Donatas Brimeris

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada nemokamus pietus mažiausiems moksleiviams. Jau nuo sausio – priešmokyklinukams, o rugsėjį – ir pirmaklasiams. Negailėdamas tam 7 milijonų iš biudžeto, ministras įsitikinęs, kad geriausias maitinimo būdas yra švediškas stalas. Tačiau tėvai jau nerimauja, ar po tokių nemokamų pietų vaikai neliks prisikirtę vien bulvių ar blynų arba iš viso alkani.

Ilgą laiką – beveik dešimtmetį tik mažėjęs nedarbas šalyje vėl suka aukštyn. Ekonomistai dėl to kaltina darbdavius, išskėstomis rankomis priimančius imigrantus iš Ukrainos ar Baltarusijos. Ir dar priduria, kad lietuviams išsireikalauti didesnės algos iš darbdavių bus vis sunkiau. Žmonės, atvykę iš užsienio šalių siekia įsitvirtinti Lietuvoje. Ir būtent čia, Vilniaus migracijos departamente, jie gauna leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Gerovės valstybę kurti žadantis prezidentas G. Nausėda nusitaikė į turtuolius ir siūlo padidinti jiems mokesčius. Šalies vadovas užsimojo pakratyti ne tik akcininkų ar būsto savininkų, bet ir individualiai dirbančiųjų kišenes. Jie dirba panašų darbą kaip samdiniai, tačiau kaltinami mokesčių sumokantys triskart mažiau. Tačiau Seime jau abejojama, ar prezidento planas išdegs, mat turtuoliai moka skaičiuoti pinigus ir nesnaudžia.

Valdantieji susirėmė, kiek kitąmet didinti išmokas skurstantiesiems. Vyriausybė yra suskaičiavusi, kad norint Lietuvoje išgyventi, žmogui reikia mažiausiai 250 eurų per mėnesį. Tačiau, kai reikia mokėti pašalpas, išmokos siekia vos pusę šios sumos. Tad socialdarbiečiai jau reikalauja, kad galo su galu nesuduriantys per mėnesį gautų bent tuos 250 eurų. Tačiau ministras Linas Kukuraitis gąsdina, kad tai būtų smūgis biudžetui, o ir žmonėms esą nebeapsimokėtų dirbti.

Pasaulio čempionate mūsų rinktinė pasirodymą jau baigė. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės, kad rinktinę sustiprins Lietuvoje gimęs, bet Kanados pasą turintis NBA žaidėjas Ignas Brazdeikis. Gali būti svarstoma jam išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę. O štai lietuviams – senjorams ir skurstantiesiems prezidentas ieško, iš kur paimti pinigų didesnėms išmokoms.

Ministras Aurelijus Veryga sugalvojo planą, kaip didžiąsias šalies ligonines išvaduoti nuo pacientų, plūstančių į skubios pagalbos skyrius. Jis ragina savivaldybes steigti mažus skubios pagalbos skyrius ir kabinetus kad ir nedidelėse gydymo įstaigose ir ambulatorijose, kad pacientai dėl mažmožių negaišintų respublikinių ligoninių gydytojų.  Į Vilniaus Lazdynų ligoninę draugai nuosavu automobiliu skubiai atvežė merginą. Staiga sunegalavusi mergina sunkiai kvėpuoja ir pati nebegali paeiti.

Valdantieji dar labiau užsimojo riboti alkoholio prekybą. Nuo Naujųjų metų net ir silpno alkoholio turės nebelikti paplūdimių kavinėse bei dalyje lauko kavinių miestų centruose. Verslininkai bei Palangos meras – kategoriškai prieš naujus draudimus ir dar mėgina įkalbėti vyriausybę juos atšaukti. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nuomonės nekeičia ir sako, kad alkoholis paplūdimyje didina riziką nuskęsti ir atšaukti naujų ribojimų neskuba.

