių. Kartu vyriausybei pavesta sugalvoti, iš kur paimti pinigų dosniai pridalintiems pažadams didinti socialines išmokas, vaiko pinigus ir biudžetininkų algas. Seimas Vyriausybei parengė galvosūkį, kaip įgyvendinti valdančiųjų išdalintus pažadus pagerinti gyvenimą labiausiai skurstantiems ir mažiausiai uždirbantiems.

Senjorai Vilniaus kavinėse nuo sekmadienio vėl gali mėgautis nemokama arbata ir kava. Tokių vietų mieste – beveik šimtas. Meras džiaugiasi, kad ši tradicija per gražiausias metų šventes tęsiasi jau du dešimtmečius. Na, o nemokamai pasivaišinti atėję senjorai nepraleidžia progos merui iškloti priekaištų dėl nepatogumų mieste.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su merais susikivirčijo dėl socialiam būstui skirtų milijonų. Ministras piktinasi, kad 10 tūkstančių vargstančių tautiečių niekaip nesulaukia socialinio būsto, o savivaldybės tam skirtus milijonus eurų laiko įšaldžiusios arba leidžia neaišku kur. Dėl įšaldytų milijonų savivaldybės randa įvairiausių biurokratinių pasiteisinimų ir kaltę verčia Vyriausybei. Netvarka socialinių būstų pirkimuose jau susidomėjo Valstybės kontrolė.

Valdantieji garsiai žada nuo Naujųjų metų didinti pensijas, tačiau aiškėja, kad visų pažadėtų pinigų senjorams teks laukti iki metų vidurio. Esą padidintoms pensijoms iškart mokėti ne tik gali pritrūkti pinigų, bet ir „Sodra" nespės jų suskaičiuoti. Bet štai dyzelino lengvatą ūkininkams, iš ko ir numatytas pensijų didinimas, valstiečiai mažina tik simboliškai. Negana to, ir koalicijos sutartus vaiko pinigus valstiečiai 20 eurų žada padidinti ne sausį, o tik metų viduryje.

Įspūdingoms dovanoms, suvenyrams ir skanėstams valstybinės įstaigos toliau leidžia šimtus tūkstančių eurų. Štai Seimo nariai mėgsta ne iš savo kišenės pirkti ne tik saldainius, bet ir auksu bei sidabru puoštus dirbinius. O Vidaus reikalų ministerija perka po kelis šimtus eurų kainuojančius laikrodžius, tačiau kuriems valdininkams jie atitenka, slepiama prisidengiant įstatymais. Seimo sandėliukas, kai kurių parlamentarų dar vadinamas parduotuve.

Lietuvoje šiandien minima kariuomenės diena. Vilniaus padangę raižė amerikiečių naikintuvai, o sostinės širdyje žygiavo NATO kariai. Na, o tuo metu, kai prezidentas Gitanas Nausėda sveikino karius, pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko su karių šeimų moterimis. Tęsdama prezidento Smetonos žmonos Sofijos tradiciją, pirmoji ponia įsitraukė į birutiečių veiklą ir jau segi paauksuotą rūtų šakelę su karūna.

Santaros vaikų ligoninėje užgeso nė pusantrų metų neturėjusios mažylės gyvybė. Nors socialiniuose tinkluose tuoj pat pasklido žinia, esą mergaitė greičiausiai mirė nuo žaibinės meningokoko infekcijos, medikai kol kas to nepatvirtina. Įtariama, kad vaiką galėjo pakirsti pneumokokinė infekcija. Santaros vaikų ligoninėje paryčiais užgeso vos metų ir keturių mėnesių mažylės gyvybė. Socialiniuose tinkluose greitai pasklido spėliojimai, esą vaiką pasiglemžė klastingasis meningokokas.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo ir vieną vaiką auginantiems tėvams suteikti apmokamus laisvadienius. Visiems dirbantiems tėvams, auginantiems bent vieną vaiką iki 12 metų, prezidentas siūlo kas mėnesį suteikti po tėvadienį. Šalies vadovas tikisi, kad darbo dieną galėdamos pabūti kartu, šeimos Lietuvoje taps laimingesnės. Prezidentas ragina pusdieniui per mėnesį išleisti iš darbo ir ligotus tėvus slaugančius dirbančiuosius.

Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas didinti ūkininkams mokesčius, o jiems taikomą nuolaidą dyzelinui mažinti, tapo tikru galvos skausmu valstiečiams ir Seime, ir Vyriausybėje. Žemdirbiai skundžiasi, esą didesni mokesčiai gali juos privesti prie bankrotų. Tad valdantieji linksta prezidento siūlymą atmesti, o štai pensijas visiems senjorams ketina didinti iš naujų mokesčių bankams ir prekybos centrams.

Tuo metu, kai Seimas su vyriausybe pešasi dėl kiekvieno milijono vaiko pinigams, pensijoms ir biudžetininkų algoms, vyriausybėje ir valstybinėje dujų įmonėje vyksta įtartinos šimtų milijonų eurų dalybos. Nežinioje pakibo dujotiekio į Lenkiją tiesimo projektas už 140 mln. eurų. O tai strateginis projektas, Lietuvos dujotiekius turintis sujungti su Vakarų Europa ir Ukraina. Nuotraukoje matosi šilta Lietuvos ir Baltarusijos verslininkų draugystė.

Valdantieji toliau stumia naujuosius automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius. Opozicijai nepavyko stabdyti naujų mokesčių pasiūlymų ir valdantieji viliasi gauti pritarimą naujiems mokesčiams dar iki Naujųjų metų, kuriuos mokėtume nuo sausio. Pakoreguotas taršių mašinų registracijos mokestis sieks iki 760 eurų ir priklausys nuo to, kiek anglies dvideginio išskiria automobilis. Na, o naujasis nekilnojamojo turto mokestis gresia už statinius, kurių vertė viršys 150 tūkst.

Sviesto kaina parduotuvėse užkopė į rekordines aukštumas. Nors Europoje viskas atvirkščiai – Lenkijoje bei Vokietijoje sviestas pinga ir ten yra dvigubai pigesnis. Pirkėjai dėl to keikia prekybininkus, šie gi dėl brangaus sviesto šnairuoja į perdirbėjus. Sviesto kaina pakilo į seniai regėtas aukštumas. Šiuo metu sviestas yra brangiausias nuo pat 2016 m ir parduotuvėse vidutiniškai tenka mokėti apie 2,15 eurų už pakelį.

Limfomą besigydantis Saulius Skvernelis abejoja, ar kitąmet vyriausybei baigus kadenciją, tęs politinę karjerą. Kartu premjeras „pramušusiais dugną” vadina apžvalgininkus, aiškinančius, kad jis neturėtų eiti pareigų, nes kovoja su limfoma ir dėl to kai kurias dienas nepasirodo darbe. Tuo metu stambieji verslininkai didina premjerui spaudimą ir grasina artėjant rinkimams neremti valdančiųjų ir nutraukti vyriausybės reformų susitarimą.

Seime toliau verda kova dėl siūlomų naujų mokesčių kitąmet. Net pats valstiečių vedlys Karbauskis su bendražygiais kiša koją Sauliaus Skvernelio ministrų dėlionėms – nekilnojamojo turto mokestį siūlo mažesniam gyventojų ratui, nei Vyriausybė norėtų. O besipriešinant opozicijai, Seime stringa ir automobilių, bankų bei prekybos tinklų mokesčiai. Vyriausybė siūlo nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti daugiau kaip perpus pigesnį turtą nei iki šiol.

Vilniaus Profsąjungų rūmų griovėjai po rūmais atvėrė milžinišką bunkerį. Tai viena didžiausių slėptuvių visame mieste. Karo atveju joje galėjo pasislėpti iki pusantro tūkstančio žmonių. Iš daugiau kaip pusšimtį metų čia, ant Vilniaus Tauro kalno, stovėjusių sovietinių Profsąjungų rūmų per tris su puse savaitės nuo griovimo darbų pradžios beliko statybinių atliekų krūva, o nedidelės durelės veda į po visais rūmais jų statybos metu įrengtą slėptuvę.

Vaiko pinigus nuo sausio valdžia žada didinti vėl, tačiau pinigų biudžete išmokoms pritrūko ir šiemet. Kad šeimos lapkritį, gruodį ir sausį sulauktų paskirtų išmokų, vyriausybė jau skolinasi pusšimtį milijonų eurų. O kitąmet numatytiems didinimams prireiks papildomų net ne dešimčių, o dviejų šimtų milijonų eurų. Tad jau patys valdantieji svarsto, gal vaiko pinigus mokėti nebe visoms šeimoms, o tik toms, kurioms pusšimtis eurų yra tikrai dideli pinigai.

Paplūdimio kavinėms sužibo išlikimo viltys. Premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybė siūlo atšaukti Seimo priimtus naujus draudimus prekiauti alkoholiu lauko kavinėse. Ne įstatymai, o pačios savivaldybės, anot premjero, turi nustatinėti, kur lauke alkoholis bus pardavinėjamas, o kur – ne. Taigi tiek paplūdimiuose, tiek parkuose ir miestų centruose, alkoholio prekyba kitais metais gali būti pratęsta.

Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui – kritika dėl kasdienių kelionių į Pakaunę nakvoti. Šalia Seimo jam yra skirtas didžiulis tarnybinis butas, tačiau jis renkasi su palyda kasdien važinėti šimtus kilometrų namo. Valdantieji valstiečiai tai vadina tiesiog nepagrįsta prabanga ir lėšų švaistymu. Seimo narių bendrabutyje yra paslaptingas ir itin saugomas butas, mat jis yra skirtas gyventi Seimo pirmininkui.

Seime – siūlymas senjorams mokėti naujas pensijas. Vienintelė sąlyga naujai 40 eurų išmokai gauti – būti vienišam. Taigi naujų išmokų galėtų tikėtis ne tik našliai, bet ir išsiskyrę bei santuokos net neturėję senjorai. Visgi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tokiam konservatorių siūlymui nepritaria ir remti siūlo ne visus vienišus senjorus, o tik tuos, kurie iš tiesų gyvena skurdžiai.

Vilniaus centre – miško gyvūnų karnavalas. Taip miškų kirtimais susirūpinę visuomenininkai reikalauja valdžią baigti masinius kirtimus giriose. O ministrui Mažeikai karnavalas patiko, tačiau kirtimų politikos keisti jis vis tiek nesirengia. Su dainomis ir kaukėmis miškų kirtimais pasibaisėję visuomenininkai pradeda eiseną sostinės Gedimino prospektu.

Vilnius tampa vis patogesnis elektromobiliams. Mieste įjungtos 50 naujų greito įkrovimo stotelių. Tiesa, jos mokamos: elektra du-tris kart brangesnė nei namuose. Naujos nemokamos stotelės žadamos tik kitąmet, ir tai tik 5. Negana to, meras jau svarsto panaikinti elektromobiliams galiojančias lengvatas – nemokamą parkavimą bei važiavimą A juosta. Vilniuje pradeda veikti pusšimtis naujų valstybinės įmonės „Ignitis“ elektromobilių krovimo stotelių.

Lietuva rengiasi susigrąžinti du Rusijoje dėl šnipinėjimo kalinčius piliečius. Tačiau mainais Rusijai gali būti atiduotas saugumietis, siekęs prezidentės D. Grybauskaitės rezidencijoje ir kabinete įtaisyti pasiklausymo įrangą. Apsikeitimo operacijoje dalyvauja ir Norvegija, siekianti susigrąžinti iš Rusijos savo pilietį. Kad įvyktų toks apsikeitimas ir prezidentas suteiktų malonę Rusijos šnipui, Seimas skubiai rengiasi pakeisti įstatymą.

Į Lietuvą atvyksta pusė tūkstančio galingai ginkluotų amerikiečių karių, pirmieji 200 jau įsikūrė Pabradėje. Dalis bataliono bus ginkluoti 30-čia tankų „Abrams“, šarvuočiais bei kita sunkiąja šarvuota technika. Amerikiečiai mūsų šalyje bus visą pusmetį – dalyvaus pratybose kartu su mūsų kariais bei vykdys Rusijos atgrasymo misiją. Vilniaus oro uoste iš lėktuvo išlipa 200 JAV karių iš Teksaso. Šie kariai – tik dalis bataliono, kuris į Lietuvą atkeliauja visam pusmečiui.

Kaune darbą pradėjo didžiausia kelių dešimtmečių investicija: 100-tą milijonų eurų kainavusi „Continental“ gamykla. Prezidentui G. Nausėdai paspaudus mygtuką, gamykla jau pradeda gaminti mašinų elektronikos detales visam pasauliui ir žada darbą pasiūlyti tūkstančiui kauniečių. Tačiau šalia gyvenantys žmonės jau skundžiasi, kad daugėjant kaimynystėje gamyklų, buvo nutiestas per miestelį geras kelias, ir gyventi prie jo darosi nebeįmanoma.