Lietuvos didmiesčiuose – įspūdingas turtuolių gausėjimas. O Vilnius – netgi Rytų Europos sostinių lyderis. Beje, turtuolių, kurie mėnesio pajamas skaičiuoja dešimtimis tūkstančių, daugėja ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Tačiau kartu didėja ir liūdnesnis rodiklis – pajamų praraja tarp turtingųjų ir vargšų.

Daugiavaikėms ar vaikų su negalia turinčias šeimas šiomis dienomis jau turi pasiekti pirmosios nemokamos Šeimos kortelės. Vyriausybė jų turėtojams žada nuolaidas įvairioms prekėms ir paslaugoms. Tačiau aiškėja, kad projektas į priekį juda labai sunkiai. Kur su šia kortele nuolaidos garantuotos ir kuo baigėsi valdžios pažadai su ja šeimoms perpus atpiginti tarpmiestinį transportą? Keturių vaikų mama Nina su visa šeima iš Švenčionių atvyko į Vilnių – į didžiulį prekybos centrą apsipirkti.

Teisėjų korupcijos skandale įsipainiojusius tris iš aštuonių teisėjus jų kolegos toliau įnirtingai gina nuo atleidimo. Teisėjų taryba sutinka atleisti tik 5 teisėjus, tad kyšininkavimo byloje įsipainioję trys Temidės tarnai, nors prašo juos atleisti ir pats Prezidentas, pareigų nepraranda.

Privalomojo sveikatos mokesčio PSD amnestijos emigrantams nebus. Tai pripažįsta pats šio projekto autorius valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Tačiau dabar jis jau žada keisti įstatymus, kad emigrantai gydytis Lietuvoje galėtų ir negrąžinę skolos, o ją atidavinėtų dalimis. 28-erių metų elektros inžinierius Mindaugas didžiąją laiko dalį praleidžia Šiaurės šalyse. Pagal kontraktus užsienyje įrenginėja elektros instaliacijas.

Lietuvai minint Baltijos kelio 30-metį, nesnaudžia ir Kremlius – Vilniuje Rusijos ambasadorius buvusiam Jedinstvo lyderiui Ivanovui ir Paleckio sekėjams mėgina teisinti Lietuvai tragedijas atnešusį Ribentropo Molotovo paktą. Lietuvos istorikų įsikinimu, tai ne kas kita kaip dar vienas Rusijos mėginimas perrašyti istoriją.

Tautiečiai kaip kas gali mini 30-ą Baltijos kelio sukaktį. Kas bėgte, o kas ratuoti, šiandien skuba į Rygą ir net Taliną švęsti Baltijos šalių vienybės ir laisvės. Ši grupė bėgikų, nešini Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavomis, iš Vilniaus Katedros aikštės pradeda šventinį bėgimą iki pat Talino. Švęsdami Baltijos kelio 30-metį, estafetiniu bėgimu kas 10 kilometrų pasikeisdami ir pailsėdami, vyrai ir moterys per tris dienas pasiryžę įveikti 600 km atstumą.

Virginijus Sinkevičius jau gali būti ramus dėl karjeros Briuselyje – Seimas pritarė, kad ministras savo portfelį iškeistų į eurokomisaro portfelį. Sinkevičius greičiusiai bus jauniausias komisaras Europos Komisijos istorijoje. Tad opozicija piktinasi, kad siunčiamas toks nepatyręs politikas. Tačiau valdantieji sako, kad metas ir jaunimui patikėti ne tik įtakingas bei dosniai apmokamas pareigas.

Ramūno Karbauskio spaudimą atsistatydinti atlaikiusiam Seimo pirmininkui valdantieji sugalvojo naują smūgį. Jie žada aiškintis, kodėl Viktoras Pranckietis neva slėpė nuo partiečių Irinos Rozovos įtartinus ryšius su Rusijos ambasados darbuotojais. O štai lenkų frakcijos narei Irinai Rozovai už nuslėptus ryšius gali grėsti net apkalta. Tuo metu konservatoriai atkerta, kad apklausti reikėtų ne tik Pranckietį, bet ir patį premjerą Skvernelį, mat ir jis esą apie Rozovos ryšius žinojo jau seniai.

Ramūno Karbauskio žadėtos mokesčių amnestijos nesulaukiantiems emigrantams „Sodra“ grasina vis didesnėmis skolomis. Iš tų, kurie nedeklaravę išvyko svetur, dabar jau reikalaujama pusantro tūkstančio eurų už nesumokėtą Privalomą sveikatos draudimą. Tiesa, pats Karbauskis stebisi, kad amnestijos projektas Seime įstrigo ir sako, kad jo idėja dar nepalaidota. Dešimtims tūkstančių lietuvių „Sodra“ jau grasina nuskaičiuoti iš sąskaitų po pusantro tūkstančio eurų.

Nuo naujųjų metų receptinių vaistų galėsime prisipirkti neiškėlę kojos iš namų – internetu. Tai žada Verygos vadovaujama ministerija ir prekiauti užsimojo per valstybinę elektroninę sveikatos sistemą. Tačiau vaistinių tinklai priekaištauja, kad ministerija nusprendė leisti papildomus pinigus valdiškai prekybos platformai, užuot leidusi žmonėms pirkti per jau naudojamas vaistinių interneto parduotuves.

Virš Seimo narės Irinos Rozovos tvenkiasi debesys. Seimas susirūpino, ar prie valdančiųjų prisijungusi Rozova nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Ji dalyvavo masiniais protestais pasibaigusiame ortodoksų forume Sakartvele. O prieš porą metų Rozova neteko teisės dirbti su slapta informacija.  Seimo narė Irina Rozova dėmesio centre atsidūrė jai pačiai labai netikėtai – skandalu virto jos viešnagė kontraversiškame Tarpparlamentinės ortodoksų suvažiavime Tbilisyje birželį.

Vyriausybė ruošiasi vėl kelti tarnautojų algas. Kitąmet planuojamas bazinės algos dydžio kėlimas. Ministrų algos dėl to padidės 60 €, panašiai augs ir Seimo narių algos. O štai viešajame sektoriuje mažiausiai uždirbančiųjų algos kitąmet gali pakilti vos 10 €.  Tai Vilniuje įsikūrusi Mokslų akademijos biblioteka. Egidijus Gotalskis šioje bibliotekoje dirba jau 15 metų ir šiuo metu vadovauja skaitmeninimo skyriui.

Žemės ūkio ministerijos iškėlimas į Kauną virsta anekdotu. Būsimasis, prezidento su premjeru palaimintas žemės ūkio ministras Palionis pareiškė eantis prieš, kad ministerija iš sostinės būtų perkelta į Kauną. Iš kraustynių apčiuopiamos naudos sako nematantis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau šią ministeriją Kaune dar prieš rinkimus žadėjęs „valstiečių” vedlys Karbauskis atkirto, kad ministerija Vilniuje neliks.

Laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis buvo ant kilimėlio pas prezidentą Gitaną Nausėdą. Šalies vadovas priekaištauja L. Kukuraičiui dėl lyderystės stokos Lietuvai tebeskendint pagal skurdo rodiklius ES dugne, tačiau G. Nausėda nėra vienintelis, kuris turi kritikos L. Kukuraičiui. Pastarasis sako vienas nieko negalįs padaryti ir prašo prezidento pagalbos ieškant daugiau pinigų socialinei apsaugai.

Kiek reikia moksleiviams vasarą atostogauti – 2 ar 3 mėnesius, o gal dar daugiau? Prailginti mokslo metai sulaukė didžiulės kritikos lavinos, o savivaldybės jau reikalauja grąžinti 3 mėnesių atostogas. Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministras neketina paklusti ir ragina mokytis 10 mėnesių, o ilsėtis vos 2. Anot jo, reikia ne ilginti atostogas, o mokyklas ir programas pritaikyti mokymui per karščius.