Artėjantys Naujieji metai atneš ne tik naujų mokesčių, bet ir daugybę naujovių keliuose. Nebeliks lentelių su žaliomis rodyklėmis sukti į dešinę. O sostinės gatvėse bus pastatyta dešimtys naujų greičio matuoklių, kurie pažeidėjus „šaudys“ ir iš nugaros. Sankryža važiuojančių Kalvarijų, Ozo ir Kareivių gatvėmis Vilniuje – viena intensyviausių. Ją kasdien kerta tūkstančiai mašinų.

Artėjant Vėlinėms – naujas siūlymas Seime. Konservatorius Mykolas Majauskas kviečia panaikinti lapkričio 2-ąją ir gegužės 1-ąją kaip šventes, bet už tai dviem dienomis pailginti atostogas. Darbdaviams tokie mainai patinka. Tačiau profsąjungoms švenčių ir atostogų dar per maža. Jos reikalauja palikti įteisintas šventes, ir ilginti atostogas. Bendrovės „Telia” skyriuje pasikeisdami žmonės dirba ištisą parą.

Artėjant kalėdinių dovanų pirkimo metui, vis aktyvesni tampa sukčiai. Jie vilioja jūsų elektroninės bankininkystės slaptažodžius, kuria netikras elektronines parduotuves ir bankų svetaines. Policija ir bankai ragina neprarasti budrumo bei nesusivilioti žadamomis pasakiškomis nuolaidomis ar pelningomis investicijomis. Į jūsų pinigus, laikomus bankų sąskaitose, vis intensyviau kėsinasi sukčiai.

Vyriausybė skelbia saulės energijos revoliucijos Lietuvoje startą. Jei norite elektros iš saulės energijos, jau nebūtina modulius vilkti ant stogo ar ieškoti vietos šalia namo. Galite juos pasistatyti kad ir kitame Lietuvos gale, o elektrą į namus gauti per tuos pačius valstybei priklausančius elektros tinklus. Valstybinė energetikos milžinė „Ignitis“ jau ragina gyventojus ne tik vartoti, bet ir patiems prekiauti tokia elektra ir tam siūlo naudoti naują interneto parduotuvę.

Premjero siūlymas skirti aukščiausią Lietuvos valstybinį apdovanojimą – Vytauto Didžiojo kryžių – Lenkijos politikui Jaroslavui Kačinskiui sukėlė tarptautinį homoseksualų pyktį ir pakurstė politines intrigas. Garsų lenkų politiką homoseksualai kaltina neapykantos kurstymu, tad esą J. Kačinskis tokio apdovanojimo nenusipelnė. Vyriausybės nominacija stebina ir Seimo opozicijos lyderį J. Sabatauską.

Vilniuje griaunami buvę sovietiniai profsąjungų rūmai, o vietoje jų už 50 milijonų planuojamos modernios Koncertų salės statybos. Nušluoti nuo Tauro kalno paviršiaus jie turi būti iki Naujųjų. Tačiau griovimą pompastiškai pradėjusi savivaldybė įkliuvo – buvo leidusi rūmuose surengti daugiatūkstantinę Helovino šventę. Dabar valdininkams tenka skubiai ieškoti kitos salės. Jei ne, gresia šimtatūkstantinės netesybos.

Aiškėja, kad stambiausiais miško savininkais Lietuvoje tapo skandinavai, o lyderis – IKEA. Valdžia susiruošė įvesti miško koncentracijos ribojimus tik kitais metais, tad didžiausi savininkai jau susipirko dešimtis tūkstančių hektarų miško ir skuba prisipirkti dar. O žmonėms belieka protestuoti prieš plynus kirtimus. Šimonių girioje susirinkę visuomenininkai piketuoja prieš privačių šeimininkų planuojamus miško kirtimus.

Valdantiesiems užsimojus bankus apmokestinti nauju turto mokesčiu, šie toliau ieško būdų, kaip pataupyti, kad ir klientų patogumo sąskaita. Be to, šalyje mažėja bankų skyrių, kurie dar priima iš žmonių grynuosius pinigus. Vienas didžiausių bankų prieš Kalėdas visuose savo skyriuose žada nutraukti operacijas su grynais pinigais ir klientus siunčia į savitarną. Negana to, bankai grasina dar labiau pabranginti klientams paslaugas, jei valdantieji įves turto mokestį.