Pašalpoms skiriami pinigai nepasiekia senjorų ir kitų skurstančiųjų. Dėl to šalyje nemažėja skurdo lygis. Tai nustačiusi valstybės kontrolė piktinasi, kad užuot padėjusios skurstantiems, savivaldybės pinigus leidžia abejotiniems projektams. O štai vyriausybėje jau kalbama, kad jei pensininkai nori didesnių pensijų, teks susitaikyti su naujais mokesčiais. Senjoras Virginijus turguje pardavinėja savo drožinius. Vyras sako neįsivaizduojantis, kaip tektų išgyventi iš savo 300 eurų pensijos.

Politikai ruošia naują draudimo rūkyti balkonuose planą. Pagal jį vos vieno gyventojo prašymo pakaks, kad balkonai visame daugiabutyje būtų paskelbti nerūkymo zona. Skeptikai abejoja, ar toks įstatymas suveiks, tačiau Tomas Tomilinas viliasi, kad rūkantieji paisys prie durų iškabintų draudžiamųjų ženklų ir policijai neteks jų gaudyti. Vilnietis Igoris pasakoja, kaip kenčia nuo rūkalių gyvendamas pirmame daugiabučio aukšte: „Mano langas taip. Čia atsistos pora ir rūko.

Seime svarstomi planai į taip lietuvių mėgiamą užstato sistemą įvesti ir iki šiol nesuperkamą tarą. Tačiau gražus valdžios noras švarinti gamtą nuo stiklo šukių paprastiems gyventojams gali pakvipti nauju brangymečiu. Ir didieji prekybininkai, ir pramonininkai aiškina, kad įteisinus reikalavimą supirkti beveik visą stiklo tarą, gyventojams pabrangtų ne tik patys gėrimai, bet ir daugelis maisto prekių. Šalia vieno Vilniaus parkų šiuo metu grybų nėra, tačiau ir tuščiomis iš jo negrįši.

Keičiantis vyriausybei Saulius Skvernelis morališkai ruošia tautą visuotiniam NT mokesčiui ir perspėja artėjant taršių mašinų apmokestinimą. Tačiau dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo sutarimo tarp pačių valdančiųjų nėra. Štai Ramūnas Karbauskis tokio mokesčio kratosi, o Lietuvos bankas toliau spaudžia jį įvesti visiems būsto savininkams. Kam toks mokestis kirstų skaudžiausiai? Nuotraukoje matote Registrų centro sudarytą Lietuvos butų verčių žemėlapį.

Aiškėja naujos kraupios avarijos Kėdainių rajone detalės. Keturi žmonės sužaloti BMW susidūrus su ekskavatoriumi. Vaizdo įraše galite pamatyti nufilmuotą šiurpų susidūrimą. Liudininkai viliasi, kad įrašas padės nustatyti tikruosius kaltininkus. Vaizdo įraše matyti, kaip lengvasis automobilis BMW važiuoja Kėdainių rajone Kalnaberžėje remontuojamu keliu. Iš paskos važiuoja kitas automobilis su vaizdo registratoriumi, kurio įrašą ir matote.

Mirtinai subadęs žmoną ir sūnų bei sužalojęs posūnį suimtas senolis teisme šaukiasi Dievo. Tyrėjai kalba, kad žudynių metu pensininkas buvo blaivus. Jis savo kaltę neigia, o štai prokurorai abejoja dėl jo psichikos ir prašo medikus ištirti jo psichinę būklę. 77-erių metų Augustinas Alminas peiliu mirtinai sužalojo savo 71 metų žmoną, 31 metų sūnų ir sunkiai sužalojo 43-ejų metų žmonos sūnų iš pirmosios santuokos.

Lietuvoje tęsiasi medienos krizė, o miškuose ir sandėliuose tebeguli didžiuliai kiekiai medienos. Vyriausybė nusprendė valstybinių miškų medieną parduoti daug pigiau nei pernai. Tačiau aplinkos ministrui Seime teko aiškintis, ar taip jis netarnauja stambiesiems pramonininkams ir kartu neskurdina valstybės biudžeto. Lietuvos valstybinių miškų urėdijos paruošta mediena niekaip nesulaukia pirkėjų. Didžiuliai kiekiai prikirstų medžių ir medienos stūkso miškuose ir sandėliuose.

Per pačius karščius – vilniečiams kliūtys patekti prie ežero. Pilaitėje daugiabučius prie ežero užsimoję statyti darbininkai tvorą pastatė iki pat ežero. Žmonės piktinasi statybininkų savivale ir nerimauja, kad verslininkai atims dar vieną jaukų paplūdimį atsigaivinti. Gilužio ežeras šalia Pilaitės mikrorajono yra vilniečių mėgstama maudynių vieta. Miestas plečiasi, tad gyvenamųjų namų kvartalai artėja ir prie šio ežero.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga esą siekdamas sutaupyti biudžeto lėšų reikalauja įšaldyti kompensuojamųjų vaistų kainas. O jei gamintojai vis tiek nuspręs vaistus parduoti brangiau, jie bus išbraukti iš kompensuojamųjų sąrašo. Negana to, ministrui kliūva ir sudėtinių vaistų populiarėjimas, jis užsimojo riboti ir jų kainas. Tačiau vaistų gamintojai jau perspėja, kad naujovės dar labiau patuštins pacientų kišenes, o kai kurių vaistų Lietuvoje iš viso nebeliks.

Seimas ruošia apynasrį taksistus iš rinkos stumiantiems pavėžėjams. Juos rengiamasi priversti registruotis ir mokėti didesnius mokesčius. Pavėžėjai įtariami slepiantys nuo mokesčių inspektorių uždirbamas sumas, tad jiems ketinama iš viso uždrausti priimti grynuosius. Rūta pavėžėja dirba jau metus. Jauna moteris pasakoja, kad šiuo metu tai pagrindinis jos pajamų šaltinis, kurį galima puikiai priderinti prie savo reikalų.

Aplinkos ministerija ruošia naują mokestį miško savininkams. Ministerija nesugeba surinkti mokesčių iš visų medienos pardavėjų, tad 5 proc. valdomo miško vertės mokestį žada užkrauti visiems miškų savininkams, net ir miško nekertantiems. Miškų mylėtojai jau nerimauja, kad žmonėms pritrūkus iš ko susimokėti gresiančius mokesčius, prasidės masiniai miškų kirtimai.   Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad Lietuvoje gana liūdnai atrodo kraštovaizdžio draustiniai.

Vyriausybė paruošė planą, kaip kovos su nesąžiningais turgaus prekiautojais. Priversti susimokėti mokesčius užsimota parduodančius naudotus automobilius, mėsą ir daržoves. Bausmės rengiamos ir statybininkams, kurie dirbs neturėdami specialių statybininko kortelių.   Statybininko kortelę Lietuvoje jau turi apie 1000 statybos sektoriaus darbuotojų. Ją įsivedę į asociaciją susibūrusios Lietuvos statybos įmonės, kurios galėtų lengviau atpažinti kvalifikuotus darbuotojus.

Karščiams vis labiau įsismarkaujant – ligonių eilės gydymo įstaigose. Žmonės skundžiasi galvos ir širdies skausmais, silpnumu. Paūmėjo lėtinės ligos. Karščio ir skysčių trūkumo nukamuotus medikams tenka gelbėti netgi nuo mirties. Karščiai nesiliauja, o Vilniuje Santaros klinikose jau ligonių antplūdis. Mažiausiai penktadalis jų čia atvyko per alinančius karščius patyrę šilumos smūgį ir paūmėjus lėtinėms ligoms. „Viskas susidėjo, penktadienį pradėjo mausti, aš jau įpratusi prie skausmo.