Telefoniniai sukčiai atrado naują aukso gyslą. Į lietuvių telefonus ėmė masiškai siųsti SMS žinutes apsimesdami banko darbuotojais. Iš patiklių žmonių išgavę elektroninius prisijungimo kodus, sukčiai jau pavogė mažiausiai 60 tūkst. eurų, kurių žmonės nebeatgaus. Dar tiek pat neteisėtų pervedimų bankininkai tvirtina suspėję sustabdyti. „Aš nežinojau, kas čia vyksta, paspaudžiau ant linko. Iš to linko atsidarė visiškai identiškas SEB puslapis, liepė susivesti savo visus duomenis.

Kol didžioji dauguma lietuviųi vargsta gyvendami nuo algos iki algos arba nuo pensijos iki pensijos, Lietuvos turtingiausieji milijonieriai toliau didina savo turtus ir juo sskaičiuoja milijardais arba šimtais milijonų eurų. Tarp turtingiausių lietuvių ypač daug prekybininkų. Tad valdantieji vis garsiau grasina jiems nauju apyvartos mokesčiu. Tačiau skeptikai įspėja, kad naują mokestį galiausiai susimokės eiliniai pirkėjai.

Lietuvoje prasidėjo diskusijos, reikia ar ne apmokestinti Lietuvoje komercinių bankų turtą. Naujausi bankų veiklos rodikliai rodo, kad būtent mūsų šalyje veikiantys bankai yra pelningumo lyderiai visoje ES. Akcininkams jie gali girtis ir didžiausiu efektyvumu. Tačiau mums, paprastiems klientams, tai nebūtinai reiškia vis gerėjančias paslaugas. Užvirus aistroms, ar reikia apmokestinti 30 mlrd.

Vos prieš porą mėnesių baigėsi eilinė privačių pensijų reforma, o jau skamba nauji siūlymai. Dalis darbdavių ragina steigti Vakarų šalyse seniai įprastus profesinius pensijų fondus. Esą juose žmonės galės geriau kontroliuoti savo sudėtus pinigus, o ne tik stebėti, kaip jie nuvertėja. Tuo metu valdančiųjų atstovas tvirtina, esą Lietuva tokiai reformai dar neužaugo. Vienoje suomiško kapitalo įmonėje Vilniuje dirba beveik 200 darbuotojų.

Įtarimai korupcija klampina Seimo narį valstietį Kęstutį Smirnovą. 65 tūkst. eurų iš valstybinio Sporto rėmimo fondo gavo jo žmonos valdomos sporto organizacijos. O štai vos 8 tūkst. paprašęs seimūno brolis savo sporto klubui – gavo špygą. Dėl įtartinų pinigų dalybų seimūnas K. Smirnovas mėgina tikinti pirštų neprikišęs ir nieko nežinojęs. Opozicija dėl to valdantiesiems jau grasina užkurti karštą pirtį.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis kreipėsi į specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši tirtų pačių valdančiųjų keistą mėgėjiško sporto finansavimą. STT pareigūnų pagalbos valstiečių lyderiui prireikė po to, kai jo partietis parlamentaras K. Smirnovas sulaukė kaltinimų, kad šiemet itin dosniai finansuojamos jo rinkimų apygardos įstaigos, o tarp jų – ir jo žmonos valdoma graplingo federacija. Pinigų iš valstybės K. Smirnovo žmona nesikuklina prašyti ir savo sporto klubui.

Dar prieš mokslų metų pradžią sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos palaiminta naujovė dėl sergančių vaikų praleistų pamokų virto chaosu. Dėl ligos vaikų praleistų pamokų ar dienų darželiuose gydytojai rašyti pažymų nebeprivalo. Tačiau dalis ugdymo įstaigų ir toliau jų reikalauja. Sveikatos apsaugos ministerija jau grasina baudomis. O štai vaiko teisių kontrolierė nerimauja, ar neteks gelbėti vaikų, kurie praleidinėja pamokas, o jų tėvams tai visai nė motais.

Nuotraukos su alkoholiu ir pripučiama moterimi socialinio tinklo paskyroje. Tuo dalijasi kandidatas į žemės ūkio viceministrus seimo nario Petro Čimbaro sūnus Modestas. Valdantieji palieka pačiam ministrui A. Palioniui spręsti, ar įdarbinti savo komandoje šį 24 metų jaunuolį. Vieniems kliūna jo amžius, antriems- nepatinka patirties stoka. Dar kitiems nepriimtinos ir prieštaringai vertinamos nuotraukos.