Jau po dvejų metų prekyboje nebeliks nei plastikinių šiaudelių, nei vienkartinių puodelių ar lėkščių. Prekybininkai tam jau ruošiasi ir jau siūlo pakaitalus iš popieriaus ir medienos. Tuo metu gėrimų gamintojai su didžiuliu nerimu žiūri į ateitį, mat jiems po 5-erių metų gali tekti gaminti naujoviškus butelius. Briuselis reikalauja, kad atidarius butelį, kamštelis liktų prikabintas ir neterštų gamtos. Europos institucijos nusprendė, kad plastikinių butelių supirkimo sistemos negana.

Europos Komisija dar kartą ragina Lietuvą įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius. Tačiau artėjant kitų metų Seimo rinkimams, valdantieji kratosi bet kokių kalbų apie naujus mokesčius. Jie svarsto nebent pabranginti taršių mašinų registraciją bei priversti naudotų mašinų pirkėjus sumokėti PVM nuo mašinos rinkos kainos, o ne nuo fiktyvios deklaruojamos dokumentuose.

Daugiavaikėms šeimoms jau rugsėjį vyriausybė žada padalinti nuolaidų. Jas šeimos gaus, jei pasinaudos naujomis šeimos kortelėmis. Po vieną nemokamą kortelę vyriausybė žada kiekvienai daugiavaikei ar neįgalų vaiką auginančiai šeimai ir pirmiausia leisti už pusę kainos važiuoti tarpmiestiniais traukiniais ir autobusais. Tuo metu mamos prašo nuolaidų kasdienėms prekėms- maistui, rūbams, degalams. Nuolaidų korteles gausios šeimos Alytuje naudoja jau 4 pastaruosius metus.

Tirpsta paskutinės Dalios Grybauskaitės dienos prezidento poste. Baigusi kadenciją šalies vadovė neketina likti Turniškėse ir sako, kad kelsis į nuosavą būstą. Tačiau jos naujasis namas Vilniaus pakraštyje dar tebestatomas ir gyventi dar netinka. Nėra vartų, nesutvarkyta aplinka, o ir namo viduje dulkėse pluša darbininkai. O štai naujajam šalies vadovui prezidentūra ketina leisti pasirinkti, kuriame name gyventi Turniškėse – dabartiniame Grybauskaitės arba buvusioje Brazauskų rezidencijoje.

Vilniuje vėl kyla karas su sovietmečio statulomis. Sostinės valdžia užsimojo nugriauti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai kaip sovietinį simbolį. Tačiau Rašytojų sąjunga P. Cvirką ir jam pastatytą paminklą gina. O štai rašytojo anūkas įtaria, kad politika čia tik akių dūmimas naiviems rinkėjams, esą paminklas trukdo verslininkams, užsigeidusiems dar neužstatyto hektaro sklypo ypač brangiame Vilniaus centre.

Lietuvos ekonomika auga nesustodama, tačiau skurstančių žmonių Lietuvoje beveik nemažėja. Pagal nepritekliaus rodiklius Lietuva ir toliau velkasi ES uodegoje. Dešimtadalis lietuvių neišgali ne tik kada panorėję valgyti mėsos, bet ir pakankamai pasišildyti būsto. O ir atostogos už namų sienų daliai lietuvių – neįgyvendinama svajonė.

Laimėti prezidento rinkimus vienas žmogus šiais laikais negali. Tam reikia stiprios komandos ir pinigų. Tad kas gi geriausiai pasiruošė rinkimams – šiuo metu bedarbis buvęs bankininkas Gitanas Nausėda ar finansininkė ir opozicinė parlamentarė Ingrida Šimonytė. Primenama, kaip pasiruošė buvęs policininkas, o dabar valdančios partijos premjeras Saulius Skvernelis. Šie prezidento rinkimai vyksta ekonominio pakilimo laikotarpiu. Tačiau prezidento rinkimų kampanija visai kitokia.

Prezidento rinkimų įtampa įkaito iki aukščiausio lygio. Trys pagrindiniai varžovai dėl prezidento posto jau turi po vienodą kiekį balsuotojų. Naujausi sociologiniai tyrimai rodo, kad anksčiau atsilikęs Saulius Skvernelis pasivijo Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą. Už juos visus tris savo balsus ketina atiduoti po penktadalį rinkėjų ir visi jie turi lygius šansus patekti į antrąjį turą. Tačiau antrajame ture jų galimybės jau skirtųsi iš esmės.

Pensiją privačiai kaupia daugiau nei milijonas ir trys šimtai tūkstančių lietuvių. Jau paaiškėjo kaip visiems sukauptos privačios lėšos bus išmokėtos senatvėje. Lietuvos bankas parengė tvarką, iš kurios aiškėja, kad dalis lietuvių privačiuose fonduose sukauptas lėšas gaus visas iškart, vienu pavedimu. Kitiems išmokos bus pervedamos kas mėnesį, o jų dydis kaskart gali šiek tiek skirtis. Metų pradžioje gyventojų dėmesio bangos sulaukusi pensijų reforma prislopo.

Kančias sergančiųjų, kuriems netinka gydytojo paskirti pigiausi kompensuojami vaistai, ministras Aurelijus Veryga žada palengvinti. Po poros mėnesių tokie pacientai nuo savo ligos galės gauti kitų medikamentų, tačiau taip pat ne bet kokių, o antrų pagal pigumą iš sąrašo. Tiesa, kad ir juos gautų, pacientams teks išsamiai specialiame rašte nurodyti, kaip jiems pakenkė naudotas pigiausias vaistas. Šie vilniečiai tvirtina tapę pigiausių kompensuojamų vaistų aukomis.

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai – nauji nemalonumai. Ministras leptelėjo, kad kompensuoti verta tik tuos vaistus, kurie reikšmingai pailgina gyvenimą ir yra nebrangūs. Šią savaitę ministras dievagojasi neteisingai buvęs suprastas. O neteisingai jį supratusius žurnalistus grasina apskųsti. Tuo metu pacientai labai nerimauja, ar ministro žodžiai, kurių jis mėgina išsižadėti, netaps realybe – ir brangesnio nei 30 tūkst.

Prie vadinamųjų tėvadienių – apmokamos darbo dienos, skirtos pasirūpinti vaikais dauguma jau pripratome. Seimas siūlo naujovę ir ragina įteisinti galimybę pasiimti apmokamą darbo dieną pasirūpinti senais tėvais. Tiesa, valdantieji ir darbdaviai į tokį opozicijos pasiūlymą šnairuoja. Esą kaip galima mokėti algą, jei darbuotojas tą dieną darbe nepasirodo. Senjorė Vanda kartu su dukterimi į Santaros klinikas Vilniuje atvyko net iš Zarasų. Pensininkė medikus lanko dėl būsimos kojos operacijos.

Valdžia užsimojo visus jūsų elektros skaitiklius pakeisti išmaniaisiais. Aišku, dėl to truputį pabrangs elektra. Vėliau sektų ir dujų bei vandens skaitiklių pakeitimas. Valdantieji piešia patogesnę ateitį su išmaniaisiais skaitikliais, tuo metu žmonės piktinasi, kad brangstant elektrai, teks dar papildomai mokėti ir už naujus skaitiklius. TV3 žinių kalbintas elektros inžinierius Petras naujos statybos daugiabutyje montuoja modernius ir elektroninius skaitiklius.

Seime – naujas mėginimas neleisti į darželius neskiepytų vaikų. Opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai parengė dar vieną tokį įstatymo projektą. Sveikatos ministerija – griežtai prieš ir tikisi, kad gaudami vis daugiau informacijos apie skiepų naudą, tėvai vaikus skiepys ir be prievartos. Septynmetis Manuelis ruošiasi savo pirmajam skiepui nuo tymų. Sostinės darželį „Puriena“ prieš pusantro mėnesio sukrėtė žinia – tymais susirgo du vaikai iš skirtingų šeimų.